Konstitucija yra pagrindinis visų šiuolaikinių teisinių valstybių gyvavimo pagrindas. Konstitucijos įtaką jaučia visa teisės sistema, visos teisinio reguliavimo sritys. Konstitucijos normos ir principai nukreipia teisės kūrybą ir praktiką. Tokia sistema yra griežtai hierarchizuota, ir šioje sistemoje išsiskiria Konstitucija – pirminė ir aukščiausioji pozityvioji teisė. Konstituciją sudaro normos ir principai, kurie pasižymi dideliu norminiu krūviu, dėl to ypač reikšminga Konstitucinio Teismo veikla. Konstitucinis Teismas vertindamas teisės aktų atitikimą Konstitucijai, taip pat ir aiškina Konstituciją. Šio magistro darbo tikslas – atskleisti 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos sampratą ir jos aiškinimo problematiką. Siekiant šio tikslo darbe keliami uždaviniai: apibrėžti Konstitucijos vietą Lietuvos teisės sistemoje; įvardinti subjektus, kurie gali aiškinti Konstituciją; išsiaiškinti Konstitucijos aiškinimo bei Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribas. Darbe nagrinėjama, kaip Konstitucinis Teismas interpretuoja Konstitucijos principus ir normas, koks vaidmuo Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tenka teisės doktrinai, kitų valstybių konstitucinei justicijai, kaip Konstitucinio Teismo sprendimai veikia Lietuvos teisės sistemą. / The aim of this Master’s Thesis is to reveal the problematics of the concept and interpretation of the Constitution of Lithuania. In order to attain this aim the following goals have been raised: to define the place of the Constitution in the legal system of Lithuania; to name the subjects, which may interpret the Constitution; to clear the limits of interpretation of the Constitution and the jurisdiction of the Constitutional Court.

Šiame darbe skiriami ir nagrinėjami keturi konstitucinio reguliavimo raidos etapai arba konstitucijų raidos bangos. Pirmasis konstitucinio reguliavimo etapas apima laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos, antroji – laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų, trečioji – laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos, ketvirtoji – laikotarpį nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos iki šių dienų. Tyrimas aktualus konstitucinio reguliavimo raidos aspektu. Europos valstybių konstitucijų analizė istoriniu požiūriu sudaro sąlygas išskirti esminius Europos valstybių konstitucijų raidos ypatumus bei nustatyti pagrindinius jų raidos dėsningumus. Tik atsižvelgiant į istorines - politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, lyginant jas tarpusavyje, galima išsamiau suprasti, kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta konstitucijose. Tai taip pat leidžia pažvelgti į Lietuvos valstybės konstitucijų raidą kitų Europos valstybių konstitucijų raidos kontekste. Tyrimo originalumas tas, kad tyrimo metu pateikiama lyginamoji įvairių Europos valstybių konstitucijų lyginamoji analizė, žvelgiant į konstitucijas per žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių bei valstybės valdžios organizavimo ir funkcionavimo santykių istorinės raidos perspektyvą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra aptarti pagrindines šiuolaikines Europos valstybių konstitucijas Europos konstitucinio reguliavimo raidos etapų... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis determines and analyzes four stages of constitutional regulation or waves of constitutional development. The first stage of constitutional regulation covers period from the end of 18th century to the end of World War I, second stage – period between the two world wars, the third stage – period from the end of World War II to the end of nineties in the 20th century and the fourth stage – period from the end of 20th century to nowadays. The research is relevant in respect of development of constitutional regulation. Historical analysis of the constitutions of European states allows to determine essential attributes of development of constitutions of European states and identify the main tendencies of the development. Only by taking into account historical-political circumstances of adoption of the constitutions and legal regulation established in them, by comparing them with each other it is possible to clearly understand why certain provisions are provided in the constitutions. It also allows to examine development of Lithuanian state constitutions in the context of development of constitutions of other European states. Analysis is original because the research provides comparative analysis of constitutions of different European states by analyzing constitutions through perspective of historical development of individual and civil rights and freedoms and relations of state government organization and operation. The main objective of this research is to discuss the... [to full text]

Darbo tikslas yra suprasti mažųjų (greitųjų) vartojimo kreditų institutą, jo vietą ir reikšmę Lietuvos skolinimosi rinkoje. Analizuojamas vartotojų poreikis skolintis bei atkreiptinas dėmesys į tai, kaip šio instituto draudimas paveiktų visuomenę ir kokias pasekmes draudimas turėtų įstatyminiu požiūriu. Uždaviniams pasiekti yra nadojami lyginamosios analizės, dokumentų analizės, analitins, aprašomasis metodai. Metodų pagalba buvo gautos žemiau pateikiamos išvados. Vadovaujantis LR Konstitucijos 46 str., valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Pažymėtina, jog LR Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog materialinės vertybės bei jų poreikių tenkinimas paprastai atspindi tautos gerovę, tačiau apie bendrą tautos gerovę galima spręsti ir iš žmogaus individualių saviraiškos galimybių. Neatsižvelgiant į tai, nuo 2013-ųjų m. liepos 1 d. Lietuvos bankas sugriežtino vartojimo kreditų išdavimo tvarką (ketinama griežtinti labiau), tuo pačiu apsunkindamas mažųjų (greitųjų) vartojimo kreditų išdavimo procesą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuva yra vientintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurios skolinimosi koeficientas yra mažiausas, tačiau reglamentavimas – griežčiausias. Asmenys turi teisę į pilnavertį gyvenimą, apimant, bet neapsiribojant, asmenų teisę į buitinių reikmenų apsirūpinimą, teisę į būstą ir jo išlaikymą, prabangos prekes bei teisę į natūralų poreikį – nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą. Šių vertybių ir teisių įgyvendinimui iš dalies padeda... [toliau žr. visą tekstą] / This study examines how consumers would be influenced, if payday loans be prohibited. To reach the goal, normative evaluative, descriptive explanatory, comparative analysis methods were applied. Below it is presented the results of the study. Changing needs of the country’s economy accordingly lead to the change of people’s need to adapt to natural changes in society. As these needs grow, some people (usually, more socially vulnerable persons) often experience shortage of additional income. Additional income is often necessary to meet the minimum needs of the individual: food, treatment or extra events, such as car repairs, etc. Usually, this group of people has no alternatives of borrowing, because fail to meet the applicable requirements for income. In such case, these persons obtain additional income through consumer payday loans. However, the society seeks to form the view that this type of credits is harmful to society, since it is considered to be a “costly” borrowing product that gives rise to a “vicious circle of borrowing”, when the consumer is forced to pay the cost of credit extension (which further increases the cost of the credit) due to shortage of income to repay full amount of the credit. For this reason, the state started regulating procedures for granting consumer payday loans (fast credits). The main reason why Lithuanian legislators adopted such strict regulation of the market is the inability of consumers to manage their finances. However, such... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe aptariamas Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas apkaltos procesas – aukščiausių valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės forma. Darbe nagrinėjami įvairūs apkaltos proceso elementai: aptariamas teisės pažeidimas kaip konstitucinės atsakomybės taikymo pagrindas, apkaltos proceso eiga ir jos reglamentavimo raida Lietuvoje, apkaltos proceso teisinių pasekmių klausimai. Darbe aptariama tiek konstitucinė apkaltos proceso samprata, tiek ir ordinarinėje teisėje įtvirtintas reguliavimas, taip pat praktinio pobūdžio problemos bei klausimai, kilę apkaltos procesą reglamentuojančias normas taikant praktikoje. Nagrinėjama, ar ordinarinėje teisėje įtvirtintas reguliavimas visada atitinka konstitucinę apkaltos sampratą, kokių priemonių vienu ar kitu metu turėjo imtis įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Seimo statute ar kituose teisės aktuose išdėstytų apkaltos proceso elementų atitiktį Konstitucijai. Darbo pabaigoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą bei šio sprendimo įgyvendinimo problematiką, aptariami įvairių subjektų pateikti pasiūlymai, kaip turėtų būti keičiami vidaus teisės aktai, susiję su apkaltos proceso teisinių pasekmių klausimu. / This master thesis concentrates on impeachment procedures as it is a form of constitutional liability of highest state officials in Lithuania. There is a number of aspects of the impeachment procedure that are analysed in this paper: a violation of a law as a ground for applying constitutional liability, elements of impeachment procedure and the evolution of them through the years since Constitution of Lithuania was adopted in 1992, the questions concerning legal consequences of impeachment. In this paper it is analysed both the constitutional concept of impeachment and it‘s regulation in ordinary law and also the problems and questions that arose in practice when the legal norms regulating imeachment have been applied. Part of the research concentrates on whether the regulation in ordinary law is always compatible with the constitutional provisions and also what steps legislative had to make to make sure that Statute of Seimas or other acts are in accordance with Constitution. As European Court of Human Rights declared in it‘s verdict of the case Paksas v. Lithuania that Lithuania violated Article 3 of Protocol 1 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms by establishing unconditional and permanent prohibition to participate in parliamentary elections for a person guilty of breach of oath and thus removed from office, the proposals made to amend the Lithuanian legal system are also investigated.

This present article “An institution of impeachment in Lithuanian constitutional law” analyses the origins of this institution in national law, gives a comparative analysis of constitutional regulation of an impeachment procedure in Lithuania and in other states. The paper presents the definition of “institution of impeachment”, shows an importance of this institution in Lithuanian and in West States law, the problems of implementation of this institution and the process of impeachment in Parliament and in Constitutional Courts. The paper analyses an evolution of this institute in common law counties – especially in USA and in civil law countries. The paper shows the list of impeachment subjects and the grounds of impeachment application. Also it analyses the part of Constitutional Court in the process of impeachment. It should be mentioned that only the Court can decide if the Constitution was outraged, the crime or the perjury was done. The official constitutional doctrine of the Constitutional Court shows the actual limits and grounds of the constitutional liability application. That means, that the constitutional jurisprudence, not the Constitution provisions shows actual features of impeachment institution. Also the ratio of law and fact in the impeachment process is analyzed. The present article discusses the question of Constitutional Court established facts and the question of legal consequences originated from the useful impeachment procedure application to persons... [to full text]