This dissertation paper defends a thesis that as the Lithuanian enterprises more actively participate in international contracts, the need for financing grows. In order to minimize possible microeconomic and macroeconomic loss, it is necessary to form the expediente strategy of financing; emphasizing costs of alternatives financial sources under conditions of risk and uncertainty. Analyses conducted in the thesis were sought to contribute both conceptually (by formation of systems and models of capital structure) and practically (by implementation of such systems and models) to financing of companies activities, and to maximizing of EVA. The EVA reveals the dependence of an enterprise’s profitability on the employed capital for gaining that profit. The conceptual need urges to determine the zone of effectiveness of rational capital structure, which stipulates the growth of EVA. Scientific relevance of the dissertation is the main results of the scientific study presented for public maintenance. First, one studied adequate motives under Lithuanian conditions that encourage enterprises to study the substantiation of capital structure formation. The preconditions and criteria affecting the financing decisions of Lithuanian enterprises were conceptually grounded while stressing the aspects of finance market globalization. Second, the systemic capital leverage management model was created; involves the three main ranges that affect enterprises’ activity: internal enterprise’s... [to full text]

Europos Sąjungoje bei daugelyje kitų valstybių, rizikos ir privataus kapitalo fondai (toliau RPKF) yra svarbus įrankis skatinant inovacijų diegimą įmonėse, darbo vietų kūrimą, pelningumo ir kitų įmonių finansinių rodiklių gerėjimą, kitaip sakant – ekonomikos augimą. Todėl tokio tipo investicijų augimas ypač pasižymi besivystančiose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, tuo tarpu Lietuvoje RPKF paplitimas, jų sukuriama pridėtinė vertė ekonomikoje bei veiklos vystymosi galimybės yra labai mažos lyginant su kitomis šalimis, kurios pagal ekonominius rodiklius yra panašaus išsivystymo lygio. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti bei įvertinti pagrindinius RPKF kūrimąsi ir veiklą lemiančius aplinkos veiksnius Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas ir nuomonę, kokie žingsniai turėtų būti atlikti, siekiant vystyti rizikos ir privataus kapitalo sektorių Lietuvoje. Darbe yra nagrinėjami teoriniai rizikos ir privataus kapitalo fondų finansavimo aspektai, pagrindiniai veiklos principai bei struktūra, nustatomi investicijų vertės k��rimo būdai bei pateikiamos pagrindinės teorinės prielaidos tokiems fondams atsirasti. Apžvelgiami rizikos ir privataus kapitalo įtakos ekonomikos augimui empiriniai tyrimai, pats sektorius bei situacija Europoje ir Lietuvoje. Plačiau tiriami aplinkos veiksniai, įtakojantys rizikos ir privataus kapitalo fondų veiklą Lietuvoje, bei pateikiamas jų įvertinimas. Atsakoma į klausimą, ar nagrinėjami veiksniai yra priešiški ar palankūs RPKF kurtis, investuoti ir vystytis... [toliau žr. visą tekstą] / Private equity and venture capital funds (later on PEVCF) are one of the most important tools in innovation stimulation, employment enhancement and profitability creation process. Though this type of investment process is especially growing with importance in developing Central and Eastern European countries, in Lithuania it is rather insignificant despite vast Governmental programs to stimulate innovations in small and medium size corporate sector. The main goal of this paper is to analyze and evaluate main factors that determine establishment and development of PEVCF in Lithuania; to offer suggestions and opinion about what kind of further steps should be done in order to develop private equity and venture capital sector in Lithuania. The paper analyses theoretical aspects of PEVCF financing, main activity principles and structure; main value creation approaches and theoretical assumptions to create such PEVCF are determined; empirical results how PEVCF influence on economy’s performance, PEVCF sector and current situation in Euro region. The paper provides with more detailed analysis of PEVCF activity factors in Lithuania and evaluates their importance, answers the question, if these factors are positively or negatively correlated with PEVCF establishment and development in Lithuania. The paper concludes that main external assumptions of private equity and venture capital funds performance in Lithuania are positively correlated. Main recommendations how to improve... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti NASDAQ OMX Baltic listinguojamų įmonių kapitalo struktūrą pasirinktose sektoriuose(energetika, finansai, gamyba). Baigiamojo darbo pagrindinis uždavinys - išsiaiškinti esamus kapitalo struktūros skirtumus tarp sektorių - energetika, finansai, gamyba. Kapitalo struktūros tyrimas apima: atskirų sektorių analizę, veiksnių, lemiančių kapitalo struktūros pasirinkimą, nustatymas, pastarosios finansų krizės įtakos įmonių skolinimuisi įvertinimą. Tyrimą sudaro trys dalys: kapitalo struktūros teoriniai aspektai, NASDAQ OMX Baltic listinguojamų įmonių (energetika, finansai, gamyba) kapitalo struktūros tyrimo metodologija ir tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas patvirtino 2 iš 3 išsikeltų hipotezių. Pirma, nustatyta, kad tarp skolinto kapitalo dydžio ir termino egzistuoja koreliacija. Antra, veiksniai susiję su skolos-turto santykiu buvo turto materialumas ir turto nusidėvėjimas. Trečia, pasaulinė krizė neturėjo įtakos įmonių skolinimuisi, priešingai – skolos dydis įmonių kapitalo struktūroje išaugo. Empirinio tyrimo rezultatai patvirtino, kad egzistuoja kapitalo struktūros skirtumai tarp pasirinktų sektorių. / The aim is to examine whether the NASDAQ OMX Baltic capital structure of listed firms is different in sectors (energy, finance, manufacture) and determine the factors leading to the level of debt. Final working key task is to find out the current capital structure differences across sectors (energy, finance, manufacture).Capital structure analysis of individual sectors includes analysis of the determinants of capital structure choice, as well as assess the latter's financial crisis on corporate borrowing. The study consists of three parts: the capital structure theoretical aspects, survey methodology and results. Study carried out by two of three set in the hypotheses. First, the amount of leverage and maturity there is a correlation. Secondly, factors related to the debt-asset materiality of the assets and asset depreciation. Thirdly, the global crisis did not affect the borrowing companies. Empirical study has confirmed the existence of capital structure differences among the selected sectors.

Šio darbo pagrindinis tikslas – įvertinti filantropijos teisinį reglamentavimą valstybėse – ES narėse bei jos teisinę aplinką Europos Sąjungoje siekiant nustatyti kaip ši aplinka galėtų būti pagerinta ateityje. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Visų pirma, apibrėžiama filantropijos samprata ir sąryšis su kitomis teisės aktuose naudotinomis sąvokomis. Toliau pateikiama bendra, sisteminta informacija apie pagrindinius filantropijos subjektus, jos santykį su mokestinėmis lengvatomis bei jai valstybių nustatomus ribojimus. Antrojoje dalyje nuodugniai vertinami atskirų valstybių narių teisiniai rėžimai, daugiausiai mokestinio pobūdžio, kurie savo ruožtu sudaro filantropijos nacionalinius rėžimus. Iš pradžių aptariama nacionalinės bei tarpvalstybinės filantropijos reglamentavimo status quo valstybėse narėse, galiausiai yra apžvelgiamos kokios yra tokio reglamentavimo tendencijos bei galimos priežastys. Trečioji darbo dalis – kurioje analizuojama filantropijos teisinė aplinka Europos Sąjungoje – apima du aspektus. Pirma, ieškoma nacionalinių teisinių rėžimų sąsajų su Europos Bendrijų teise, antra – gilinamasi į procesus, kurie jau vyksta ar dar tik galėtų vykti kuriant palankią teisinę tarpvalstybinei filantropijai aplinką ES mastu. Dėl tokio plataus pobūdžio analizės, analizuojamos ES materialinės, institucinės, konstitucinės bei konkurencinės teisės normos. Bendrai, darbe yra daug dėmesio skiriama ne pelno juridinių asmenų vietai tarp kitų ūkio subjektų bei jų... [toliau žr. visą tekstą] / This paper aims to discuss trans-national philanthropy‘s regulations in the EU member states, as well as legal environment for this phenomenon in the whole European Union. This leads to defining its legal perspectives and naming possibilities how the environment just mentioned could be improved. The paper is constructed of free major parts. Firstly, it provides the legal definition of philanthropy and establishes its connection in comparison with other similar legal terms. Further on, the characterization of trans-national philanthropy and its parties is given, whereas these are followed by conceptual analysis of tax exemptions relevant to philanthropy and its legal limits, established by the state. Second part of the paper is all intended to analyze legal regimes of member states, mostly those of fiscal origin. It starts with the analysis of the current situation both within the regulation of national and transnational philanthropy. It continues by stressing the tendencies for regulations that are present in the analyzed states and trying to name the reasons why the philanthropy nowadays is “landlocked”. Third part –analysis of EU legal environment in this field – is conducted in two major ways. To start with, it gives characteristics of national philanthropy regimes in accordance to the EC law. Further on, it talks about the processes that are going on and might be going on in the EU, in order to create the enabling legal environment. As the analysis is overwhelming and... [to full text]

The object of the study is Lithuanian financial market in the global context. The study aims to conceptualize the term of globalisation and by means of economic analysis principles to identify and comprehensively assess the impact of globalisation on the Lithuanian financial market. For this purpose the author has conducted a comparative analysis of the theoretical concepts of globalisation and has conceptualized the term of globalization from the paradigmatic aspect, analyzed and systematized the dimensions of globalisation, performed the analysis of quantitative assessments of globalisation, analyzed the phenomena and the causes of globalisation of financial markets and characteristics of modern financial markets, has identified and structured the indicators defining the level of globalization of financial markets, has analyzed the theoretical aspects of the impact of globalisation on today’s financial markets as well as the results of the empirical research conducted in this area. On the basis of the identified and systematized criteria, the author has developed a theoretical model targeted to assess globalisation, the application of which has helped to conduct the empirical study and assess the impact of globalisation on the Lithuanian financial market from legal, structural, monetary, and financial aspects. The qualitative and quantitative research findings have showed that the processes of globalisation significantly affect the Lithuanian financial market; it is... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektas yra Lietuvos finansų rinka globaliame kontekste. Tyrimo tikslas yra konceptualizuoti globalizacijos sąvoką ir, remiantis ekonominės analizės principais, nustatyti ir kompleksiškai įvertinti globalizacijos įtaką Lietuvos finansų rinkai. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje atlikta globalizacijos teorinių koncepcijų lyginamoji analizė ir konceptualizuota globalizacijos sąvoka paradigminiu aspektu, išanalizuotos ir susistemintos globalizacijos dimensijos, atlikta globalizacijos kiekybinių vertinimų analizė, ištirtos finansų rinkų globalizacijos priežastys ir šiuolaikinės finansų rinkos ypatumai, identifikuoti, išnagrinėti ir susisteminti finansų rinkų globalizacijos lygį nusakantys rodikliai, išanalizuoti globalizacijos įtakos šių dienų finansų rinkoms teoriniai aspektai ir šia tema atliktų empirinių tyrimų apie globalizacijos poveikį rezultatai. Atlikusi globalizacijos procesų kokybinių ir kiekybinių vertinimų teorinę-metodologinę analizę, autorė susistemino globalizacijos matavimo rodiklius ir sukūrė holistinį kompleksinį finansų rinkos globalizacijos vertinimo modelį. Juo remiantis autorė atliko globalizacijos įtakos Lietuvos finansų rinkai empirinį tyrimą ir įvertino, kaip globalizacija veikia Lietuvos finansų rinką. Atlikto kokybinio ir kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad globalizacijos procesai daro reikšmingą įtaką Lietuvos finansų rinkai, ji tampa atviresnė, ne tik de jure, bet ir de facto, išauga kapitalo mobilumas, Lietuvos finansų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tyrimo objektas yra Lietuvos finansų rinka globaliame kontekste.Tyrimo tikslas yra konceptualizuoti globalizacijos sąvoką ir, remiantis ekonominės analizės principais, nustatyti ir kompleksiškai įvertinti globalizacijos įtaką Lietuvos finansų rinkai. Siekiant tyrimo tikslo, disertacijoje atlikta globalizacijos teorinių koncepcijų lyginamoji analizė ir konceptualizuota globalizacijos sąvoka paradigminiu aspektu, išanalizuotos ir susistemintos globalizacijos dimensijos, atlikta globalizacijos kiekybinių vertinimų analizė, ištirtos finansų rinkų globalizacijos priežastys ir šiuolaikinės finansų rinkos ypatumai, identifikuoti, išnagrinėti ir susisteminti finansų rinkų globalizacijos lygį nusakantys rodikliai, išanalizuoti globalizacijos įtakos šių dienų finansų rinkoms teoriniai aspektai ir šia tema atliktų empirinių tyrimų apie globalizacijos poveikį rezultatai. Atlikusi globalizacijos procesų kokybinių ir kiekybinių vertinimų teorinę-metodologinę analizę, autorė susistemino globalizacijos matavimo rodiklius ir sukūrė holistinį kompleksinį finansų rinkos globalizacijos vertinimo modelį. Juo remiantis autorė atliko globalizacijos įtakos Lietuvos finansų rinkai empirinį tyrimą ir įvertino, kaip globalizacija veikia Lietuvos finansų rinką. Atlikto kokybinio ir kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad globalizacijos procesai daro reikšmingą įtaką Lietuvos finansų rinkai, ji tampa atviresnė, ne tik de jure, bet ir de facto, išauga kapitalo mobilumas, Lietuvos finansų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is Lithuanian financial market in the global context. The study aims to conceptualize the term of globalisation and by means of economic analysis principles to identify and comprehensively assess the impact of globalisation on the Lithuanian financial market. For this purpose the author has conducted a comparative analysis of the theoretical concepts of globalisation and has conceptualized the term of globalization from the paradigmatic aspect, analyzed and systematized the dimensions of globalisation, performed the analysis of quantitative assessments of globalisation, analyzed the phenomena and the causes of globalisation of financial markets and characteristics of modern financial markets, has identified and structured the indicators defining the level of globalization of financial markets, has analyzed the theoretical aspects of the impact of globalisation on today’s financial markets as well as the results of the empirical research conducted in this area. On the basis of the identified and systematized criteria, the author has developed a theoretical model targeted to assess globalisation, the application of which has helped to conduct the empirical study and assess the impact of globalisation on the Lithuanian financial market from legal, structural, monetary, and financial aspects. The qualitative and quantitative research findings have showed that the processes of globalisation significantly affect the Lithuanian financial market; it is... [to full text]

The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas. Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach. Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction. This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių. Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų. BVP analizuojamas išlaidų metodu. Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje. Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas. Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamasis darbas skirtas geriau suprasti rizikos ir pelningumo modelius. Tyrimo objektas – rizikos ir pelningumo ryšys skirtingose moderniose portfelio teorijose. Norint įvertinti darbe nagrinėjamus rizikos ir pelningumo modelius, pirmiausia reikia nustatyti investavimo motyvus, rizikos ir pelningumo sąvokas bei jų tarpusavio priklausomybę. Nors vertybinių popierių rinka laikoma viena iš rizikingiausių, tačiau galimybė gauti didelį pelną, šią rinką daro labai patrauklią. Pasirinkti tokį investavimo būdą lemia įvairūs motyvai. Rizika ir pelningumas išskiriami kaip svarbiausi. Norit paaiškinti vertybinių popierių kainų pokyčius, reikalinga nustatyti galimus rizikos šaltinius. Po to apibrėžiama rizikos sąvoka. Taip pat darbe kalbama ir apie tai, jog grąža iš investicijų susijusi su rizika: priklausomybė tarp šių dydžių yra tiesioginė – kuo didesnė rizika, tuo didesnė laukiam grąža. Siūlomas rizikos sumažinimas ir grąžos padidinimo būdas - vertybinių popierių diversifikacija. Pirmoji darbo dalis taip pat skirta rizikos ir pelingumo modeliams. CAPM žinomas kipa vieno veiksnio modelis, kuris vertybinio popieriaus riziką susieja su rinkos rizika. APT laikoma CAPM alternatyva, kuri įvertina daugiau nei vieną veiksnį, todėl vadinamas daugiafaktoriniu modeliu. Fama-French trijų veiksnių modelis yra CAPM tęsinys. Jis vertybinio popieriaus grąžą susieja su rinkos rizika, dydžio bei vertės rizika. Antroji darbo dalis skirta nagrinėjamų modelių pritaikymui Lietuvos vertybiniams... [toliau žr. visą tekstą] / This graduation paper is intended to provide an understanding of risk and return models. The object of this paper is risk and return relationship in modern portfolio theories. In order to evaluate three risk and return models, investment motives, risk and return concepts and relationship between them are needed to describe. Though stock market is one of the most risky, the possible high returns make it very attractive. Investors, who choose to put their money in stock market, are motivated by many reasons. Risk and return are the main motives of choosing this type of investment. In order to explain the reasons of price movements, risk sources are needed to be determinate. After that the risk concept can be defined. The return from the investments is related with risk level. So the relationship between these two measurements is linear: the higher risk is accepted, the higher return can be expected. Diversification can minimize risk and maximize return. The first part of the graduation paper also deals with three risk and return models. CAPM is known as one factor model which makes stocks’ risk correlated with the market risk. APT is an alternative to CAPM. This model evaluates more than one factor that is way it is called multifactor model. Fama-Freanch three factor model is the continuation of CAPM and returns depend on market risk, size risk and “value” risk. The second part of the graduation paper is intended for testing these three models in Lithuanian stock market. Some... [to full text]

Darbo tikslas – apžvelgus gamybos funkciją ir išnagrinėjus Cobb-Douglas gamybos funkciją sudaryti logistinį Cobb-Douglas gamybos funkcijos modelį panaudojant logistines funkcijas darbo ir kapitalo įvertinimui. Siekiant užsibrėžto tikslo, yra sprendžiami tokie uždaviniai: Apžvelgti gamybos funkciją ir jos savybes; Aprašyti Cobb-Douglas gamybos funkciją; Aprašyti logistines kapitalo kaupimo funkcijas; Pasiūlyti metodą gamybos išeigai skaičiuoti remiantis kapitalo ir darbo įeiga; Išanalizavus Cobb-Douglas gamybos funkcijos sudarymo principą ir pritaikius logistines funkcijas sudaryti gamybos funkcijos modelį 1899-1922 metų gamybos išeigai įvertinti. Nustatyti logistinės Cobb-Douglas gamybos funkcijos parametrus, kuriuos naudojant būtų galima rasti gamybos išeigą bei pateikti jų grafinį atvaizdavimą; Palyginti paprastos Cobb-Douglas funkcijos ir logistinės funkcijos modelio galimybes įvertinti gamybos išeigą 1899-1922 metais; Darbą sudaro pradiniai puslapiai, įvadas, analitinis skyrius, siūlomo sprendimo skyrius, eksperimentinis skyrius, išvados ir baigiamieji puslapiai. Pirmoje dalyje analizuojama gamyba, gamybos funkcija, jos savybės, Cobb-Douglas gamybos funkcija ir logistinės kapitalo kaupimo funkcijos. Antroje dalyje apibrėžiamas siūlomas sprendimas – logistinis Cobb-Douglas gamybos funkcijos modelis. Trečioje dalyje atliekamas logistinio Cobb-Douglas modelio sudarymas, skaičiuojami funkcijos parametrai, braižomi grafikai. Išvadose išdėstomi gauti rezultatai, kurių buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to analyze production function, Cobb-Douglas production function and create logistic Cobb-Douglas production function model using logistic functions for labour and capital evaluating. The main tasks are to review production function and its features, analyze Cobb-Douglas function and logistic capital accumulation models. After analysing Cobb-Douglas production function and logistic accumulation models propose logistic Cobb-Douglas production function model. Measure the coefficients of this model, and use it to calculate USA production output in 1899 -1922.Compare the possibilities of Cobb-Douglas production function and logistic Cobb-Douglas production function model to calculate production output. The methods used in the work are the following: general identification method, comparison, deduction, designing, analysis of alternatives, analysis of documents, synthesis, generalization, conversation methods, observation. Results – after analysing Cobb-Douglas production function and logistic capital accumulation models the logistic Cobb-Douglas production function model was created. It outlines the trend of USA production output in 1899 – 1922. It is better than simple Cobb-Douglas production function, because there is no need to find the values of labour and capital every year, because it is very difficult to measure these values. Also the logistic Cobb-Douglas production function model was created by using logistic accumulation recurrent relations... [to full text]

Tiriant kapitalo kitimą, dažniausiai remiamasi eksponentiniu kitimo dėsniu, tačiau toks kapitalo vertinimas nėra tikslus uždaroms, turinčioms ribotus išteklius sistemoms. Darbe sprendžiama kapitalo kitimo modeliavimo logistiniais modeliais problema. Šių modelių taikymas kapitalui yra praktiškai netyrinėtas. Tiriamo darbo objektas yra Lietuvos bankų sistemos kapitalas, tiriamas matematinės analizės metodais. Kadangi logistinis kapitalo kaupimo modelis galioja tik uždaroje sistemoje, todėl uždara sistema yra laikoma Lietuvos bankų sistema. Tyrimo tikslas - pritaikyti eksponentinį ir logistinį kapitalo kaupimo modelius, kapitalo augimui prognozuoti. Taip pat pritaikyti logistinį (ribinį) kapitalo kaupimo modelį Lietuvos bankų sistemoje, nustatant kapitalo kitimo tendencijas bei maksimalią kapitalo ribą. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje išnagrinėta Lietuvos bankų sistema, pateikti statistiniai duomenys apie Lietuvos komercinių bankų veiklą (kapitalas (aktyvai), akcinis kapitalas, akcininkų nuosavybė), kad būtų galima atlikti skaičiavimus remiantis eksponentiniu bei logistiniu kapitalo kaupimo modeliu; Antroje dalyje išnagrinėti eksponentinis ir logistinis kapitalo kaupimo modeliai; Trečioje dalyje yra atliekami tyrimai, kuriais patvirtinama darbo hipotezė, kad logistinis kapitalo kaupimo modelis yra tinkamas nustatyti kapitalo kaupimo tendencijas bei apskaičiuoti maksimalią kapitalo ribą Lietuvos bankų sistemoje. Pateikiami grafikai. Darbo apimtis – 78... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the graduation paper is to use the logistic (marginal) model of capital accumultaion to the Lithuanian banking system. Particularly goals are to analyze Lithuanian banking system; analyze exponential growth model; analyze the logistic (marginal) model of capital accumulation; compare these models; perform the experimental research using exponential growth model and logistic (marginal) model of capital accumulation; evaluate the change tendencies of capital and maximal boundaries of growth in Lithuanian banking system; supply the empirical research conclusions. The analysis of the models of accumulation las lead to the conclusion that the logistic model allow for the modelling of development of the populations whose growth is limited by the insufficiency of resources. The logistic model of capital accumultation reflect the dynamics of the population's (capital's) growth more precisely. In the application of the logistic model of capital accumulation, the determination of the regression coefficients comes to be one of the most important and problematic tasks.