It is an undeniable fact that energy plays a powerful role in economy. In this way, a country that is rich in energy resources, as a rule, is also a state with a strong economy and broad international cooperation with other powerful states. Fifteen years have passed since the establishment of a “strategic cooperative and partnership” in 1996; and the year 2011 marked the tenthanniversary of the “Treaty of Good Neighborliness and Friendly Cooperation” between the People’s Republic of China and Russian Federation. During this period, a variety of significant changes have taken place in both countries, especially in the field of energy. The goal of this study is to provide a comprehensive analysis of historical development of China and Russia relationship in the energy sphere, specifically China’s energy potential, its role in the economy and relationship with Russia. Moreover, the thesis aims at analyzing the forthcoming perspectives of the China-Russia relationship with the regard to other Western countries (such as US). China and Russia are interested in enlarging bilateral cooperation in a variety of areas; the states share a number of mutual interests concerning regional and international security and stability. Chinese observers characterize China-Russia relations as warm on the governmental level, cold on the historical level, and weak on the economical level. Hereby, one of the main aims of this research is to analyze the role of energy in the historical relationship... [to full text] / Tai nepaneigiamas faktas, kad energetika atlieka didelį vaidmenį ekonomikoje. Todėl šalis turtinga savo energetiniais ištekliais yra, kaip taisyklė, taip pat šalis su stipria ekonomika, plačiu tarptautiniu bendradarbiavimu su kitomis galingomis valstybėmis. 15 metų praėjo nuo tada, kai buvo įkurta “strateginio bendradarbiavimo ir partnerystės” sutartis 1996; ir 2011 metai pažymėjo “Sutarties dėl geros kaiminystės ir draugiško bendradarbiavimo” dešimties metų sukaktį tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos. Per šį laikotarpį įvyko įvairūs reikšmingi pokyčiai abejose šalyse, ypač energetikos srityje. Šio tyrimo tikslas – pateikti išsamią analizę apie istorinį Kinijos ir Rusijos santykių energetikos srityje vystymąsi, ypač Kinijos energijos potencialą, jos vaidmenį ekonomikoje ir santykiuose su Rusija. Baigiamojo darbo disertacija siekiama analizuoti būsimas Kinijos ir Rusijos santykių perspektyvas atsižvelgiant į kitas Vakarų valstybes (pavyzdžiui JAV). Kinija ir Rusija yra suinteresuotos plėsti dvišalį bendradarbiavimą įvairiose srityse; valstybės dalijasi bendrais interesais, susijusiais su regioniniu ir tarptautiniu saugumu ir stabilumu. Kinijos apžvalgininkai apibūdina Kinijos-Rusijos santykius kaip šiltus valstybiniame lygyje, šaltus istoriniame lygyje ir silpnus ekonominiame lygyje. Šiuo dokumentu, vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų yra išanalizuoti energetikos vaidmenį istoriniuose santykiuose tarp dviejų valstybių ir įvertinti jų svarbą. Manoma, ka... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos krovinių vežimo iš Kinijos į Europą geležinkelių transportu problemos, įvairių autorių nuomonė šia tema. Išnagrinėta esama krovinių vežimo iš Kinijos į Europą jūrų ir geležinkelių transportu situacija ir dėl to atsirandančios problemos, išanalizuotos esamos geležinkelių transporto panaudojimo galimybės tokių krovinių vežimo srityje. Baigiamajame darbe skaičiuojamas geležinkelio linijų, esančių tarp Kinijos ir Europos, krovinių metinis pralaidumas, nustatomos mažiausią pajėgumą turinčios vietos, galimi vežti srautai lyginami su esamais jūrų transporto srautais. Nustatomas šių pajėgumų didinimo planas, apskaičiuojamas jam reikalingas investicijų poreikis. Vertinant projekto investicijų efektyvumą, apskaičiuojama projekto dabartinė grynoji vertė, vidinė pelno norma, investicijų rentabilumo indeksas ir atsipirkimo laikas. Taip pat atliekamas šio projekto ekonominis įvertinimas, apskaičiuojant finansinę naudą, kurią patirs Europoje esantys krovinių gavėjai dėl sutrumpėjusio krovinių pristatymo laiko, bei prognozuojamą naudą Lietuvai dėl sukurtų naujų darbo vietų ir papildomų mokesčių į biudžetą. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius krovinių vežimo iš Kinijos į Europą geležinkelių transportu aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. / The final master thesis analyses the problems and scientific literature on freight shipment by rail from China to Europe. The work contains the analysis of the current situation and emerging problems of freight shipment by sea and rail from China to Europe. It also includes an investigation of railway infrastructure abilities to manage these carriages. The work contains the calculation of cargo throughput of railway lines between China and Europe. It also determines the weakest links in these lines. In addition, the possible cargo turnover is compared with sea freight turnover. After this, the project of throughput increasing is taken, including the calculation of desirable investment. Analyzing the effectiveness of this investment project, net present value, internal return rate and investment profitableness index are calculated. The analysis also includes economical assessment, identifying financial benefit to freight receivers in Europe, which appears from saved time of cargo distribution from China. What is more, the benefit Lithuania gets from new workplaces and additional budget income is discussed. Having analyzed the theoretical and practical aspects of freight shipment by rail from China to Europe, the conclusions and proposals are presented.

V. V. Petkevičius. JAV ir Kinijos ekonominių dvišalių santykių analizė 2004 – 2014 m. / Tarptautinės politikos ir ekonomikos magistro baigiamasis darbas. Vadovas prof. dr. Egidijus Motieka. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų institutas, 2014. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos santykiai pastaruoju metu, viešajame diskurse, tampa vis dažnesne diskusijų tema. Auganti Kinijos galia ir JAV ekonominės problemos bei pirmieji silpstančios galios požymiai šias diskusijas paskatina dar labiau. Būtent santykių tarp šių valstybių vystymąsis yra viena aktualiausių temų daugumai pasaulio valstybių. Galiausiai kodėl silpstant Vakarams bent jau kol kas nesimato tiesioginės konfrontacijos su Kinija? O taip pat, kaip elgsis JAV augančios Kinijos galios atžvilgiu? Kol kas šie klausimai išlieka neatsakyti, tačiau atsakymai į šiuos klausimus gali būti rasti JAV ir Kinijos dvišaliuose ekonominiuose santykiuose. Pagrindinis darbo objektas – 2004 – 2014 m. JAV ir Kinijos ekonominių dvišalių santykių tendencijos. Darbe analizuojant JAV ir Kinijos tarpusavio užsienio prekybos srautus, o taip pat abipuses tiesiogines investicijas bandoma išsiaiškinti galimas priežastis, kurios lemia dabartinius ganėtinai šiltus minėtųjų valstybių santykius. Taip pat analizuojant galimus politinius pokyčius abiejose valstybėse bandoma identifikuoti galimas šių pokyčių įtakas ilgalaikiams dvišaliams JAV ir Kinijos santykiams. Darbo tikslui pasiekti buvo... [toliau žr. visą tekstą] / V. V. Petkevičius. Analysis of the United States and China bilateral economic relationship 2004 – 2014 / Master’s thesis in International Politics and Economics. Supervisor prof. dr. Egidijus Motieka. – Vilnius: Faculty of Politics and Managment, Institute of Political Science, Mykolas Romeris University, 2014. The relationship between the United States and China in these days are one of the most popular topics in public discourse. The rise of China’s power and economic problems and first weakness signs of the United States are promoting these discussions even more. The relationship between these two main world economies are very important to other countries. Naturally there are some questions like: why there is no direct confrontation between the United States and China if they are competing in the global political arena or how will the United States react in the meaning of rising China? For now these questions are unanswered, but the answer might be in the bilateral economic relationship between these two countries. Main thesis object is tendencies in the United States and China bilateral economic relationship in the period of 2004 – 2014. By analyzing the amounts of the United States and China bilateral trade and foreign direct investments, author tries to find potential reasons why these two countries are not confronting each other. Also by analyzing potential political changes in these countries, author is trying do identify the main outcomes and potential influence... [to full text]

Šiuo darbu siekta išanalizuoti, kaip Kinijos santykinės galios ir vaidmens tendencijų JAV atžvilgiu pasiskirstymas gali lemti įtampą – konfliktą ar taikų sambūvį sistemoje tarp JAV ir Kinijos. Tyrimui taikyta galios ciklo teorija, besiremianti „bendrosios pusiausvyros koncepcija“. Pagrindinis teorijos argumentas teigia, kad stabilumas priklauo nuo dviejų pagrindinių veiksnių: a) ar stiprėjančios valstybės didėjanti santykinė galia yra atsveriama kitų sistemos didižiųjų valstybių santykine galia – t.y. nelemia kritinio taško, lūžio, šiuo atveju sistemos lyderio - JAV, santykinės galios cikle sistemos atžvilgiu; b) ar egzistuoja stiprėjančios valstybės santykinės galios ir santykinio vaidmens ciklų suderinamumas, valstybės su kuria galimos įtampos, atžvilgiu. Siekiant atlikti kiekybinį santykinės galios ir santykinio vaidmens tyrimą, formalus galios ciklo modelis kiek pakoreguotas, pakeičiant santykinės galios operacionalizaciją ir į modelį įtraukiant kiekybinį santykinio vaidmens matavimą. Būtent kiekybinis vaidmens matavimas leido iki galo išpildyti galios ciklo teorijos argumentus, patikrinti tyrimo teiginius bei atmesti abi darbe keltas hipotezes. Įgyvendinus darbe keliamus uždavinius ir pasiekus darbo tikslą, galimos tokios pagrindinės empyrinio tyrimo išvados ir teorinės darbo implikacijos: Akademinėje literatūroje dominuojanti absoliučiais skaičiais vertinama Kinijos galia jau dabartiniu momentu kuria Kinijos galios saugumizavimą ir jos kaip didžiausios grėsmės sistemai... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis ”Shifting Nexus of China-US Power and Role: Power Cycle Theory Application” seeks to analyze how a shifting nexus of China-US relative power and role cycles could cause a tense or peaceful transformation of the system. The research expands more traditional explanations about China’s rise of power and it’s implications to the transformation of the international system. The research is based on power cycle theory developed by Charles Doran and applied for the analysis of the Great Wars in history. The main founding principle of power cycle theory is empirically proved and statistically significant correlation of the critical points in the relative to the system power cycle of growing state and conflicts. It is only one but not sufficient condition for the growing power to start a war as power cycle theory argues. So, in the ”moment of truth” or when a critical point in the relative to the system power cycle of growing state happens, the main condition for the tension or a peaceful international system transition is the nexus of relative to the dominant state power and role cycles of the growing state and the alignment or misbalance between them. Before the power cycle theory to the case of China’s growth and its cause to the international system is applied, some methodological improvements of theory are made: the operationalisation of relative power index is changed and the term “relative role” is operationalised in order to measure it quantitative. A... [to full text]