Kolektyvinės darybos ir kolektyvinės sutartys gimė Vakrų šalyse. Kinijos per pastaruosius 30 metų bando įvesti rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, taip pat šiuolaikinę teisės sistemą, kuri apima kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartys. Šie du dalykai yra labai svetimi Kinijos darbo santykių subjektams, nors planinės ekonomikos laikais Kinijoje jau atsirado profesinės sąjungos, bet Kinijos valdžia and darbo santykių subjektai iš esmės nepriprato kolektyvinių darbo santykių esmės. Įvesdama rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, Kinijos valdžia susiduria su įvairiomis problemomis darbo santykių srityje, kurios jau senai pavyko Vakarų šalyse. Skatindama šalies ekonomikos tolimesnį augimą, kolektyvinių derybų ir koletyvinių sutarčių įgyvendinimas tapo vienu is svarbiausių ir esminių Kinijos Vyriausybės uždavinių, nes individualių ir kolektyvinių darbo santykių stabilumas tiesiogiai įtakoja Kinijos Komunistinės partijos valdžią, šalies ekonomikos pastovią plėtrą ir socialinę harmoniją. / Collective bargaining and collective agreements were born in western countries. During last 30 years China has attempted to introduce market economy and modern industry, also the legal system which includes collective bargaining and collective agreements. These two concepts are quite new to the Chinese subjects of labour law, although during the period of planned economy the labour unions already exists, but the Chinese regime and subjects of labour law don’t understand how the collective bargaining and collective agreements essentially work. The Chinese regime is confronted by various problems concerning labour relations while introducing market economy and modern industry, these problems have been settled in western countries. While promting further growing of economy, the implementation of collective bargaining and collective agreements is one of the most important and essential tasks of Chinese government, because the stability of individual and collective labour relations directly influences Chinese communist regime, economic sustainable development and harmoniuos society.

Šio magistro darbo objektas - kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių, sudaromų aukštesniu nei įmonės lygiu, institutai. Paprastai kolektyvinės derybos pradedamos ir vykdomos siekiant parengti ir sudaryti kolektyvinę sutartį. Tačiau sąvoka „kolektyvinės derybos” iš tiesų yra gerokai platesnė, negu vien derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, nors pastarosios ir yra svarbiausios. Kolektyvinės derybos yra socialinės partnerystės forma ir priemonė kolektyvinių darbo santykių subjektams bei jų atstovams savo interesus derinti ir ginčus spręsti derybomis. Be to, kolektyvinių sutarčių pasirašymas yra pažangus reiškinys, užtikrinantis stabilumą ir socialinę taiką. Ši tema ne tik aktuali, bet ir problemiška, nes derybos dėl kolektyvinių sutarčių, aukštesniu nei įmonės lygiu, praktiškai nevyksta ir šių sutarčių sudaroma labai mažai. Todėl darbe siekiama visapusiškai išanalizuoti ne tik kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis, sudaromas aukštesniu nei įmonės lygiu, bet ir ieškoti priežasčių, kodėl šių kolektyvinių sutarčių sudaroma tiek mažai. Darbe taip pat aptariama kolektyvinių sutarčių, aukštesniu nei įmonės lygiu, sudarymo galimybė valstybės tarnyboje. / The object of this master thesis is the institutes of the Collective Bargaining and Collective Bargaining Agreements Above Enterprise Level. Mostly the Collective Bargaining is begun in that goal to prepare and make the Collective Agreement. However, the conception of the Collective Bargaining is substantially more comprehensive than the conclusion of the Collective Agreement. The Collective Bargaining is the form of the Social Partnership and the means for the subjects of the labour footing to coordinate their interests and to deal disputes by the Collective Bargaining. Additionally the signing of the Collective Agreements is a progressive phenomenon safeguarding stability and social peace. This thesis is not only actual, but it is also problematical, because there is no many Collectives Agreements Above Enterprise Level in Lithuania. For this reason it is not only reached to analyse the Collective Bargaining and Collective Bargaining Agreements Above Enterprise Level, but also to seek for reasons why these Collective Agreements are not made. There is also discussed the conclusion of the Collective Agreements Above Enterprise Level in Civil Service in this master paper.

Darbe atskleidžiama kolektyvinių derybų samprata, principai ir reikšmė ir tarptautinės ir Europos bendrijos darbo teisės pagrindiniai teisės aktai šiais klausimais. Kolektyvinėmis derybomis yra ginami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir socialines garantijas. Kolektyvinių derybų šalys yra darbdaviai, jų grupės arba organizacijos ir darbuotojų organizacijos arba jų atstovai. Labai svarbūs yra kolektyvinių derybų principai, ypatingai teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Kolektyvinės derybos yra labai svarbios norint išlaikyti darbo santykių stabilumą ir išspręsti kolektyvinius ginčus. Darbe ieškoma atsakymo, ar streikai yra vienintelis būdas patenkinti darbuotojų reikalavimus. Kolektyvinės derybos yra reglamentuojamos tarptautiniais teisės aktais, Europos bendrijos teisės aktais ir nacionalinais teisės aktais. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos konvencijos ir rekomendacijos yra vienas iš svarbiausių šaltinių kolektyvinių derybų klausimais tarptautinėje teisėje. Šiose konvencijose įtvirtintos pagrindinės nuostatos ir kryptis minėtų derybų atžvilgiu. Kolektyvinės derybos Europos darbo teisėje yra įtvirtintos keliuose pagrindiniuose teisės aktuose. Europos socialinė chartija detaliai reglamentuoja valstybės pareigą skatinti kolektyvines derybas ir suteikia derybų šalims teisę jas vesti. Tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek ir Europos bendrijos kuriama teisė šiuo klausimu įtvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / The collective bargaining is necessary to protect the employee‘s, as a weeker part of labour relationships, interests and to make working conditions and social guarantees better. The parties of the collective bargaining are employers, their groups or organizations and employees‘ organizations or their representatives. The procedure of collective bargaining is regulated by national law, depending on each state conditions and expirience concerning collective bargaining. Very important are principles of collective bargaining, because collective bargaining are iniciated freely, voluntary and independent and about the content parties decide themselves without the intervention of the state. One of the most important principle is right to organise collective bargaining. This principle fixes employers and employees rights. Collective bargaining is very important to make labour relationships steady and to solve collective disputes. Collective bargaining is regulated bu international law, European community international law and national law. International labour organisation (ILO) adopted Conventions and recommendations are one of the most important source in International labour law concerning collective bargaining. In these conventions and recommendations are fixed most important provisions and and directions to the member states concerning above-mentioned bargaining. Lithuanian has ratified these Convenctions and must keep their provisions. The European law the most important is... [to full text]

Europos šalys tarpininkavimą pradėjo taikyti palyginus neseniai, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius šis alternatyvus ginčo sprendimo metodas sparčiai išplito ir tapo populiaria priemone kilusiems ginčams spręsti daugelyje valstybių. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimas susideda iš kelių stadijų bei skiriami tarpininkavimo stiliai, šiame darbe pateikiama keletas pavyzdžių. Priklausomai nuo to, ar tarpininkavimas yra privalomas etapas ginčui spręsti, yra skiriamas privalomas ir savanoriškas tarpininkavimas. Lietuvoje privalomasis tarpininkavimas netaikomas, Darbo kodekse įtvirtintas savanoriško tarpininkavimo modelis. Lietuvoje tarpininkavimo institutas įsitvirtino neseniai. Siekiant geriau išanalizuoti tarpininkavimą kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodą Lietuvoje, šiame darbe taip pat pateikiama kolektyvinio darbo ginčo sąvoka bei trumpai aptariami kiti pozityvieji kolektyvinio darbo ginčo sprendimo metodai. Tarpininkavimo institutui būdingi požymiai – savanoriškumas, konfidencialumas, proceso lankstumas, šalių bendru sutarimu priimtas - sprendimas padeda jį atskirti nuo kitų ginčų sprendimo metodų ir skatina šalis kilusius ginčus spręsti pasitelkiant tarpininką ir taip išsaugoti gerus santykius ateityje. Tikėtina, jog abiejų šalių sutarimu priimtas susitarimas gali būti daug veiksmingesnis už prievarta grindžiamą teismo sprendimą. Dėl daugelio aspektų įvairiose šalyse skiriasi tarpininkavimo, kaip kolektyvinių darbo ginčo sprendimo metodo... [toliau žr. visą tekstą] / Most European countries became familiar with mediation process relatively recently, only in a last few decades this alternative labour disputes solving method became increasingly popular in majority of the countries. Considering that mediation process consists of a few different stages as well as multiple techniques in this research I am providing a few different scenarios. Depending if mediation is compulsory stage of dispute solving there are two types of mediation: compulsory or voluntary. In Lithuania compulsory mediation is not used in practice, only voluntary mediation process is approved by Labour Code. Only recently institute of mediation was established in Lithuania. In my article I am aiming to analyse mediation process as a tool of collective labour disputes solving in Lithuania as well as defining the nature of collective labour disputes and briefly describing other collective disputes solving methods. Certain rules need to be accomplished in order for mediation to be used, it has to be voluntary, confidential and flexible process acceptable by all parties involved in the dispute. Interestingly what makes mediation different to other dispute solving techniques is that mutual agreement must be reached in the course of the process, it encourages parties and organisations to use mediation as most, civilized and diplomatic way to solve the dispute to keep a professional working relationship. Many will agree that mutually reached agreement is more effective than a... [to full text]

Elektroninio verslo vadybos magistro baigiamojo darbo tema „ Elektoninių grupinių pirkimų valdymas portalų priemonėmis verslui“ yra aktuali, kadangi sparčiai tobulėjant technologijoms verslas plečiasi į naujas erdves. Viena iš greičiausiai besiplečiančių elektroninio verslo sektorių yra elektroninių grupinių pirkimų verslas, kuris leidžia pažvelgti į verslą iš kitos pusės. Kolektyvinių pirkimų elektroninis verslas dėl vartotojų pirkimo galios leidžia gauti tam tikrą daiktą ar paslaugą žymiai mažesne kaina, o žema kaina yra svarbus, o dažnai ir svarbiausiais aspektas daugeliui pirkėjų. Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjama elektroninių grupinių pirkimų samprata, verslo struktūra, rūšys, taikomi metodai ir pelno modeliai verslo vystymui. Nagrinėjami teigiami aspektai ir apžvelgiamos neigiamos pusės siekiant jas patobulinti. Analizuojamas grupinių pirkimų e. verslo žinomumas ir vartotojų poreikis. Keliami ir aptariami veiksniai lemiantys ir skatinantys naujų vartotojų atsiradimą bei esamų lojalumo išlaikymą. Tiriama vartotojų nuomonė ir požiūris apie aspektus kurie jų požiūriu yra teigiami ir kurie yra tobulintini, analizuojami faktoriai skatinantys pirkimus grupinių pirkimų elektroninėje parduotuvėje ir tiriami aspektai lemiantys norą nepirkti elektroninių masinių pirkimų portale. Šis darbas padės šiuo metu elektroninių grupinių pirkimų verslą vystantiems verslo atstovams pamatyti aspektus į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, kuriuos reikia tobulinti ir papildyti. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / E-business management master thesis topic „ E. Management of electronic group buying based on portal means for business. Master‘s work in e-business management.“ is actual, because of the rapid advancement of technology business is expanding to new business areas. One of the fastest expanding electronic business sector is electronic group buying business which allows to view business from the other side. Collective buying electronic business because of customers buying power allows to get itmes or service for much cheaper price. Cheap price is important and often primary aspect for every customer. In master theses there are examined: electronic group buying conception, business structure, types, applied methods and profit models for business development. Also there are examined positive aspects and reviewed negative sides in order to improve them., examined group buying e-business notoriety and customer requirement. Raised and discussed factors determining and encouraging new customers coming and current customers loyality keeping. Investigated customers opinion and approach about aspects which in their opinion are positive and which ones have to be improved, analized factors which are encouraging buying in electronic shop, analized aspects which are determining desire not to buy in electronic mass buying portal. This work will show electronic group buying business development managers aspects to which they must pay attention, which they have to improve. Those who would... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]