Pasak prancūzų etnologo Daniel Fabre, istorinis paminklas yra viena akivaizdžiausių manifestacijų, kuria Vakarų Europa per pastaruosius šimtmečius teigė savo istoriškumą . Šiandien ši idėja tampa teorinės polemikos objektu. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti ir įvertinti naujausius teorinius debatus, skirtus istorinio paminklo idėjos genezei, raidai, bei krizei, visuotinai įsigalėjus heterogeninei sąvokai „paveldas“, taip pat pasiginti į aktualizavimo galimybes ir naujas alternatyvas. Istorinio paminklo genezė tiriama iš dviejų perspektyvių. Pirmoji - tradicinė progresyvioji perspektyva, istorinį paminklą traktuojanti kaip moderniųjų laikų idėją ir didelį dėmesį skirianti juridiniam momentui. Ryškiausi dabartiniai atstovai –André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. Antroji – novatoriška antropologinė perspektyva, kvestionuojanti istorinio paminklo kaip moderniųjų laikų. idėjos sampratą Analizuojami šių autorių tekstai – Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. Kritiškai įvertinus šias dvi perspektyvas, pasigilinama į daugiaperspektyvinio modelio galimybes. Istorinio paminklo paradigminė krizė analizuojama trijose dimensijose – ideologiniame, monumentalumo ir istorinės vertės. Įvertinamas šios krizės mąstai lyginant su perdėm heterogeniška tampančia ir už gnoseologijos ribų išslystančia paveldo samprata, pasigilinama į istorinio paminklo aktualizavimo galimybes bei alternatyvas. Kaip pagrindinė alternatyva analizuojama Pierre Nora „atminties vietų“... [toliau žr. visą tekstą] / According to the French ethnologist, Daniel Fabre, a historic monument is one of the most obvious manifestations that landed itself to maintaining historicism throughout Western Europe in recent centuries. Today this idea becomes object of theoretical debates. The main purpose of this work is to study and evaluate the modern theoretical debate, when heterogenic concept ,,heritage” is universally accepted and set in, about genesis of historic monument idea, development and the crisis. Also, it is necessarily to go deep into opportunity of actualization and new alternatives. There are two perspectives of inquiring the genesis of historic monument. The works on the traditional progressive perspective tend to present a classic image of historic monument, i.e. a his¬toric monument is exhibited as an idea of modernity, with big attention to juridical aspects. One of the most substantial contemporary scientists representing the classic conception is André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. As an alternative to this monoperspective theory emerges an innovative interpretation of the modernism of historic mo¬nument developed by contemporary French ethnologists and anthropologists - Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. This work presents and analyses dif¬ferent visions of the development of his¬toric monument. It aims at attempting to reflect the presented positions and to evaluate the possibilities and challenges of a presumable multi-perspective model. The... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas dar senovės Romos teisėje suformuotas vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamosios senaties institutas, jo taikymo sąlygos. Darbo tikslas – išnagrinėti įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų, t.y. sąžiningai atsiradusio bei sąžiningo, teisėto, atviro bei nepertraukiamo valdymo bei daikto valdymo kaip savo, turinį, apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Darbe analizuojama daikto valdymo kaip faktinės būsenos ir kaip savarankiškos daiktinės teisės samprata, jų atsiradimo ir pasibaigimo momentų ir pagrindų santykis. Didelis dėmesys yra skiriamas teismų praktikoje kilusioms įgyjamosios senaties instituto taikymo problemoms, pateikiami jų pavyzdžiai ir galimi sprendimo būdai. / This study is devoted to the analysis of the acquisitive prescription (its conditions) as the foundation of the acquisition of ownership. Acquisitive prescription derives from Roman law. The purpose of the study is to evaluate the subject-matter of conditions of the acquisitive prescription – the acquisition of the thing in good faith, the possession of it in good faith, legitimately, openly, continuously as its own, to summarize the practice of the Supreme Court of Lithuania. The fact of possession itself, also the possession as an independent right in rem, the relation of the acquisition and the termination moments and grounds are also analyzed. The extensive attention is given to problems araised from the practice of the Supreme Court of Lithuania, the examples of such problems and its possible solutions also are given.