Šio magistro darbo tema yra ,,Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo muzikos srityje aktualijos“. Naujųjų technologijų raida ir interneto specifika nulėmė muzikos įrašų naudojimo pokyčius: atsirado nauji muzikos įrašų panaudojimo būdai bei galimybė nesunkai pasiekti šiuos įrašus daugeliui asmenų iš bet kurios pasaulio valstybės. Dėl šių pokyčių muzikos srityje veikiančios autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos pastaruoju metu susiduria su tam tikrais iššūkiais. Šio darbo tikslas yra atlikti su muzikos naudojimu internete susijusių autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo aktualijų tyrimą, atskleisti interneto keliamus iššūkius kolektyviniam teisių administravimui ir įvertinti esamą kolektyvinio teisių administravimo situaciją bei Europos Sąjungos lygiu inicijuotą kolektyvinio teisių administravimo reformą. Darbe, išanalizavus kolektyvinio teisių administravimo veiklos ypatumus ir bendruosius autorių bei gretutinių teisių apsaugos klausimus, nagrinėjami su muzikos naudojimu internete susiję kolektyvinio teisių administravimo klausimai: analizuojami muzikos naudojimo internete atvejai, su jais susijusios autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės, šių teisių kolektyvinis administravimas, kolektyvinio administravimo organizacijų abipusio atstovavimo sutarčių įtaka muzikos kūrinių, atlikimų ir fonogramų naudojamo internete licencijavimui bei Europos Komisijos iniciatyva dėl tarptautinio... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this thesis for a master’s degree is ,,The Key Aspects of Copyright and Related Rights Collective Management in a Musical Field”. The development of innovative technologies and the particularity of the internet have determined the changes in the use of music records: the new types of music records uses and the possibility for many persons from any country to get these records easily have emerged. Due to these changes copyright and related rights collective management societies operating in a musical field recently have faced some challenges. The aim of this thesis is to make the analysis of the key aspects of copyright and related rights collective management in a field of online music use, to reveal the collective rights management challenges caused by the internet and to evaluate the present collective rights management situation and the collective rights management reform initiated at European Union level. In the thesis after analyzing the collective rights management peculiarities and general questions of copyright and related rights protection these questions of copyright and related rights collective management in a field of online music use are analyzed: the cases of music use on the internet, the authors’, performers’ and record producers’ rights related to these music uses, the collective management of these rights, the influence of collective management societies reciprocal representation agreements over the licensing of musical pieces, performances and... [to full text]

SANTRAUKA Kolektyvinis saugumas: teorija ir praktika Kolektyvinio saugumo ištakos aptinkamos jau „amžinosios taikos“ teorijose, o praktikoje pirmą kartą kolektyvinį saugumą bandyta įgyvendinti XIX amžiuje. Tradicinė kolektyvinio saugumo sąvoka apibrėžiama kaip universali ar regioninė institucionalizuota sistema (tarptautinė organizacija), kurios narės įsipareigojo vieningai atsakyti į bet kokį agresijos aktą ar kitą neteisėtą jėgos panaudojimą, nukreiptą prieš šios sistemos narę. Šiuo metu pasaulinė kolektyvinio saugumo sistema realizuojama per Jungtinių Tautų organizaciją. JT Chartija nustato, kad pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas – tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Kolektyvinis saugumas yra vienas iš būdų užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Kolektyvinio saugumo mechanizmas pradeda veikti dėl tokių situacijų, kurios sukelia grėsmę taikai arba ją pažeidžia. Tradiciškai kolektyvinis saugumas buvo orientuotas į situacijų, susijusių su potencialiu jėgos panaudojimu, sprendimą. Tačiau ilgainiui kolektyvinio saugumo samprata kito. Saugumo Tarybai yra suteiktos plačios diskrecijos teisės – ji gali spręsti, kurios situacijos turėtų būti traktuojamos kaip grėsmė taikai, taikos pažeidimas ar agresijos aktas. Kaip rodo praktika Saugumo Taryba imasi kolektyvinio saugumo priemonių ir dėl tokių situacijų, kurios nėra susijusios vien tik su jėgos naudojimu, nukreiptu prieš valstybę narę. Saugumo Taryba sprendžia, kokios konkrečios kolektyvinės priemonės turi būti taikomos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collective Security: Theory and Practice The origins of collective security are found in the theories of “eternal peace”, and the first time in practice collective security have been realized in XIX century. Traditional conception defines collective security as universal or regional system, which is created to react collectively in the situation when one of the member states is attacked by other member. At present universal collective security system is realized through United Nations. The main purpose of United Nations is to maintain international peace and security. Collective security is one of the ways to maintain international peace and security. The mechanism of collective security is invoked to deal with situations, which are threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. Traditionally collective security was orientated to deal with situations, which involved the use of force. However in practice this has been modified. UN Security Council enjoys wide discretion – it can decide which situations should be regarded as threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. As the practice shows Security Council had invoked and decided to use collective measures also in situations which involved not only the use of force. Security Council decides which collective security measures should be used in order to maintain international peace and security. In practice Security Council developed and used great variety of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama kolektyvinio investavimo subjektų (toliau tekste – KIS) ir finansinių priemonių portfelio valdymo reglamentavimo problematika. KIS reglamentavimo problematika yra analizuojama nagrinėjant Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau tekste – KISĮ) naująją redakciją. 2008 m. kovo 1 d. įsigalioję KISĮ pakeitimai buvo plačiai aptariami ir labai laukiami rinkos dalyvių. Buvo tikimasi, kad naujasis reguliavimas Lietuvą padarys Rytų Liuksemburgu: steigsis naujos valdymo įmonės ir bus kuriami nauji KIS. Tačiau vos įsigaliojus naujai redakcijai pradėjo aiškėti jos spragos, pavyzdžiui, negalėjimas registruoti nekilnojamojo turto KIS vardu, ir netrukus buvo pradėtas rengti KISĮ pakeitimo projektas. Naujų fondų kūrimuisi taip pat sutrukdė konservatyvus Vertybinių popierių komisijos požiūris, pavyzdžiui, vertinant alternatyvių fondų diversifikavimą. Žvelgiant į ateitį galima tikėtis teigiamų pokyčių, kuriuos turėtų atnešti KISĮ pakeitimai: įgyvendinantys tiek UCITS IV direktyvą, tiek Valdymo įmonių asociacijos siūlymus. Finansinių priemonių portfelio valdymas yra analizuojamas nagrinėjant santykius, susiklostančius tarp kliento ir valdymo įmonės bei trečiųjų asmenų (paprastai bankų). Portfelio valdymo paslaugai esant pakankamai naujai ir retai jos reglamentavimas yra labai minimalus. Nors didelė dalis klausimų yra palikta šalių laisvei, tačiau pačių santykių ir juose dalyvaujančių subjektų specifiškumas reikalauja didesnio priežiūros institucijų įsikišimo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper examines the law of the Republic of Lithuania on the collective investment undertakings (further in the text – law of UCI) and regulation of portfolio management services provided by investment management companies (further in the text – Managers). The newest version of the law of UCI came into force on the 1 st of March, 2008. In this newest version Managers are given the rights to establish special UCIs like hedge funds. The new law of UCI is very advanced compared with the old one. Before entry into force Managers and the Government expected that the new regulation will make Lithuania the new Luxembourg in the field of the investment vehicles, such as UCIs, but right after the law came into force a new version of the legislature was already being prepared and also the fact that only one new UCI was registered and functioning showed that the system was in need of further correcting and was not working as planned. For example it is not possible to register immovable property in the name of the UCI. The conservative attitude of the Securities Commission also stands in the way of establishing hedge funds that would be competitive with UCIs established in Luxembourg. Although the positive expectations did not come true, there is still hope that positive changes will take place when the amendment comes into force. The other form of investment management, which is examined in this paper, is portfolio management. The services of portfolio management are quite new and... [to full text]

Višnevska V., Lietuvos KIS rizikos ir grąžos palyginamoji analizė: Finansų rinkų studijų programos magistro baigiamasis darbas / vadovas Prof. habil. dr. A. Buračas; Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos fakultetas, bankininkystės ir investicijų katedra. Vilnius, 2007. 69 psl. Šiame darbe pristatomos plačiausiai paplitusios kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) rūšys bei galimi jų klasifikavimo bei kategorizavimo pagrindai, apžvelgiami žinotini investicinės grąžos bei investicijų rizikos teoriniai bei praktiniai aspektai, apžvelgiami KIS sektoriaus veiklą reglamentuojantys ES ir nacionaliniai teisės aktai, pristatoma KIS sektoriaus problematika Europos Sąjungoje bei Lietuvoje, pateikiama KIS rizikos bei grąžos kompleksinio vertinimo specifika, pristatomas universalus bet kokio tipo KIS vertinimo algoritmas, įvairiais pjūviais analizuojama jauna LR KIS rinka. Pirmojoje darbo dalyje pristatomas tyrimo objektas, antrojoje bei trečiojoje – tyrimo dalykas, o darbo empirinėje dalyje nagrinėjama reali 2007 metų rugsėjo 30 d. LR egzistavusi KIS įvairovė, sudaromas jų reitingas remiantis atlikta rizikos ir grąžos palyginamąja analize bei trumpalaikės grąžos palyginimu. Remiantis išsamiai pristatytais pasaulinėje praktikoje nusistovėjusiais metodais suklasifikuoti fondai buvo vertinami pagal individualius jų rizikos ir grąžos parametrus naudojantis matematiniais bei analitiniais metodais bei MS Excel duomenų analizės funkcijomis ir rezultatų apdorojimo programa SPSS. Pirma... [toliau žr. visą tekstą] / Višnevska V., Comparative Analysis of Risk and Return of The Lithuanian Collective Investment Undertakings: Financial Markets Study Programme Final Master Thesis / supervisor Prof. Habil. Dr. A. Buračas, Banking and Investment Department, Faculty of Economics, Mykolas Romeris University. Vilnius, 2007. 69 p. This master thesis reviews the most widespread types and classifications of mutual funds, overlooks the most important theoretical and practical aspects of investment return and investment risks in Lithuania. The work overlooks the collective investment undertakings (CIU) sector problems within the European union and Lithuania, present legal acts regulating CIU activity at the EU and national level, provides specific mutual fund risk and return complex evaluation methods, suggests universal algorithm for analyzing any type of mutual fund and analysis of the young Lithuanian mutual fund market using different cross-sections. The first part of the paper presents the object of the study – mutual fund concept, their variety and possible classifications. In the second and third parts the theoretical and practical aspects of investment risks and return are disclosed, whilst the empirical part is composed of analysis of the variety of mutual funds that existed as of September 30, 2007, provides Lithuania based mutual funds rating in accordance with the performed risk- return and short term return analysis. Funds were classified based on the througoughtly presented methods and... [to full text]