Reglamentu Nr. 1/2003 buvo siekiama sukurti Europos bendradarbiavimo tinklą (EBT), kuris užtikrintų efektyvesnį ES konkurencijos teisės laikymosi mechanizmą. Šio tinklo narės yra nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija, kurios aktyviai bendradarbiauja horizontaliame ir vertikaliame lygmenyse. EBT galima būtų apibūdinti kaip forumą, kuriame nacionalinės konkurencijos institucijos pasiskirsto nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimų bylas. Magistrinis darbas atskleidžia EBT funkcionavimo esmę, įvardindamas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šio tinklo narės – nacionalinės konkurencijos institucijos – iš vienos pusės bei kiti netiesioginiai šio tinklo dalyviai – ūkio subjektai. Vertinant ES teisminių institutų bei nacionalinių neteisminių institucijų praktiką, ieškoma galimų atsakymų į iškilusias problemas. Pirmoji problema sietina su reglamento Nr. 1/2003 12 str., kuris numato galimybę EBT keistis konfidencialia informacija. Magistriniame darbe prieinama išvados, jog ES nėra harmonizuoto konfidencialios informacijos apsaugos mechanizmo, o nacionalinių teisės normų suteikiama apsauga ne visose valstybėse narėse yra vienodos apimties. Antroji problema sietina su paraleline kompetencija ir ne bis in idem principu. Tyrimas pateikia analizę, kokiais atvejais gali būti pažeistas ne bis in idem principas. Taip pat akcentuojama, jog ES teisminių institucijų jurisprudencijos stoka apsunkina principo vertinimo galimybes. Trečioji problema - atleidimo nuo atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the regulation 1/2003 was to create European competition Network (ECN) which could ensure proper enforcement of the EU competition law. Members of this network are national competition authorities and Commission which cooperate in vertical and horizontal dimensions. The base for cooperation in the ECN is articles 11 and 12 of the regulation 1/2003. Articles state that members of the ECN can cooperate in exchanging information and evidence in the network for the purpose of the application the EU competition rules. ECN also plays a role as a forum for the case allocation and ensures that case is dealt by the well-placed competition authority which can bring the entire infringement to an end. Master thesis discusses the main issues of cooperation in ECN and focuses on essential problems faced by competition authorities and undertaking. Paper also proposes possible solutions based on EU case-law and consideration of the competent EU competition law experts. First concern can be raised in the light of the application regulation 1/2003 which gives a wide power of discretion for the exchange of information in the ECN. This information can contain confidential elements therefore undertaking has to be protected from the disclosure this information. The lack of harmonization does not ensure such protection. Secondly, parallel competences of the competition authorities in the application EU competition rules can affect the right of undertakings to ne bis in idem... [to full text]

Prokuratūros vieta valstybės institucijų sistemoje Šis darbas – mėginimas susivokti Lietuvos prokuratūros konstitucinio-teisinio statuso vystimosi peripetijose. Dabartiniame etape ne bus per drąsi išvada, kad valstybinio mechanizmo teisėtumo užtikrinimo srityje prokuratūros vieta nėra nustatyta pakankamai tiksliai. Be abejo, nėra pagrindo abejoti, kad pamatiniai principai egzistuoja, ir konceptualiuose klausimuose prokuratūros pozicijos yra tvirtos. Magisrto darbo naujumas pasireškia tuo kad, nagrinėjant prokuratūros vietos valstybės institucijų nustatymo problematiką, apžvelgiama ne tik Lietuvoje šiuo metu veikiančią prokuratūros sistemą, bet ir kiek įmanoma platesnį šio klausimo istorinį ir erdvinį kontekstą. Toks mokslinės analizės metodas pasirinktas neatsitiktinai, o pagrįstai manant, kad tai leidžia suvokti ir analizuoti prokuratūros institucijos paskirtį ir vieta valstybiniame mechanizme ne tik per Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso kodekse, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, prizmę. Darbe analizuojami ir lyginami atskirų prokuratūros institutų formavimavimąsis, kaitą, šiuolaikinio reguliavimo specifiką, atsiveria platesnes veiklos ir organizavimo principų suvokimo, tam tikrų nuomonių susiformavimo ir jų pagrindimo galimybės tiek teoriniu aspektu, tiek ir konkrečioje praktinėje veikloje. Nagrinėjant prokuratūros konstitucinio teisinio statuso specifiką lengviau atskleisti ir suvokti jį... [toliau žr. visą tekstą] / Public Prosecutor’s Office in the State Institutional System A disussion concerning the legal constutional status of the Public Prosecutor’s Office in still continuing. The major issues under discussion are related to the organization and functions of Public Prosecutor’s Office. The unsolved points of discussion concern the effectiveness of the system and structure of the principles, the limits of the power of Public Prosecutor’s Office at its present stage; its position in the system of national institutions; the relation between the safeguarding of the enforcement of the legal powers of the Public Prosecutor’s Office and the independence of the legal organs of government; the experience of analogous institutions of other countries and the extent to which it should be taken into account. To better understand the specific chracteriscs of the constitutional legal status of the Public Prosecutor’s Office, they are contrasted with the constitutional regulations concerning the institution of the Public Prosecutor’s Office of other countries. The metods scholarly-literary, historical and comparative-legal analysis are applied. The Public Prosecutor’s Office system of Lithuania is contrasted with that operating in other European countries, such as Italy, Spain, Belgium, Malta, Cyprus and Poland. Suggestions are made as to which principles functioning in the above mentioned countries could be applied to Lithuania’s model of the Public Prosecutor’s Office. Certain different... [to full text]

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 metais sudarė savarankiškos valstybės egzistavimo prielaidas. Greta politinių valstybės pagrindų kūrimo iškilo užduotis apsiginti nuo kaimyninių valstybių intervencijos, spręsti socialinio pobūdžio problemas bei suformuoti stabilią ekonominę sistemą, kuri padėtų tėvynėje gyvenusiems lietuviams sukurti geresnes gyvenimo perspektyvas ir sumažinti emigracijos srautus. Deja, stabilios ekonominės sistemos formavimas Lietuvoje buvo gan sudėtingas procesas, kuris tęsėsi visą Pirmosios Respublikos laikotarpį. Dauguma to meto gyventojų, tiesiogiai susidūrę su skurdaus gyvenimo realybe: darbo stoka, mažais atlyginimais, socialinės apsaugos stygiumi, rinkosi emigracijos į tolimąsias Šiaurės arba Pietų Amerikos šalis galimybę. / Upon reinstatement of independence of Lithuania in 1918, needed to solve the most popular problem – to lay the independence foundations. Upon reinstatement of political foundations Lithuania had to: protect from neighbouring countries, solve social problems, build a stable economic system. These methods helped in creation a better life of Lithuanians, reduce the prospects of emigration flows. Unfortunately, a stable economic system in Lithuania was quite complex, all of the time of extending the process. Most of the time people were directly confronted with the reality of scarce life: lack of work, social security, low wages, wchich became the reason for emigration to the North or South American countrys.

Dvarų paveldo išsaugojimas daug metų yra viena didžiausių paveldosaugos problemų Lietuvoje. Pirmiausia dėl to, kad dvarų sodybos yra kompleksiniai objektai, kurie negali būti išsaugoti be nuolatinės priežiūros ir yra brangiai išlaikomi ir tvarkomi, ypač kai nėra naudojami. Čia kyla problema – valstybės, naudotojų ir paveldosaugininkų interesų konfliktas, kurį bandoma reguliuoti teisės aktais, tik ar visada sėkmingai? Apie dvarų paveldą ir jo išsaugojimo problemas ypač paskutiniu metu nemažai rašoma ir kalbama, tačiau realiai nedaug daroma, kad padėtis pasikeistų. Problema nėra nauja, tačiau paskutiniu metu matyti naujos tendencijos dvarų panaudoje. Jei ankščiau pagrindinė atgaivinto dvaro vizija buvo pirminės jo, kaip ūkio vieneto funkcijos, sugrąžinimas, tai paskutiniuoju metu dvaras vis dažniau įsivaizduojamas kaip kaimo turizmui pritaikyta sodyba, viešbutis-konferencijų (ar pobūvių) vieta, kaip savininkų vasaros rezidencija ar gyvenamoji sodyba, kurioje buvusi ūkinė veikla visai pamiršta. Magistrinio darbo tikslas atskleisti ir įvertinti dvarų sodybų paveldosaugą sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiu remiantis teisine baze ir paveldotvarkos rezultatais. Tyrimo objektas - dvaro sodyba, ar palivarkas, jo paveldosaugos problemos. Dvaro sodyba, kaip tam tikros teritorijos apgyvendinimo sistemos, elementas, užimantis atitinkamą žemės sklypą, kuriame yra įvairūs pastatai ir statiniai, želdynai, atviri vandens telkiniai, dirbamos žemės sklypai, kelių ir takų tinklas bei kiti... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of manor heritage for many years has been one of the major concerns of heritage protection in Lithuania. Foremost this is due to the fact that manor are complex objects, that cannot be preserved without regular upkeep, their maintenance, especially if they are not in use, being high-priced. There the problem arise about a clash of interests among the state, users and heritage protectors, the problem being attempted to handle by means of legal acts. Only there is a doubt, if this always can bring to a success? Lately manor heritage and its protection issues are time and again spoken or written about, but in reality too little is being done to change the situation. The issue is not new, though currently new tendencies can be seen as regards their usage. If earlier the key vision of a revitalised manor was restitution of its original function, so lately a country-seat is pictured as a place for country tourism, for a hotel or a conference-room, and, eventually, for a private summer-house, in which farming is not likely to be undertaken. The aim of the Master’s Paper is to identify and assess the situation of manor heritage protection in soviet and post-soviet times according to the results in legislation and heritage administration. The object of study – a manor or a palivark and its heritage protection issues. A manor as an element of a certain settlement system, which occupies a certain estate for houses and plants, open water-pools, farmlands network of roads and... [to full text]

Pastaruosius kelis dešimtmečius įvairiose valstybėse vystosi tendencija patikėti teisėkūros, vykdomąsias, jurisdikcines funkcijas valstybinio administravimo institucijoms, neįeinančioms į vykdomosios valdžios institucijų sistemą. Šių institucijų steigimo priežasčių yra keletas. Šalyse, kuriose minimos institucijos atsirado anksčiau nei buvo įsteigta ES, šių institucijų plėtra grindžiama tuo, jog visuomenėje egzistuoja sritys, kurių reguliavimą būtų geriau paremti technine, ekonomine ekspertize. Jaunose ES valstybėse narėse šių institucijų plėtra siejama su liberalizuojančių direktyvų nuostatomis, skirtomis nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Tokioms institucijoms, joms įgyvendinant reguliavimo funkcijas, suteikiamos plačios diskrecinės galios. Dėl to jos gali tapti įvairių interesų įtakos "taikiniu", siekiančių joms palankių institucijų priimamų sprendimų. Pagrindinis instrumentas apsisaugoti nuo tokių įtakų - tai tinkamas reguliavimo institucijų nepriklausomumo įtvirtinimas teisėje. Disertacinis tyrimas koncentruojamas ties nepriklausomumo nuo politinių įtakų garantijų sistemos įtvirtinimu teisėje bei nepriklausomų reguliavimo institucijų vietos valstybinio administravimo institucijų sistemoje paieška. / For several decades in a row a tendency to delegate legislative, executive and judicial functions to state administration institutions that do not belong to the system of executive bodies has been developing in various states. There exist several reasons for establishing such institutions. In states in which the abovementioned institutions emerged before the establishment of the EU the expansion of such institutions is grounded on the fact that in society there exist spheres the regulation of which should be separated from political cyclicity in order for the decisions to be long-term and based on technical and economic expertise. In young EU states, the development of such institutions is associated with the provisions of liberating directives intended for national regulatory authorities. Such institutions are given wide discretional authority in the implementation of regulatory functions. Thus, they become the "target" of various interest groups that seek for favourable decisions. The main instrument of defence from such influences is a proper legal establishment of the independency guarantees of regulatory authorities. The present dissertation research is aimed at identifying the dysfunctions of the legal regulation of political independence of regulatory authorities and suggesting possible alternative institutional models for the Lithuanian system of state administration institutions.

Didelę reikšmę paauglystėje turi laisvalaikis, nes tinkamai organizuotas užimtumas taip pat gali padėti išvengti daugelio problemų. Viena iš jų, paauglių šeimų materialinė padėtis dažnai lemia laisvalaikio pasirinkimo galimybę. Į sociokultūrinių institucijų teikiančių laisvalaikio paslaugas patenka ne visi norintys paaugliai. Svarbus vaidmuo plėtojant neformalųjį vaikų švietimą ir užimtumą tenka atsakingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms. Jų kuriama ir vykdoma politika turėtų būti grindžiama glaudaus bendradarbiavimo tarp valstybės ir savivaldybės įstaigų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų principu. Būtina, kad šiame bendradarbiavime aktyviai dalyvautų ir savo pozicijas gintų jaunimo, tėvų ir kitų neformaliuoju švietimu besirūpinančių pilietinių organizacijų atstovai. Todėl, atsižvelgiant į šios problemos aktualumą ir norint ją ištirti, tyrimo objektu pasirinktas Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono teikiamų laisvalaikio paslaugų sociokultūrinėse institucijose efektyvumas. Tyrimo tikslas – nustatyti Karoliniškių mikrorajono sociokultūrinių institucijų laisvalaikio teikiamų paslaugų paaugliams efektyvumą. Tyrimo uždaviniai: 1. apibūdinti Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono sociokultūrinių institucijų ir mokyklų paauglių papildomojo ugdymo veiklos kokybę; 2. išsiaiškinti ar pakankamai Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajone sociokultūrinių institucijų teikiančių paaugliams organizuoto laisvalaikio paslaugas; 3. išanalizuoti kaip paauglius savo... [toliau žr. visą tekstą] / Leisure takes a significant part in adolescence since properly organized employment can also solve many problems. On of them are circumstances of teenager, s family, which determines the choice of leisure activities. Not all the willing teenagers are fortuned to get leisure services by sociocultural institutions. Responsible for that and municipality institutions take the main role in developing unofficial education for children and for their occupation too. Their established and implemented policy should be based on close cooperation between state and municipality institutions, communities and not governmental institutions. It, s essential for representatives of civil institutions caring about informal education and also for young people and parents to participate and advocate their attitudes while cooperating. Therefore, considering the significance of this problem and in order to tackle it the subject of research is efficiency of leisure services provided by sociocultural institutions of the district of Karoliniskes of city of Vilnius. Analysis objective – to rate the efficiency of leisure services for teenagers provided by sociocultural institutions of the district of Karoliniskes. Goals of analysis: 1. To characterize the quality of activity for additional training for teenagers of schools and sociocultural institutions of the district of Karoliniskes in Vilnius; 2. To ascertain if there are enough sociocultural institutions in the district of Karoliniskes that... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe „Viešojo sektoriaus poveikis naujausiems migracijos procesams: Šiaulių krašto atvejo analizė“ yra nagrinėjamas viešojo sektoriaus institucijų poveikis naujausiems migracijos procesamas. Teorinėje dalyje analizuojama, kokias migracijos sąvokas, formas, rūšis bei šiuos procesus nagrinėjančias teorijas išskiria Lietuvos ir užsienio šalių autoriai, kaip jie vertina migracijos procesų poveikį tautinei kultūrai, ekonomikai, politikai ir pačios tautos išlikimo raidai. Daugiausia dėmesio skiriama emigracijos reiškinio analizei, išsamiau nenagrinėjant vidinės migracijos bei imigracijos procesų. Apžvelgiami Lietuvos politikos veiksmai, įtakojant migraciją ir skatinant emigrantų sugrįžimą. Aptariama šiandieninė emigracijos situacija Lietuvoje. Baigiamojo darbo empirinėje dalyje vertinama Šiaulių miesto ir aplinkinių rajonų socioekonominė būklė, remiantis Statistikos departamento duomenimis, nagrinėjamos naujausių emigracijos procesų priežastys. Pateikiami anketinės apklausos, interviu ir vietinės žiniasklaidos turinio analizės duomenys, apžvelgiama viešojo sektoriaus institucijų veikla ir jų galimybės įtakoti migracijos procesus. Išanalizavus teorinius migracijos aspektus ir empirinių tyrimų duomenis, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Master‘s thesis “Impact of the public sector institutions' on the recent migration proceses: Šiauliai region cases analysis” studies public sector’s influence on the recent migration processes. In the theoretical problem analysis it is research which migration terms, forms, types, theories, emigration defining factors are distinguished by the Lithuanian and foreign authors, how are migration (emigration) processes are influencing culture, nation, economics, politics and whole nation existence development. The paper reviews Lithuanian politics actions on regulating migration and encouraging emigrants’ return. Recent migration tendencies are also discussed. In research empirical part it is assessed Šiauliai city‘s and district‘s social-economical state, data used from the Statistics‘ department. In depth recent emigration processes reasoning analysis has been performed, which consists from questionnaire, interview and media analysis data, also it investigated public sector institutions’ activity and their opportunities to compensate emigration problems. Once analysis of theoretical and practical migration (emigration) aspects is finnish, conclusions and suggestions are presented.

Magistro darbo objektas – tarptautinė ir tarpkultūrinė valstybinių institucijų komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos pobūdį valstybinėse institucijose, ištirti tarpkultūrines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos kultūros atašė savo veikloje, bei pateikti pasiūlymus jų įveikimui bei sėkmingam kultūros dialogo užmezgimui. Darbo uždaviniai: pateikti tarptautinės valstybinės institucijos komunikacijos sampratą ir pobūdį, atskleisti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos sąvokų skirtumus; išanalizuoti pagrindines kultūrų skirtingumo išorines apraiškas, pateikti G.Hofstede kultūrų klasifikavimo modelį; atskleisti komunikacinės bei kultūrinės kompetencijos būtinumą tarptautinėje bei tarpkultūrinėje komunikacijoje; pateikti kultūros atašė veiklos sritis kultūros diplomatijos sferoje; įvertinti tarpkultūrinių barjerų svarbą kultūros atašė tarnyboje bei pateikti pasiūlymus kultūros dialogo tobulinimui. Atlikus lietuvių bei užsienio autorių mokslinės literatūros analizę, prieita prie išvados, kad valstybinės institucijos tarptautinė komunikacija suvokiama kaip dviejų ar daugiau valstybių institucijų komunikacija siekiant realizuoti bendrą tikslą. Valstybinių institucijų tarptautinės komunikacijos mastai priklauso nuo jų vykdomų funkcijų. Vystydama veiklą, valstybinė institucija keičiasi su išorine aplinka informacija, idėjomis, gauna išteklius projektų įgyvendinimui, tuo užtikrinamas jos funkcionavimas... [toliau žr. visą tekstą] / The target of this masters work – international and intercultural communication between public institutions. The aim of the work – to analyse the format of international and intercultural communication of public institutions, to explore the intercultural problems in work of a cultural attache of Republic of Lithuania, to give solutions for solving them and starting successful cultural dialogue. The goals of the work: to represent the conception and format of international communication of public institution, to show the differences between conception of international and intercultural communication, to analyse the main external manifestations of cultures difference, to represent the cultures classification model of G. Hofstede, to reveal the necessity of communicative and cultural expertise in international and intercultural communication, to lay down the fields of work of cultural attache in cultural diplomacy area, to evaluate the importance of intercultural barriers in work of cultural attache and to give suggestions for improving the cultural dialogue. After making the analysis of literature Lithuanian and foreign authors, we made a conclusion that public international communication is knowable as communication between two or more public institutions for realisation of common target. Intercultural communication is knowable as a process of information changing between people who represent different cultures. We can also understand that intercultural communication is... [to full text]

Solidarumas yra esminė Europos Sąjungos vertybė, ypatingai svarbi krizės metu. Žodis “Sąjunga” reiškia būtent tai – esame kartu, kad kovotume su krize, tuo tarpu solidarumas sukuria apsauginį skydą mums visiems. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą bei naujų visuomenės požiūrių į vaiką formavimasis skatina tobulinti socialinę politiką Lietuvoje. Tai skatina tobulinti ir politiką vaiko atžvilgiu, taip pat ir vaikų socialinių įgūdžių formavimą globos įstaigose. Taigi, šio darbo tikslas: Išanalizuoti vaikų globos namuose teikiamą socialinių įgūdžių formavimo dinamiką, indėlius, galimybių įgyvendinimus rengiant globotinį savarankiškam gyvenimui. Siekiant įgyvendinti tikslą, atlikome literatūros analizę, taip pat vykdėme penkių etapų tyrimą: apklausti trijų globos įstaigų vadovai, 11 globos namuose dirbančių specialistų bei 23 buvę globos namų auklėtiniai, buvo trys metus stebimi vaikai išėję iš globos įstaigos, pravesta diskusija su buvusiais ugdytiniais. Nustatyta, kad globos įstaigose teikiamos įvairaus pobūdžio paslaugos, formuojant vaikų socialinius įgūdžius. Vaikams sudarytos galimybės lankyti mokyklą, jiems suteikiamos medicininės paslaugos, stengiamasi globos institucijos aplinką padaryti kuo artimesne šeimos aplinkai. Taip pat rūpinamasi vaikų laisvalaikiu, sudaromos galimybės lankyti būrelius. Vaikai aprūpinami rūbais, gauna kišenpinigių, maitinami. Ugdomi ir vaikų socialiniai įgūdžiai. Analizė atskleidė, kad vaikų globos namų galimybės, įvertinant juos... [toliau žr. visą tekstą] / Solidarity is a fundamental EU value, particularly important during an economical recession. The word "Union" means just that - we are together to fight the crisis - creating a protective shield of solidarity for all of us. Lithuania's integration into the European Union and accomplish public attitudes to child support, improving the formation of social policy in Lithuania. This forces to improve child policies, as well as the social skills of children in institutional care. Thus, this work is: To analyze child’s social skills dynamics input and realization of possibilities at foster homes. In order to achieve the objective, literature was analyzed, as well as five stages of the investigation was done: Three heads of institutional care, 11 social workers and 23 children in foster home was interviewed, children who came out of care institutions have been monitored during three years and discussion with former learners was held. It was found that care homes provide a wide range of services in shaping children's social skills. For children able to attend school, they provided medical services, residential institutions seek to make the environment very close to the family environment. As well as care for children in leisure activities, allowing it to attend the section. Children are provided with clothes, pocket money, meals. Children social skills are also trained. Analysis revealed that child care home options, assessing their regulatory framework, the existing... [to full text]

Ryšiai su žiniasklaida šiandieniniame pasaulyje yra labai svarbūs: jei žiniasklaida nepraneša apie organizacijos, institucijos veiklą, galima teigti, kad jos apskritai nėra. Su žiniasklaidos priemonėmis įvairiais būdais (pranešimais spaudai, spaudos konferencijomis ir pan.) komunikuoja tiek nevalstybinės, verslo organizacijos, tiek ir valstybinės institucijos. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad ryšių su visuomene mokslo viena šakų – ryšiai su žiniasklaida. Vienas pagrindinių ryšių su žiniasklaida principų – gera komunikacija, o funkcijų – informuoti. Taip pat žiniasklaida gali būti naudojama kaip įvaizdžio (tiek teigiamo, tiek neigiamo) formavimo priemonė. Darbe pateikiamos ryšių su visuomene specialistų ir žurnalistikos sąsajos, kadangi šios specialybės turi gana daug panašumų ir visuomenėje yra painiojamos. Taip pat aptariamos vyriausybės, valdžios, savivaldos, ryšių su visuomene sampratos. Šio magistro darbo tikslas – ištirti, kokie (ar) ryšiai su žiniasklaida yra vykdomi Lietuvos savivaldybėse. Darbo tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: 1) remiantis teorine literatūra, išsiaiškinti, kas yra ryšiai su žiniasklaida, apibrėžti jos sąvoką, palyginti ryšius su žiniasklaida valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, pateikti žiniasklaidos ir ryšių su visuomene skirtumus ir panašumus; 2) atlikus anketinę apklausą internetu ir apklausus savivaldybių ryšių su žiniasklaida specialistus, išsiaiškinti, ar savivaldybės vykdo ryšius su žiniasklaida, jei taip, tai kokiais... [toliau žr. visą tekstą] / Communication with media is very important in nowadays world: if media doesn’t inform about activities of organizations or institutions we can say that there is no media. NGO organizations, business companies, state institutions communicate with media in different forms (press conferences, statements to the press). Literature sources state that communication with media is one of the braches of science. One of the main principals of the communication with media is good communication and one of the functions is to inform. Media can be used as means of forming image (both negative and positive). The paper presents connections between image specialists and journalists, because these two professions have a lot in common and often get mixed up. The paper also describes the understanding of communication on Government, public and local authority level. The objective of this work is to analyze how communication with media is maintained in Lithuanian municipalities. To achieve the objective we have these goals: 1) according to theoretic literature to find out what is media, define its concept, compare communication with media in state and NGO, to describe differences and similarities between media and public communication; 2 )to carry out a survey on the Internet and find out in how communication with media specialists in municipalities communicate with media, what are the functions and activities of these specialists; 3) after a structural interview make a conclusion if local... [to full text]