Magistro darbo objektas – kompanijų korporatyvioji komunikacija socialinės žiniasklaidos priemonėse. Darbo tikslas – Nustatyti, kaip korporatyviajai komunikacijai gali būti naudingos socialinės žiniasklaidos teikiamos galimybės ir kiek jos išnaudojamos. Darbo uždaviniai: Nustatyti korporatyviosios tapatybės, korporatyviosios reputacijos, korporatyviojo įvaizdžio ir korporatyviojo prekinio ženklo tarpusavio sąryšius ir priklausomybes; Ištirti socialinės žiniasklaidos esmę, atsiradimo prielaidas, skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; Ištirti socialinės žiniasklaidos reikšmę pokyčiams versle, vadyboje, socialiniuose procesuose; Išanalizuoti socialinių žiniasklaidos priemonių tinkamumą korporatyviosios komunikacijos tikslams; Ištirti didžiausių Lietuvos kompanijų socialinės žiniasklaidos galimybių panaudojimą korporatyviajai komunikacijai. Naudojantis mokslinės literatūros analize, teoriniais indukciniais, dedukciniais, palyginimo ir analogijų metodais taikomajame darbe, prieita prie išvados, kad korporatyvioji komunikacija yra kompleksinis dalykas labiausiai susijęs su korporatyviuoju įvaizdžiu, korporatyviąja reputacija, korporatyviuoju prekės ženklus ir pastaruosius interesų grupių suvokinius sąlygojančia korporatyviąją tapatybe. Išanalizavus mokslininkų monografijas ir tyrimus prieita prie išvados, kad siekiant strateginių komunikacijos tikslų ir vientiso bendravimo su įvairiomis interesų grupėmis, socialinės žiniasklaidos teikiamas interaktyvumas, grįžtamasis ryšys yra... [toliau žr. visą tekstą] / As the competition and globalization increase, organizations begin to understand the benefits of effective corporate communication. Consistent communicating and building trust is the most important points of corporate communication as it gets more strategic importance in any corporation. As more companies focus on transparency, morality and sincere communication with stakeholders, it is useful to critically assess communication channels they use. It is worth to analyze new possibilities of social media. Analysing the scientific literature, using theoretical methods has led to the conclusion that corporate communication is a complex discipline, most associated with corporate image, corporate reputation, corporate brand and corporate identity, as a base for all those three. The analysis of scientific monographs and research concluded that, social media which provides interactions and feedback is very helpful for the strategic goals of corporate communication and for reaching various stakeholders. Simply informing stakeholders helps to build trust and relationships, which is crucial for corporate communication. Social media provides not only that, but helps to reach nishe and geographically separated target groups and contact them in one virtual place. Research was made in two phases, using both quantitative and qualitative content analysis methods. Results proved that the Lithuanian companies posses tremendous differences (comparing to American entrepreneurs) in social media... [to full text]

Atskyrimo principas ginkluotuose konfliktuose yra tarptautinės humanitarinės teisės pagrindas, reikalaujantis, kad konflikto šalys visuomet skirtų civilius gyventojus ir kombatantus, civilinius ir karinius objektus. Tačiau dėl visuotinės privatizacijos padidėjus civilių ir privačių kompanijų, dalyvaujančių ginkluotuose konfliktuose, skaičiui bei nuolat tobulėjant karinėms technologijoms, riba tarp civilių ir kombatantų ėmė nykti. Norėdami pritaikyti atskyrimo principą šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, šiame darbe, visų pirma, analizavome tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose įtaką šio principo taikymui ir nustatėm, kad asmeniui, tiesiogiai dalyvaujančiam karo veiksmuose, atskyrimo principas nebetaikomas, jis tampa teisėtu kariniu taikiniu ir praranda apsaugą nuo karo veiksmų keliamų pavojų. Tiesioginiu dalyvavimu karo veiksmuose siūlėme laikyti veiksmus, atitinkančius žalos masto, tiesioginio priežastinio ryšio tarp atliekamo veiksmo ir kilusios ar kilsiančios žalos ir ryšio su ginkluotu konfliktu bei viena iš konflikto šalių reikalavimus. Visų antra, nagrinėjome atskyrimo principo ginkluotuose konfliktuose taikymą PKSK personalo atžvilgiu. Nustatėme, kad dalis PKSK darbuotojų galėtų būti laikomi kombatantais ir dėl to taptų teisėtais kariniais taikiniai, jiems atskyrimo principas taikomas nebūtų, tačiau kita dalis PKSK turėtų būti laikomi civiliais ir tol, kol jie tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose, jiems būtų taikoma apsauga nuo karo veiksmų keliamų pavojų... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of distinction in armed conflicts is the corner stone of international humanitarian law, requiring that the Parties to the conflict would at all times distinguish between the civilian population and combatants and between civilian objects and military objectives. But because of the increased number of civilians and private companies participating in armed conflicts due to the global privatisation and permanent technological improvement of military equipment, the line between civilians and combatants begin to blur. In order to apply the principle of distinction to modern armed conflicts, firstly, we analysed an influence of direct participation in hostilities to the application of the principle of distinction and determined that for person who directly participates in armed conflicts the principle of distinction is no longer applicable and this person becomes a legal military target with no general protection against dangers arising from military operations. An act which is considered to be direct participation in hostilities should meet the requirements of threshold of harm, direct causation and belligerent nexus. Secondly, we studied the application of the principle of distinction to the personnel of private military and security companies in armed conflicts and determined that part of this personnel might be considered combatants and because of that become lawful military targets to whom the principle of distinction in no longer applicable. The other part of... [to full text]