There is nontolerace problem in Lithuanian schools reviewed in final MA degree work. Dangers and the effects are estimate. There is analysis how to finde ,,other“ in different theories. Exactly in ethics, in a dialogue of philosophers. They try point relation with person, to find importance, value of others. There was a try to look in a shoolchildres viewpoint about tolerance. Why nontolerance is so common. What ethic bearing they have to other person. Summing-up the rezults of poll, we fix attention to several thing. Shoolchildrens desiderate respect, fellowship from teachers and themselfs, especially fellowship, friendship. We have to finde ways how to develop openness, tolerance in shool. How we use tolerance in education. There are some recommendations, in a MA work, how to improve education.

Darbo tikslas - atskleisti prekių ženklo kaip civilinės apyvartos objekto pagrindinius bruožus, lemiančius specifinį teisinį reglamentavimą. Be to, darbe siekiama išnagrinėti prekių ženklo sutartinio reguliavimo aspektus, užtikrinančius tinkamą šio nematerialaus turto naudojimą, valdymą, disponavimą bei teisinę apsaugą. Taip pat analizuojama prekių ženklo vertė teisiniu požiūriu (veiksniai įtakojantys ženklo vertę bei vertės nustatymo atvejai). / The work is focused on the analysis of the trademark as an intangible asset. The first part deals with the objects of civil rights and trademarks among them. With reference to the Civil Code of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Civil Code”) rights of the proprietor of the trademark are deemed as personal non property rights and are an object of the turnover. However such determination is not right. Firstly, personal non property rights according to the Civil Code are inseparably related with their holder. Moreover, they do not have any economic value. However, by virtue of the respective code the personal non property rights may be related with property rights, or they may not be related with the aforesaid rights. Thus the firs element of the non property rights is absolute. According to the determination of a trademark provided in the Trademark Law of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Trademark Law”), a trademark is related to the goods but not to the personality of the owner. Moreover, a trademark is purely of economic value. Secondly, due to the amendments of The Trademark Law, the proprietor is not longer entitled to require remuneration of the non property damage. The aforementioned legal amendment strengthens the statement that a trademark can not be deemed as a non property asset. Thus drawing the conclusion the rights of the owner of a trademark must be deemed as purely property rights.

SANTRAUKA Šiandien slapti tyrimo metodai kaip nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai neišvengiamai turi būti taikomi kovojant su nusikalstamumu. Slapti tyrimo metodai yra labai veiksmingi renkant įrodymus siekiant atskleisti ar tirti gerai organizuotas arba labai latentiškus nusikaltimus. Šių veiksmų panaudojimas sunkiai pritaikomas ir problematiškas, tačiau pats savaime nepažeidžia žmogaus teisių. Šiame darbe pateikiama išsami nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų kaip procesinės prievartos priemonės teisinio renglamentavimo ir taikymo praktikoje analizė. Nagrinėjant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pateikiami šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Taip pat pateiktas apklausos metu gautų rezultatų vertinimas. Pagrindinės problemos susijusios su šių slaptų veiksmų reglamentavimo netobulumu, neaiškumu, taikymo tvarka bei šių veiksmų teisėtumu. Svarbiausi pasiūlymai, padaryti šio darbo metu: 1. Teisė sankcionuoti modelį ir kontroliuoti jo eigą turi priklausyti išimtinai teismui, tuo pačiu bus išspręsta daug kitų problemų. Atitinkami pakeitimai turi būti atlikti OVĮ normoje, reglamentuojačioje nusikalstamą veiką imituojantį modelį. 2. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tikslios, konkrečios sąvokos apibrėžimo būtinumas šiuos veiksmus reglamentuojančiose normose. Turi būti... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Today such undercover investigation methods as an entrapment must be applied in the fight against crime. Undercover investigation methods are very effective in gathering evidence in order to reveal or investigate a well-organized and very latent crimes. Use of these actions is hard to apply and problematic, but does not violate the human rights itself. In this work the legal regulation and application in practice of entrapment as a procedural compulsary measure is analysed exhautively. The examination of the Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court of Lithuania and the European Court of Human Rights jurisprudence allows to present this procedural compulsary measure the criterion establishment of legitimacy, taking into account its specific nature and the human rights protection requirements. Also, the assessment of the surveys results conducted during research is presented. The main problem associated with the imperfection of undercover investigations regulation, indistinctness, application procedure and legitimacy of these actions. The main suggestions made in this work: 1. The right to authorize undercover operations and control its course must depend exclusively on the court, many other problems could be solved with that decision. Appropriate amendments should be made in The Law on operational activity legal regulation, which regulates the entrapment. 2. A precise and concrete definition of entrapments conception must be agreed on in legal regulations. More... [to full text]

Santrauka Filosofinis konsultavimas: pro et contra Šiame darbe pristatomas šiuolaikinės filosofinės praktikos diskursas, nagrinėjant vieną kontraversiškiausių šio diskurso dalių – asmeninį filosofinį konsultavimą, kuris susilaukia nevienareikšmio įvertinimo. Asmeninis filosofinis konsultavimas, viena vertus, sutinkamas kaip senų filosofinių tradicijų sugrįžimas, steigiantis turiningą prieigą egzistencinėms kasdienio gyvenimo problemoms spręsti, kita vertus, sutinkamas kaip „sofistikos sugrįžimas“ ar psichinio gydymo surogatas, kuris veikiau yra psichoterapinių prieigų papildas, o ne savarankiška filosofinė praktika. Filosofiškumo paieškas asmeniniame filosofiniame konsultavime apsunkina faktas, jog nemažai filosofijos kaip terapijos idėją perėmė ir savo konsultacinėje praktikoje pritaikė praktikuojantys psichologai. Šios idėjos aptinkamos humanistinės pakraipos psichologijoje, Logoterapijoje, Egzistencinėje terapijoje. Todėl dažnai sunku atrasti, kur baigiasi filosofija ir prasideda psichologija. Kritiškai rekonstruojant pagrindinius asmeninio filosofinio konsultavimo diskurso tekstus, diskurso klasika tapusią rinktinę „Essays on Philosophical Counseling“, Peterio Raabes monografiją „Philosophical Counseling: Theory and Practice“, S.C. Shuster „Philosophical Practice: An Alternative to Counseling and Psichotherapy“, darbe yra teigiama, kad asmeninio filosofinio konsultavimo legitimacijos problema sutampa su filosofijos ribų klausimu, nes šio ginčo specifiką nulemia skirtingos... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Philosophical counseling: pro et contra This work presents a discourse on contemporary philosophical practice. It examines one of the most controversial aspects of the discourse; one which has been subject to varying assessments – philosophical counseling. Philosophical counseling, on the one hand, is sometimes regarded as the rebirth of an ancient philosophical tradition that attempts a purposeful approach to resolving the existential problems of daily life; but it is also regarded as "a return of sophistry" or a surrogate for psychological therapy – some see it more as a supplement to psychotherapy than as an independent philosophical practice. The search for what makes philosophical counseling philosophical is complicated by the fact that a significant part of the idea of philosophy as therapy has been taken over and applied by practicing psychologists. This idea is encountered in the humanist strand of psychology, in logotherapy, and in existential therapy, thus making the task of tracing the boundary line between philosophy and psychology more difficult. Through a critical reconstruction of the principal texts of the discourse on philosophical counselling – the classic anthology on the discourse, Essays on Philosophical Counseling; Peter Raabe's monograph, Philosophical Counseling: Theory and Practice; and S.C. Shuster's Philosophical Practice: An Alternative to Counseling and Psichotherapy – this work makes the claim that the problem of the legitimation of... [to full text]

Magistro darbas yra skirtas įrodyti šią hipotezę: suvokiant bei toleruojant skirtingą žmogaus teisių turinio interpretaciją skirtingose valstybėse ar regionuose, galima kovoti su terorizmo kaip socialinio reiškinio suaktyvėjimo priežastimis. Darbe yra analizuojamas dabartinis žmogaus teisių statusas ir reikšmė pasaulyje. Yra pripažįstama, jog žmogaus teisės pastaruoju metu yra naudojamas kaip matas, atskiriantis kas yra gerai, o kas yra ne. Žmogaus teisių idėja yra pripažįstama žmogaus kaip individo teisių sistema, kurios kontekste asmuo gali realizuoti savo galimybes bei tikslus. Žmogaus teisių idėjos universalumo problema yra ta, jog keliamas klausimas: kaip gali egzistuoti universali žmogaus teisių idėja pasaulyje, kuriame egzistuoja tiek daug skirtingų kultūrų, kas lemia skirtingą pagrindą jų suvokimui. Analizuojamas kultūrinio reliatyvizmo įtaka žmogaus teisių turinio interpretacijai. Darbe yra pripažįstama, jog egzistuoja žmogaus teisių idėjos universalumas, kuris savo forma – t.y. – globalumu (kaip žmogaus teisės yra įtvirtintos) – yra beveik vienodas, tačiau jo turinys yra reliatyvus, priklausomai nuo valstybės kultūros, istorijos, religijos ir pan. Bet turinio vertinimo kriterijai kilę labiau iš Vakarų civilizacijos. Darbe taip pat nagrinėjamas terorizmas. Yra teigiama, jog terorizmas yra objektyviai egzistuojantis socialinis reiškinys ir šiuo metu yra jo suaktyvėjimo etapas. Taip pat šiuo metu terorizmas yra maišomas su jo pasireiškimo forma – tai yra teroristines... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE UNIVERSALITY OF IDEA OF HUMAN RIGHTS: PROBLEMS AND A MEASURE TO FIGHT TERRORISM AS A SOCIAL PHENOMENON The aim of this master thesis is to prove hypothesis, that it is possible to fight terrorism as a social phenomenon by tolerating different interpretation of the idea of human right in different countries and regions. In this paper the current status of human rights are analyzed. It is concluded that human rights currently are used as sort of evaluation standard to decided what is positive and what is negative. It is summarized that the idea of human rights means a system of individual rights, as a context where human being can materialize his possibilities and aims. The universality of human rights faces the main problem: how can someone state, that in this culturally diverse world one same interpretation of human rights can exist. Cultural relativism is being analyzed as a mean to fight idea of universality. It is concluded that the idea of human rights universality exist, but the content of human rights is culturally relative, and their evaluation standards evolved more from Western than from Eastern society. Terrorism is analyzed as a social phenomenon which exists objectively. It is stated the nowadays problem is that there is no distinction made between terrorists and terrorism. There is no one accurate reason why this phenomenon exists and most of the time the reasons are complex and coherent. Measures to fight terrorism, which are entrenched in documents... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]

Atspindėdama sveikatos apsaugos sistemos pokyčius, vaistinių praktika vis daugiau fokusuojama į individualius paciento poreikius – siekiant teikti kokybišką farmacinę paslaugą pacientas ir jo poreikiai atsiduria vaistininko dėmesio centre. Nors farmacinė paslauga yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymu, Geros vaistinių praktikos nuostatomis ir kitais teisės aktais, Lietuvos ir kitų šalių praktika rodo, kad ne visada šių nuostatų pavyksta laikytis, be to, šių teisės aktų nuostatomis nėra reglamentuojama, kaip turėtų būti garantuojamas klientų individualių poreikių ir lūkesčių tenkinimas vaistinėse. Suprantant pacientų lūkesčius ir žinant, kiek tuos lūkesčius įstaiga sugeba įgyvendinti, galima gerinti farmacinės paslaugos kokybę ir, tuo pačiu, didinti klientų pasitenkinimą bei jų lojalumą vaistinei. Šio darbo tikslas yra parengti vaistinės klientų lūkesčių bei poreikių identifikavimo metodologines gaires, kurios galėtų būti naudojamos identifikuojant farmacinės paslaugos teikimo rizikos veiksnius bei pasirenkant farmacinės veiklos optimizavimo galimybes. Tikslą pasiekti buvo parengtas integralus tyrimo modelis, kurio struktūros pagrindas yra farmacinės paslaugos poreikių bei lūkesčių identifikavimas Lietuvos ir Europos Sąjungos sveikatos politikos gairių bei žmogaus motyvacijos dėsningumų aspektu. Remiantis šiuo modeliu buvo parengti lūkesčių vertinimo įrankiai – klausimynai vaistinės klientams bei personalui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Reflecting the changes in the health care system, pharmaceutical practice is getting more and more focused on the individual needs of the patient - providing quality pharmaceutical services to patients and meeting their individual needs come to the spotlight of pharmacists. Even though pharmaceutical service is regulated by the laws of Republic of Lithuania, Good pharmacy practice and other laws, the practice of Lithuania and other countries shows that it is not always easy to follow all these legislations. In addition, these statutory provisions do not regulate how meeting individual needs and expectations of customers should be met. Understanding the expectations of clients and knowing how the institution is able to implement these expectations is essential while improving the quality of pharmaceutical services and while increasing customers’ satisfaction and loyalty to the pharmacy. The aim of this study is to develop methodological guidelines of pharmacy customers’ expectations and needs, which could be used for the identification of pharmaceutical service risk factors and optimization opportunities. To achieve the goal of the study an integral model was created: the structure of the model is based on the identification of pharmaceutical service needs and expectations in Lithuanian and European Union health policy guidelines and patterns of human motivation perspective, was created. Based on this model an assessment tool for expectations was created - questionnaires for... [to full text]

Europos šalys tarpininkavimą pradėjo taikyti palyginus neseniai, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius šis alternatyvus ginčo sprendimo metodas sparčiai išplito ir tapo populiaria priemone kilusiems ginčams spręsti daugelyje valstybių. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimas susideda iš kelių stadijų bei skiriami tarpininkavimo stiliai, šiame darbe pateikiama keletas pavyzdžių. Priklausomai nuo to, ar tarpininkavimas yra privalomas etapas ginčui spręsti, yra skiriamas privalomas ir savanoriškas tarpininkavimas. Lietuvoje privalomasis tarpininkavimas netaikomas, Darbo kodekse įtvirtintas savanoriško tarpininkavimo modelis. Lietuvoje tarpininkavimo institutas įsitvirtino neseniai. Siekiant geriau išanalizuoti tarpininkavimą kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodą Lietuvoje, šiame darbe taip pat pateikiama kolektyvinio darbo ginčo sąvoka bei trumpai aptariami kiti pozityvieji kolektyvinio darbo ginčo sprendimo metodai. Tarpininkavimo institutui būdingi požymiai – savanoriškumas, konfidencialumas, proceso lankstumas, šalių bendru sutarimu priimtas - sprendimas padeda jį atskirti nuo kitų ginčų sprendimo metodų ir skatina šalis kilusius ginčus spręsti pasitelkiant tarpininką ir taip išsaugoti gerus santykius ateityje. Tikėtina, jog abiejų šalių sutarimu priimtas susitarimas gali būti daug veiksmingesnis už prievarta grindžiamą teismo sprendimą. Dėl daugelio aspektų įvairiose šalyse skiriasi tarpininkavimo, kaip kolektyvinių darbo ginčo sprendimo metodo... [toliau žr. visą tekstą] / Most European countries became familiar with mediation process relatively recently, only in a last few decades this alternative labour disputes solving method became increasingly popular in majority of the countries. Considering that mediation process consists of a few different stages as well as multiple techniques in this research I am providing a few different scenarios. Depending if mediation is compulsory stage of dispute solving there are two types of mediation: compulsory or voluntary. In Lithuania compulsory mediation is not used in practice, only voluntary mediation process is approved by Labour Code. Only recently institute of mediation was established in Lithuania. In my article I am aiming to analyse mediation process as a tool of collective labour disputes solving in Lithuania as well as defining the nature of collective labour disputes and briefly describing other collective disputes solving methods. Certain rules need to be accomplished in order for mediation to be used, it has to be voluntary, confidential and flexible process acceptable by all parties involved in the dispute. Interestingly what makes mediation different to other dispute solving techniques is that mutual agreement must be reached in the course of the process, it encourages parties and organisations to use mediation as most, civilized and diplomatic way to solve the dispute to keep a professional working relationship. Many will agree that mutually reached agreement is more effective than a... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjama kūno kultūros ir sporto tyrimų gausi užsienio ir lietuvių literatūra, pristatomi sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, istoriografijoje rezultatai, nagrinėjami istorikų, filosofų, žurnalistų, sporto darbuotojų, trenerių įvairaus pobūdžio darbai apie Lietuvos sportą kaip socialinį-kultūrinį reiškinį,jo svarbą asmens, visuomenės ir valstybės raidai. Tyrimo problema charakterizuojama klausimais: Kokie sporto, kaip sociakultūrinio reiškinio aspektai, išryškinami lietuvių istoriografijoje? Kokia jų atspindėjimo specifika? Kokie skirtumai ir panašumai dominuoja tarp užsienio ir lietuvių mokslinės literatūros? Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti pagrindinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus lietuvių istoriografijoje ir išaiškinti silpniausias tyrinėtojų veiklos puses, į kurias turėtų būti kreipiamos jų pastangos, taip pat nustatyti jų panašumus ir skirtumus su užsienio mokslininkų tyrimais. Tyrimo objektas - sporto kaip sociokultūrinio reiškinio istoriografija. Istoriografinė analizė parodė, kad užsienio mokslininkų tyrimų arealas pasirinkta tema yra kur kas platesnis ir išsamesnis. Pagal moksliškumo lygmenį visus iki šiol Lietuvoje atliktus tyrimus galima skirstyti į tris pagrindines grupes: darbai, analizuojantys teorinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus, sporto istorijos publikacijos, istorikų ir kitų sričių mokslininkų darbuose, populiari mokslinė literatūra apie kūno kultūrą ir sportą... [toliau žr. visą tekstą] / In the undergraduate work physical culture and sport research objects are analysed, the results of sport as sociocultural phenomenon in historiography are presented, various works about Lithuanian sport as sociocultural phenomenon of historians, philosophers, sport workers, trainers are analysed from the aspect of importance of sport in personal, social and state development. The problem of the research is characterized by the question: What aspects of sport as sociocultural phenomenon are emphasized in Lithuanian historiography, what is particularity of its reflection? What are the differences and similarities among the dominant foreign and Lithuanian scientific literature? The aim of the research is to analyse and summarise the main aspects of sport as sociocultural phenomenon in Lithuanian historiography and also to identify their similarities and differences in research with foreign scientists. The object is the survey of sport as sociocultural phenomenon in historiography. The historical analysis showed that the range of foreign scientific research on a topic are much broader and more detailed. By scientific level all the researches done to this moment in Lithuania can be divided into the three groups: works in which sport as sociocultural phenomenon is analysed in theoretical aspect, sport history publications, works of historians and scientists from other spheres on this topic, popular scientific literature on physical culture and sport. The problematic of researches... [to full text]

Magistro darbo objektas – muziejų ir visuomenės santykis Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti dabartinių Lietuvos muziejų potencijas atitikti visuomenės poreikius. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti muziejaus sampratas bei jų raidą, ištirti istorines muziejaus institucijos veiklos tendencijas, išanalizuoti teisinio Lietuvos muziejų administravimo modelį, pasitelkus kasmetines statistines Lietuvos muziejų veiklos ataskaitas bei atsižvelgiant į lankytojų skaičių ištirti muziejaus ir visuomenės santykį išskiriant tokias muziejų komunikacines funkcijas: eksponavimą, edukaciją ir leidybą nuo 1992 m. iki 2005 m. Naudojantis dokumentų analizės bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad pagal daugumą analizuotų ir lygintų rodiklių muziejai palaipsniui tampa vis atviresniais, lengviau prieinamais visuomenei. Muziejinė veikla Lietuvoje nuo 1992 m. iki 2005 m. palaipsniui įgavo platesnių užmojų: leidžiamų katalogų ir kitų leidinių iki 2002 m. daugėjo, vėliau rezultatai ėmė kiek mažėti, kiekvienais metais Lietuvos muziejai įsigyja vis daugiau eksponatų, rengiamų parodų bei kitų renginių, organizuojamų ekskursijų kasmet daugėja. Lankytojų skaičius taip pat kasmet didėja, iš to galima daryti išvadą jog muziejų veikla Lietuvoje visuomenei yra aktuali, lankytojų gausėjimas rodo visuomenės reakciją į muziejaus organizuojamus renginius, programas, parodas ir kt. Iš kasmetinių Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos renkamų statistinių ataskaitų apie muziejų veiklą Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this thesis is the relation between museums and society in Lithuania. The purpose of this work is to investigate the current potentials of Lithuanian public museums to comply with the society needs. The basic work tasks are to explore historical and theoretical conceptions of public museum and the understanding of museum in Lithuania in general, to look at museum as an institution, to analyze the legal model of Lithuanian museum administration, to determine the relation between the museum communication and society, furthermore, to explore the relation between museum and society with the help of the annual statistical Lithuanian museum activity reports and considering the number of visitors, distinguishing such museum communication functions as exhibitions, education and publishing from 1992 to 2005. While performing the research of the conceptions of museum and its changes, the evolution of museums unfolds marking the gradual transformation of museum from the particularly limited publicity, i.e., collections available only to the very narrow circle of people and the representatives of the high society to almost unlimited publicity museums, i.e., current institutions that enable attending of museums and obtaining all the information required to all the broad society. Although the institutionalism of current museums set specific rules and the procedure of museum work, which partially limits the access to museum valuables determining the visit hours, the nature of... [to full text]