Mokslininkаi, tyrinėjаntys įmonių bаnkrotų rizikos tikimybes, pаstebi, kad mаkroekonominių veiksnių įtаka labiаu pasireiškiа per įmonių finаnsinius sunkumus nei per bаnkrotus, nes bаnkrotai yra tik vienаs iš gаlutinių rezultаtų finаnsinių sunkumus turinčioms įmonėms. Todėl yra analizuojamа mаkroekonominių rodiklių įtаką įmonėms susiduriаnčioms su finаnsiniais sunkumais skаičiui, o ne įmonių bаnkrotų skаičiui. Darbo objektas – makroekonominių rodiklių įtaka daroma įmonių finansiniams sunkumams. Daugelyje užsienio literatūrų bei visose Lietuvos, įmonių bankrotai yra prognozuojami remiantis tik konkrečių įmonių finansinėmis ataskaitomis bei finansiniais rodikliais. Ir tik maža dalis užsienio tyrimų yra atlikta analizuojant makroekonominių rodiklių įtaką įmonių finansiniams sunkumams. Tuo tarpu Lietuvoje tokių tyrimų nėra aptikta. Todėl šiame darbe pagrindinis tikslas yra analizuoti gręsiančių bankrotų tendencijas bei tirti įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, priklausomybę nuo makroekonominių veiksnių Lietuvoje. Tam pasiekti pirmoje darbo dalyje yra atliekama įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais ir gręsiančių bankrotų tyrimų analizė. Antroje magistrinio darbo dalyje analizuojamas įmonių susiduriančių su finansiniais sunkumais ir bankrotų procesas Lietuvoje bei lyginamos makroekonominių rodiklių kitimo tendencijos su... [toliau žr. visą tekstą] / Wissenschaftler, welche sich mit Untersuchung von Insolvenzrisiken beschaffen, bemerken, dass Einfluss von makroökonomischen Risiken viel mehr aus den finanziellen Schwierigkeiten ersichtlich ist, als es währen der Insolvenzverfahren zur Sicht kommt, denn Insolvenz ist nur eins der Endrgebnisse bei Unternehmen mit finanziellen Schwierigkeiten. Darum wird Anzahl von Unternehmen mit solchen Schwierigkeiten bei Analyse verwendet, und nicht Anzahl der Insolvenzverfahren. Gegenstand der Arbeit – Einfluss von makroökonomischen Kennzahlen auf die finanzielle Schwierigkriten der Unternehmen. In meisten ausländischen Quellen sowie in allen litauischen Quellen werden Insolvenzverfahren nur in Bezug auf Jahresberichte der Unternehmen und ihre Finanzkennzahlen vorhergesagt. Nur ein kleines Teil von ausländischen Bewertungen basiert auf Analyse vom Einfluss der makroökonomischen Kennzahlen auf finanzielle Schwierigkeiten der Unternehmen. In Litauen sieht man solche Untersuchungen nicht. Hauptziel dieser Arbeit – Analyse von Tendenzen der voraussichtlichen Insolvenzen sowie Untersuchung, inwieweit die litauischen Unternehmen von makroökonomischen Faktoren abhängig sind. Zu diesem Zweck wurden im ersten Teil der Arbeit Zahlen von den Unternehmen analysiert, welche finanzielle Schwierigkeiten haben und welchen ein Insolvenzverfahren droht. Im zweiten Teil der Magisterarbeit werden Situetionen der finanziell schwachen Unternehmen und Abläufe von Insolvenzverfahren in Litauen analysiert... [to full text]

Pasaulio ekonomika vyksta ekonomikos ciklais, po kiekvieno pakilimo seka nuosmukis, o po nuosmukio – pakilimas. Keičiantis ekonominio ciklo fazėms, skiriasi šalių priimami sprendimai, vyriausybių vykdomos politikos, priemonės, tikslai. Tyrimo objektas – finansinių krizių poveikis ekonomikai, darbo tikslas – išanalizuoti finansinių krizių poveikį ekonomikai ir sukurti ekonomikos atsigavimo po krizės prognozavimo sistemą. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: ištirti pagrindines priežastis, dėl kurių kilo pasaulinės krizės, išanalizuoti pagrindines priemones, kurių buvo imtasi, norint sumažinti finansinių krizių poveikį ekonomikai, išnagrinėti ir apibendrinti užsienyje atliktų tyrimų apie finansines krizes rezultatus, atlikti ekonomikos atsigavimo po finansinės krizės prognozę Lietuvoje ir palyginti su pasaulio atsigavimu po pasaulinės finansinė krizės. Darbe pateikiamos pagrindinės finansinės ekonominės krizės nuo 1636 metų. Jos skirstomos pagal savo pradinę ar pagrindinę priežastį. Pateikiamas finansinių krizių poveikis ekonomikai bei priemonės, kurių imasi skirtingos valdžios, kad padėtų šalims greičiau atsigauti po patirtų nuosmukių. Nors teoriškai yra nesunku suvokti atitinkamas priemones, kurių reikėtų imtis užklupus ekonominiam nuosmukiui, tačiau tos pačios priemonės skirtingai reaguoja atitinkamomis aplinkybėmis ir atskirais laikotarpiais, todėl gali neduoti laukiamų ar tikėtinų rezultatų. Atlikta prognozė dažniausiai su 1-3 % paklaida atitiko... [toliau žr. visą tekstą] / The global economics goes cycle after cycle. After every boom follow recession, after every recession follow boom. Governments made different sollutions of their politics for every cycle of economics. The subject of research is the impact of financial crises on economics, the objective of the work – to sift the impact of financial crises on economics and to make the system of recovery of economics. In order to achieve this goal, are set these basics tasks: to analyse basic consequences of financial crises, to analyze basic means, which were made to recover economics, to analyze results of a few researchs, to make a forecast of recovery of economics in Lithuania and to compare with the recovery of the world. In this paper are presented basic financial crises from 1636. These financial crises are allocated related to their main reason. There are written the impact of financial crises and means, which were made by governments to help for countries and people. In theory, it is simple to know all the best means for economics, but it is difficult to practise them in specific country and situation. All means can affect economics not like it is necessary. The forecast confirm actual values with error of 1-3%. Because of this, the conclusion is made, that predictive values in 2010 happened in the world and in Lithuania too. The paper consists of three parts. The size of this paper is 45 pages. There are 6 tables and 14 pictures in this paper. 52 sources of literary are used.

Šiame darbe nagrinėjama kokie pagrindiniai makroekonominiai rodikliai stipriausiai įtakoja ekonomikos augimą. Ekonomikos augimas čia matuojamas bendrojo vidaus produkto augimu. Teorinėje darbo dalyje analizuojama Lietuvos ir užsienio autorių ekonomikos augimo veiksnių teoriniai ir praktiniai tyrimai. Analitinėje - tiriamojoje dalyje naudojami statistiniai - ekonometriniai (regresijos, elastingumo, koreliacijos koeficientų skaičiavimas, A. Okuno dėsnis), detalizavimo metodai, ekspertų vertinimai ir prognozės. Pasitvirtina autoriaus suformuluota fipotezė apie tai, kad A.Okuno dėsnis susiejantis nedarbo lygį su BVP praradimu Lietuvos ūkio sąlygomis 2001 – 2007 m. įgyja kitą santykį nei 1:2,5. Atliekant tyrimą naudoti statistiniai duomenys, paimti iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, komercinių bankų ūkio apžvalgų, Europos statistikos departamento, Lietuvos vyriausybės, finansų, ūkio ministerijų. / In this study is analyzed which macroeconomic indicators stronger influence economic growth. Economic growth is realized as the growth of the gross domestic product. In the first part of this study are analyzed practical and theoretical researches of the factors of economic growth of Lithuanian and foreign authors. In the analytic part of the study there is used statistical – econometrical (regression, elasticity, corral, method of Okun), methods of detail, evaluation of expert. There is confirmed the hypothesis, that the method of Okun in period of 2001 – 2007 years gets another relation than 1: 2,5. There is used statistical data which is used from Department of Lithuanian Statistics, Lithuanian Free Market Institute, commercial banks annual reports, Euro stat, Lithuanian government and ministers.

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti namų ūkių ekonominių lūkesčių įtaką makroekonominiams procesams. Pirmojoje darbo dalyje aptariama ekonominių lūkesčių teorijų raida, pateikiami įvairių autorių tyrimai apie ekonominių lūkesčių ryšį su vartojimu ir taupymu, infliacijos bei nedarbo lygiu, palūkanų norma ir valiutų kursu. Antrojoje dalyje analizuojami trijų Baltijos šalių namų ūkių ekonominių lūkesčių duomenys, jų tarpusavio suderinamumas, ekonominių lūkesčių kaitos tendencijų ir realių makroekonominių kintamųjų kitimo panašumai ir skirtumai. Trečiojoje dalyje pateikiamas ryšių tarp trijų Baltijos valstybių namų ūkių ekonominių lūkesčių ir realių makroekonominių rodiklių vertinimas, šių ryšių stiprumo nustatymas, sudaromos tiesinės regresijos lygtys, skirtos atitinkamiems ekonomikos rodikliams prognozuoti. Atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkių ekonominiai lūkesčiai yra labiau numatantys nei prisitaikantys prie praeities informacijos. Todėl į juos verta atsižvelgti prognozuojant realių makroekonominių kintamųjų pasikeitimus artimiausioje ateityje. Tyrime tikrinama pagrindinė hipotezė, kad gerėjant namų ūkių ekonominiams lūkesčiams, gerėja ir ekonominė šalies situacija, priimama, remiantis regresinės analizės rezultatais. / The aim of this master‘s final paper is to analyze the influence of households’ economic expectations on macroeconomic processes. In the first part of the paper the development of economic expectations theories is overlooked, the researches of other authors about the link between expectations and consumption, saving, inflation, unemployment, interest rates and exchange rates are presented. In the second part of the paper the households’ expectations’ data, the compatibility between them, the similarities and differences of fluctuation of expectations and real macroeconomic variables are analyzed. In the third part of the paper the evaluation of the link between households’ expectations and real macroeconomic indicators in Baltic countries, the assessment of this link’s strength are presented, linear regression equations aimed to predict economic indicators are designed. The research showed that expectations of households are more likely to be forward-looking rather than adaptable to the past information. Therefore it is worth to regard them when predicting changes of macroeconomic indicators in the nearest future. In this research the main examined hypothesis that when households’ expectations improve, economic situation in country also improves, are accepted with reference to the results of regression analysis.

Nepriklausomybės atgavimas ir pasitraukimas iš planinės ekonomikos, sąlygojo ir permainų būtinumą. Lietuvoje buvo pradėtos svarbios ūkinės reformos, kuriomis buvo siekiama sukurti laisvos rinkos ūkį, gamintojų konkurenciją, skatinti paklausą turinčios produkcijos gamybą, užmegzti tiesioginius ekonominius ryšius su užsienio šalimis, pakelti žmonių gyvenimo lygį. Visa tai atsispindėjo šalies pagrindinių makroekonominių rodiklių raidoje, kurios nagrinėjimui ir skirtas šis magistro baigiamasis darbas. Baigiamąjį darbą sudaro 3 dalys. Pirmoji dalis skirta pagrindinių makroekonominių rodiklių teoriniam vertinimui. Ją sudaro 4 skyriai: Bendrasis vidaus produktas; Investicijos; Nedarbas; Infliacija. / The theme of the Master’s Thesis is Changes in the Main Macroeconomic Indices of Lithuania after the Restoration of Independence. The Thesis is composed of 67 pages, 4 tables and 15 images. Restoration of independence and abandoning of the central planning economy determined the necessity for changes. Important economic reforms were launched in Lithuania with the aim of establishing a free-market economy, competitiveness of producers, enhancing the manufacture of marketable products, contracting direct economic ties with foreign countries, boosting the standard of living. All these factors reflected in the macroeconomic indices and their changes, which are the subject matter of this Master’s Thesis.

Magistro darbe yra suformuluotos Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo rinkų vystymosi problemos, identifikuotos vystymosi tendencijos ir numatomos perspektyvos. Darbe išanalizuoti teoriniai darbo rinkos formavimosi aspektai: samdomojo darbo istorinė raida, darbo jėgos pasiūla ir paklausa, darbo rinkos struktūros elementai, reguliavimas. Magistro darbe išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių rinkos, vertinant užimtumo rodiklius pagal lytis, pagal ūkio sritis, atlikta retrospektyvinė darbo rinkos rodiklių analizė, atlikta darbo užmokesčio ir nedarbo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir BVP augimo tarpusavio priklausomybės analizė. Patvirtinama autorių suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos rodikliai kinta tendencingai panašia kryptimi. / This Master’s work is analyzing Lithuanian and European Union labour market development problems, identifies the tendencies of development and predicts the perspectives. The paper analyzes the theoretical aspects of labour market formation: historical development of hiring labour, supply and demand of labour force, elements of labour market structure, control. The Master’s paper analyzes the markets of Lithuania and EU countries, considering the occupational indicators based on gender and areas of economy. The aim was to perform a retrospective analysis of labour market indicators, work salary and unemployment level, minimal salary and GDP increase inter-relation. The author’s formulated scientific investigation hypothesis is confirming that indicators of Lithuanian and European labour markets are changing accordingly in the same direction.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama ekonominio vystymosi koncepcija, remiantis užsienio ir lietuvių autorių pateiktais ekonominio augimo modeliais, darnaus vystymosi teorija bei ekonominių išteklių klasifikacija. Analitinėje-tiriamojoje darbo dalyje pateikiamas Lietuvos ekonomikos augimą indikuojančių rodiklių kompleksinis vertinimas, pagrindinių mokėjimų balanso straipsnių dinamikos analizė bei daugiakriterinis vertinimas Baltijos šalių kontekste. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, atliktas šalies ekonomikos augimo ir jį apibūdinančių veiksnių perspektyvinis vertinimas. Konstruktyviojoje darbo dalyje žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių pagrindu išskiriamos ekonominio augimo tobulinimo kryptys. / There is analyzed economic development conception according to economic growth models that were presented by foreign and local scientists, principals of sustainable development and classification of economic resources in this final Master`s work. The analytic part of this final paper represents complexing research of indicators impacting Lithuanian economic growth, the analyse of the main items of the balance of payments, multicriterial evaluation of Lithuania`s position according to the Baltic countries. Hereudering the results of the research, there is made perspective evaluation of the main factors of economic development. According to human, material and financial resources basics, there are presented the main trends in Lithuanian economic growth.

Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive model (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, government investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations.

The object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive mode (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, public investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations. / Disertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta ekonominio nusikalstamumo kriminologinė charakteristika Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. Pagrindinis darbo tikslas: pateikti nusikalstamų veikų ekonomikai Lietuvos Respublikoje kriminologinę charakteristiką ir identifikuoti ekonominio nusikalstamumo ryšį su makroekonominiais rodikliais. Pirmoje darbo dalyje aptarta ekonominių nusikalstamų veikų samprata ir ekonominio nusikalstamumo struktūra. Antroje darbo dalyje pateikta statistinių duomenų analizė apie ekonominio nusikalstamumo Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. sklaidą. Nustatyta ekonominio nusikalstamumo augimo tendencija. Šioje darbo dalyje taip pat pateikta asmenų, įtariamų 2011–2013 m. įvykdžius ekonomines nusikalstamas veikas, charakteristika. Trečioje darbo dalyje regresinės analizės metodu tirtas ryšys tarp ekonominių nusikalstamų veikų ir makroekonominių determinantų. Skaičiuojant koreliacijos bei determinacijos koeficientus, rastas statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys tarp ekonominio nusikalstamumo ir bendro vidaus produkto rodiklių. Tarp nedarbo lygio ir ekonominio nusikalstamumo tiriamuoju periodu nerasta statistiškai reikšmingo ryšio. / The Master‘s thesis presents criminological characteristic of economic criminality in Lithuania during years 2004–2013. It aims to present the analysis of economic criminality in Lithuania by examining the relationship between macroeconomic variables and number of economic crimes. In the first part of the study theoretical background and concepts of economic criminality and economic crimes are presented. In the second part statistical analysis of 2004–2013 registered economic crimes in Lithuania is performed. Moreover, there is presented generalized characteristics of persons who committed economic criminal offences. The third part of the work investigates the relationship between macroeconomic determinants and economic criminality. Conclusions that there exist a statistically significant negative relationship between GDP and economic criminality are drawn by determining the coefficients of correlation. Number of economic crimes is declining in case there is a growth of national GDP. However, the obtained analysis part does not show a significant relationship between unemployment and economic criminality.