Darbo tikslas – atskleisti taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei ištirti ir palyginti trijų pastarųjų Kinijos Respublikos Taivane prezidentų politiką formuojant taivaniečių tapatybę. Per pastaruosius porą dešimtmečių Kinijos Respublikos (KR) Taivane žmonių gyvenimas stipriai pasikeitė. Ši šalis, kelis dešimtmečius save laikiusi Kinijos dalimi ir teisėtos politinės valdžios žemyne savininke, ėmė stipriai keistis ir joje ėmė formuotis taivanietiška tapatybė. Tokios tapatybės formavimosi požymių buvo galima aptikti ir ankstesniais laikais, tačiau jie niekada nebuvo tokie ryškūs ir saviti, kaip per pastaruosius porą dešimtmečių. Kinijos Respublikos Taivane valdančioji Guomindang (GMD) partija nuo pat įsitvirtinimo saloje teigė, jog egzistuoja tik viena Kinija, o Taivanas yra šios Kinijos dalis. Partijos tikslas buvo suvienyti visą Kiniją GMD partijos valdžioje. Tačiau kuo toliau, tuo labiau Kinijos Respublikos Taivane gyventojai pabrėžia, jog Taivanas nėra Kinija. Vis daugiau šios šalies gyventojų laiko save taivaniečiais, o ne kinais. Tiriant taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei prezidentų politiką formuojant taivanietišką tapatybę darbe buvo remiamasi aprašomuoju, istoriniu, interpretaciniu-analitiniu tyrimo metodais. / In the last couple of decades life has changed a lot for people in the Republic of China (ROC). This country experienced transformation of its government from authoritarian rule to democracy. It has also experienced emergence of new national Taiwanese consciousness. Nowadays most of people in Taiwan find themselves Taiwanese and not Chinese anymore or experience double identity. In these last couple of decades when all transitions emerged, Taiwan was ruled by three different presidents that influenced development of Taiwanese national consciousness. So this paper is analyzing influence of Taiwanese presidents in forming Taiwanese national consciousness. Goal of this paper is to explore development of the national Taiwanese consciousness and research the influence of last three Republic of China presidents in forming national Taiwanese consciousness. There are couple of tasks that needs to be done in this paper in order to reach the goal. There are going to be analysed conditions in which national Taiwanese consciousness have been forming. Highlight main events in Taiwanese history that contributed to formation of Taiwanese national consciousness. Analyse politics of last three Republic of China presidents in forming Taiwanese national consciousness and research how their position in supporting one of the four Taiwanese national consciousness types influence their country future and national security. In this paper it has been discovered that all three Republic of China... [to full text]

Darbe analizuojamas Tibeto tarptautinis teisinis statusas iki lemiamo 1949 m. konflikto su Kinija bei situacija po konflikto. Autorius trumpai apžvelgia Tibeto valstybingumo istoriją bei Tibeto tarptautinio teisinio statuso kaitą ir su tuos susijusius tarptautinius dokumentus, pagrindžia padarytas prielaidas ir hipotezes tarptautinės teisės doktrina. Taip pat nagrinėjamas Tibeto suvereniteto klausimas, sąlygos ir reali situacija. Darbe taip pat atskleidžiama, kada ir kaip valstybė praranda ar įgyja nepriklausomybę, taip pat nepriklausomybės reikšmė valstybės egzistavimui, konkrečiu Tibeto atveju. Taip pat teorinės ir konkrečiai Tibeto valstybės tęstinumo ir identiteto nustatymo problemos. Autorius taip pat vadovaujasi pagrindiniais tarptautinės teisės dokumentais, siekdamas pagrįsti dvi versijas apie Tibeto tarptautinį teisinį statusą bei tarptautinės bendruomenės poziciją ir veiksmų stoką šiuo konkrečiu bei panašiais atvejais. Autorius bando atsakyti ir į pačias svarbiausias problemas, nustatant Tibeto tarptautinį teisinį statusą. Jos yra politinės ir teisinės. Tibeto teisinio statuso dvilypumas yra aktuali problema iki šios dienos. Taigi situacijos sudėtingumas, nevienareikšmiškumas, tarptautinės bendruomenės nevieningumas ir konkrečios pozicijos nebuvimas sąlygoja, kad Tibeto tarptautinis teisinis statusas išlieka dvilypis ir realus statusas neatitinka to, kuris turėtų būti vadovaujantis tarptautinės teisės normomis. Autorius padaro išvadą, kad šios situacijos... [toliau žr. visą tekstą] / This study analyses the most important international legal status questions concerning Tibet and the Peoples Republic of China prior to 1949 m. invasion and the aftermath. The author takes a brief look at the international legal status of Tibet prior to the formentioned invasion and a diligent study of the most important periods of the historical development of Tibet and its international status, through analysing the most important international treaties, legal doctrine and other documents. Also the author acknowledges the current struggle of Tibet and it‘s people to regain independance or at least a workable, suitable for tibetans and legitimate autonomous status. The author also tries to take in account the actions and passiveness of international community and United Nations organization concering this issue. In this study it is shown, that the international community doesn‘t acknowledge the invasion of Tibet as opposing to the international laws and principles, however no real action is taken, therefore leaving the status of Tibet a very delicate matter where all possibilities have to be considered. Author is aiming to define the current situation in the world policy on the matter of Tibet, also the legal and current issues of Tibetan sovereignity, proving that the nation of Tibet is still in full sovereignity and is being occupied only in territorial conflict. Some of the most valid current problems of the legal status of Tobet are also discussed by the... [to full text]

Magistro darbo objektas – kinų literatūros vertimų leidyba Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Kinijos leidybos raidos tendencijas, ištirti kinų literatūros vertimų leidybos raidą ir perspektyvas Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti Rytų ir Vakarų dialogo plėtojimąsi per literatūrinius vertimus; išanalizuoti Kinijos leidybos raidą; įvertinti svarbiausiųjų jos epizodų svarbą pasaulinėje leidyboje; nustatyti kinų literatūros vertimų vaidmenį Lietuvos leidyboje; ištirti Lietuvos skaitytojų ir leidėjų susidomėjimą Rytų ir Pietryčių Azijos literatūra; nustatyti kinų literatūros vertimų perspektyvas Lietuvoje. Naudojantis pirminių ir antrinių šaltinių analizės, empiriniu ir lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad literatūros vertimai yra unikalus būdas kokybiškai tarptautinei komunikacijai. Vakarų pasaulis Rytais domisi vis labiau, nes tai naujos rinkos galimybė. Ypač domimasi spartų ekonominį augimą išgyvenančia Kinija. Kinijos leidybos pramonės sudėtį, organizavimą ir raidą lemia politiniai veiksniai. Tik pasirašyta Berno konvencija, narystė Pasaulio prekybos organizacijoje ir Tarptautinės Pekino knygų mugės rengimas užsienio leidybininkams pamažu atveria kelius į Kinijos leidybos rinką, tiesia tiltus tarptautiniams bendradarbiavimui, deda pamatus abipusei autorių teisių prekybai. Nors pasaulyje kinų literatūros vertimų išleidžiama vis daugiau, Lietuvoje šis skaičius yra labai mažas ir nekinta. Apklausus leidėjus ir skaitytojus paaiškėjo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is the publishing of Chinese literature translations in Lithuania. The aim is to study the trends of development of publishing in China, also to analyze the development and perspectives of publishing of Chinese literature translations in Lithuania. Primary goals of a study set are as following: to reveal the development of dialog among the East and the West through literature translations; to analyze the evolution of publishing in China; to estimate it’s impact on global publishing; to determine the role of Chinese literature translations in publishing of Lithuania; to examine the interest of Lithuanian publishers and readers in literature of Eastern and South-Eastern Asia; to determine the perspectives of Chinese literature translations in Lithuania. Referring on analysis of primary and secondary sources and applying different empirical and theoretical methods a following inference was made: literature translations are the unique way of international communication. The West is increasingly interested in the East of the possibilities of new market. The main interest is focused on China as its economics are rapidly developing. Although the number of Chinese literature translations in the world is increasing, there is no evidence of such trend in Lithuania. The opposite, this number in Lithuania is very small and doesn’t change. Interviews with publishers and readers in Lithuania showed that there is sufficient interest in literature of Eastern and... [to full text]

Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, kuris apibrėžiamas kaip sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas tarpusavyje konkrečioje situacijoje, siekiant efektyvaus užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Išmanioji galia neatsiejama nuo JAV atvejo, kurioje net ir aukščiausi pareigūnai savo retorikoje mini išmaniąją galią kaip siekį uţsienio politikos strategijoje. Todėl reikalinga ištirti, ar JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų naudoja išmaniąją galią. Darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu nuo 2009 metų. Darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją galią kaip užsienio politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti 4 tikslai: pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant neoklasikinį realizmą; aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir minkštosios galių tipus, bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėžiant jos ištakas, apibrėžimą, taikymą ir instrumentus; atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atžvilgiu po 2009 metų analizę, ištiriant JAV Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų oficialias kalbas, ir įvertinant išmaniosios galios apraiškas jose; išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų, naudojant struktūruoto tarptautinių santykių ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / Smart power is a completely new phenomenon in international relations. It is defined as a smart combination of hard and soft powers„tools, which leads to effective foreign policy. Smart power is closely related with the case of the United States, in which even the highest officials in their rhetorics use the term of smart power. According to officials, smart power is an objective in foreign policy. Therefore there is a need to research if the USA uses smart power in its foreign policy towards China after 2009. The subject of this study is the use of smart power in foreign policy of the United States towards China since 2009. The aim of this study is to research if the U.S. uses the smart power as a tool of foreign policy in relations with China after the year 2009. To achieve this aim the following goals are settled: to present a theory of international relations realism, and its main ideas and types, distinguishing neoclassical realism; to discuss the term of power in international relations by distinguishing soft and hard power forms, and to present the concept of smart power by highlighting its origins, definition, application and tools; to perform an analyses of official U. S. rhetorics towards China after year 2009 by analyzing National security strategy and the speeches of the highest officials, and by evaluating the smart power evidence in those rhetorics; to analyze the smart power in U.S. foreign policy towards China after 2009 by using a structured interview method... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos pagrindinės konfucianizmo – maoizmo moralinės padegogikos idėjos bei vertybės. Konfucianistinės – maoistinės pedagogikos idėjos Vakaruose yra klaidingai traktuojamos ir privalo būti išverstos / perkeltos į mūsų suvokimui artimesnes formas. Pirmojoje darbo dalyje nuodugniai aprašomas hermeneutinio rato metodas bei intersubjektyvumo teorija, leidžianti tyrimo metu įgyjamą asmeninį suvokimą perkelti kitiems ugdymo sistemos dalyviams. Antrojoje dalyje aprašomos Kinijos idėjinių lyderių pamatinės idėjos, stengiamasi išskirti pagrindines jų, pateikti asmeniniu sovokimu grindžiamą interpretaciją. Trečioji dalis skirta konfucianizmą – maoizmą nagrinėjusių Vakarų autorių idėjų nagrinėjimui, pasitelkiant darbo metu įgytą suvokimą. Šiame darbe paaiškėjo, kad Vakarų mokslininkai neretai klaidingai interpretuoja Kinijos pamatines ugdymo idėjas; kad Kinijos idėjinių lyderių idėjos gali būti traktuojamos kaip vientisa, vieninga sistema. / In this work is analyzed basic ideas and values of confucianistic – maoistic moral pedagogy. Confucianistic – maoistic moral pedagogy ideas is wrongly perceived in Western countries and demands peculiar translation / transfer to forms, appropriate to our perception. In the first part of work is described in detail method of hermeneutic circle and theory of intersubjectivity, which allows personal knowing transfer to other members or certain educational system. In second part are presented main Chinese principled leaders educational ideas. Efforts were made to exclude main ideas, give personal interpretation for them. Third part is intended to analize Western authors, who were writing about confucianistic – maoistic theories, by using new gained perception. This work showed that often Western scientists quite skin-deep assess Chinese main educational ideas; the ideas of Chinese leaders can be understood in a way of united, integral system.

Although US remained the strongest military power in international system after the Cold War, it was still deeply concerned how to retain its military dominance in the longer term, that could guarantee US further predominance in solving major international issues. Three US military transformation initiatives, namely the transformation of the US conventional forces, the development of missile defence systems and long-range conventional precision-strike capability, are considered as the main instruments to maintain US military dominance in the future. Considering that for Russia and China, which are perceived as the major US opponents, the US military transformation emerged as a big challenge, the research problem is formulated as an attempt to understand whether and how the US military transformation poses a threat to Russia and China’s security and in turn, how this affects Russian and Chinese security policy towards the United States. Accordingly, the goal of the dissertation is to examine the impact of the US military transformation on Russian and Chinese security policy since the end of the Cold War and until 2010. The offence-defence balance theory provides the theoretical and analytical basis for the research. The results of the research have shown that US has managed to achieve an offensive advantage in the conventional offence-defence balance against Russia and China and has had a real possibility to gain such an advantage in the nuclear offense-defence balance... [to full text] / Po Šaltojo karo JAV išliko stipriausia kariniu požiūriu valstybė, tačiau, nepaisant to, JAV buvo itin susirūpinusi savo karinio pranašumo išlaikymu ateityje, kuris leistų užtikrinti tolesnę JAV lyderystę sprendžiant svarbiausius tarptautinius klausimus. JAV karinio pranašumo išlaikymo priemonėmis po Šaltojo karo tapo trys karinės JAV tranformacijos iniciatyvos: konvencinių pajėgų transformacija, priešraketinių gynybos sistemų ir ilgo nuotolio tikslaus konvencinio smūgio pajėgumų kūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijai ir Kinijai – oponuojančioms JAV valstybėms, JAV karinė transformacija tapo dideliu iššūkiu, disertacijoje tyrimo problema apibrėžta kaip siekis suprasti, ar ir kaip JAV karinė transformacija kelia grėsmę Rusijos ir Kinijos saugumui, ir kaip tai veikia Rusijos ir Kinijos saugumo politiką JAV atžvilgiu. Atitinkamai darbo tikslas buvo ištirti JAV karinės transformacijos poveikį Rusijos ir Kinijos saugumo politikai nuo Šaltojo karo pabaigos iki 2010 m. Puolimo-gynybos balanso teorija buvo pasirinkta kaip disertacijos tyrimo teorinė ir analitinė prieiga. Disertacijos tyrimas parodė, kad, nepaisant įgyto konvencinio puolimo pranašumo ir realios galimybės siekti branduolinio puolimo pranašumo, JAV nevykdė agresyvios saugumo politikos Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Rusija ir Kinija jautriai reagavo į JAV karinę transformaciją, stengdamosi įgyti konvencinį puolimo pranašumą, išsaugoti branduolinį puolimo-gynybos balansą, o taip pat užkirsti kelią JAV susikurti... [toliau žr. visą tekstą]