Pastaruosius kelis dešimtmečius įvairiose valstybėse vystosi tendencija patikėti teisėkūros, vykdomąsias, jurisdikcines funkcijas valstybinio administravimo institucijoms, neįeinančioms į vykdomosios valdžios institucijų sistemą. Šių institucijų steigimo priežasčių yra keletas. Šalyse, kuriose minimos institucijos atsirado anksčiau nei buvo įsteigta ES, šių institucijų plėtra grindžiama tuo, jog visuomenėje egzistuoja sritys, kurių reguliavimą būtų geriau paremti technine, ekonomine ekspertize. Jaunose ES valstybėse narėse šių institucijų plėtra siejama su liberalizuojančių direktyvų nuostatomis, skirtomis nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Tokioms institucijoms, joms įgyvendinant reguliavimo funkcijas, suteikiamos plačios diskrecinės galios. Dėl to jos gali tapti įvairių interesų įtakos "taikiniu", siekiančių joms palankių institucijų priimamų sprendimų. Pagrindinis instrumentas apsisaugoti nuo tokių įtakų - tai tinkamas reguliavimo institucijų nepriklausomumo įtvirtinimas teisėje. Disertacinis tyrimas koncentruojamas ties nepriklausomumo nuo politinių įtakų garantijų sistemos įtvirtinimu teisėje bei nepriklausomų reguliavimo institucijų vietos valstybinio administravimo institucijų sistemoje paieška. / For several decades in a row a tendency to delegate legislative, executive and judicial functions to state administration institutions that do not belong to the system of executive bodies has been developing in various states. There exist several reasons for establishing such institutions. In states in which the abovementioned institutions emerged before the establishment of the EU the expansion of such institutions is grounded on the fact that in society there exist spheres the regulation of which should be separated from political cyclicity in order for the decisions to be long-term and based on technical and economic expertise. In young EU states, the development of such institutions is associated with the provisions of liberating directives intended for national regulatory authorities. Such institutions are given wide discretional authority in the implementation of regulatory functions. Thus, they become the "target" of various interest groups that seek for favourable decisions. The main instrument of defence from such influences is a proper legal establishment of the independency guarantees of regulatory authorities. The present dissertation research is aimed at identifying the dysfunctions of the legal regulation of political independence of regulatory authorities and suggesting possible alternative institutional models for the Lithuanian system of state administration institutions.

Teismų ir teisėjų principas yra gana senas ir nemažai autorių nagrinėtas, bet ši tema yra aktuali ir šiandien, kadangi teisėjų vykdomam teisingumui neretai bandoma daryti įtaką, o taip pat nereti drausminių bylų iškėlimai rodo, kad vidinis teisėjų nepriklausomumas yra ne iki galo išgrynintas iki tobulos formos. Darbe analizuojamos Konstitucijos nuostatos, kurios reglamentuoja teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei Konstitucinio Teismo nutarimai, liečiantys teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą. Kadangi teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra vienas iš esminių konstitucinės teisės principų, todėl jis yra įtvirtintas ne viename tarptautiniame dokumente. Darbe taip pat analizuojamos tarptautinių dokumentų nuostatos reglamentuojančios teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir jos lyginamos su Lietuvos konstitucinėje teisėje įtvirtintomis nuostatomis. Be to, darbe remiamasi sociologinių tyrimų duomenimis norint išsiaiškinti visuomenės pasitikėjimo teismais lygį. Darbe iškelta hipotezė, kad teisėjų ir teismų nepriklausomumo lygis įtakoja visuomenės pasitikėjimą teismais pasitvirtina, kadangi kuo didesnis teismų ir teisėjų nepriklausomumo lygis, tuo bus didesnis visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisėjais. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas valdžių padalijimo principas, teisminės valdžios santykis su kitomis valdžiomis (įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja) bei išskiriami teisminės valdžios požymiai. Antroje darbo dalyje analizuojama istorinė tesimų ir teisėjų nepriklausomumo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of court and judges is quite old and it has been studied by many authors but this topic is current nowadays as well. The justice supported by judges is often being tried to be influenced as well as frequent disciplinary proceedings show that inner independence of judges is not purified to a perfect form. The provisions of the Constitution which govern the independence of courts and judges are analyzed in the study together with Constitutional Court rulings that are connected with the principle of the independence or courts and judges. As the independence principle of courts and judges is the basic one in the constitutional law it is fortifies in many international documents. The provisions of international documents that regulate the independence of courts and judges are discussed in the study. They are compared to the provisions that are fortified in the Constitution of Lithuania. Besides, the data of sociological researches is used in the study in order to see the level of the trust of the public in courts. The hypothesis is raised in the study that the level of independence of courts and judges influence the public trust in the courts ad judges was confirmed. The higher level of the independence of courts and judges appears the bigger trust of public in courts and judges is. The principle of power division, the ratio of court’s authorities with other authorities (legislature and executive power) as well as the features of the court power are distinguished... [to full text]

The research is dealing with the problem of choosing right statistical criteria in order to analyze the concrete educological research information and to interpret the received results. The practical value of the research’s results could be described as: 1- the exact evaluation of the real situation, by researching the effectiveness of use of educational computer means at the lessons of mathematics, with the help of hypothesises; 2- the statistical criteria received at the time of the research can be used at the concrete future researches.

Įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas yra specifinė verslo rūšis. Šia veikla užsiimantis subjektas privalo atitikti bankroto administratoriaus kandidatūrai keliamus reikalavimus. Bankroto administratoriaus veiklos specifika pasireiškia tuo, kad įmonės bankroto procese administratoriui tenka atstovauti tiek įmonės tiek ir jos kreditorių interesus. Dėl priešingų interesų konflikto administratoriaus teisinis statusas sukelia įvairių teorinių bei praktinių diskusijų. Šio darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti įmonės administratoriaus atliekamas funkcijas bei vaidmenį įmonės bankroto procese. Darbe apžvelgiama bankroto administratoriaus instituto istorinė raida, detaliai nagrinėjami administratoriaus skyrimo, jo teisių ir pareigų, administratoriaus veiklos kontrolės ir atsakomybė klausimai, akcentuojami probleminiai jų aspektai. Analizuojant probleminius bankroto administratoriaus statuso klausimus, remiamasi sistemine administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų analize, teismų praktika, periodinio pobūdžio lietuvių autorių darbais bei didesnę patirtį turinčių užsienio valstybių bankroto teisės patirtimi. / The specific deed act of bankrupt administrator assert in company bankrupt process that bankrupt administrator represent both sides of interests, the company and her creditors. The opposite interest conflict of legal administrator status raises different theoretical and practical discussion. The main paper aims – to analyze and estimate the company administrator function and role in bankrupt process. This paper analyses in detail issues the historical development of bankrupt administrator institute, the administrator’s imposition of legal proceedings and duties activity control and responsibility questions, accent main problematical aspects. / Der Verwaltungsdienst der insolventen Betriebe ist eine spezifische Art des Unternehmens. Die Person, die mit dieser Tätigkeit sich beschäftigt, muß den Anforderungen der Kandidatur des Verwalters entsprechen. Die Spezifik der Tätigkeit des Insolvenzverwalters liegt darin, dass im Prozeß der Insolvenz eines Betriebes der Verwalter sowohl die Interessen des Betriebes, als auch der Kreditgeber vertreten muß. Wegen des Konfliktes verschiedener Interessen wirft der rechtliche Status des Verwalters verschiedene theoretische und praktische Diskusionen auf. Das Ziel dieser Arbeit ist die Analyse und Bewertung der Funktionen des Insolvenzverwalters und seiner Rolle im Prozeß der Insolvenz des Betriebs. In dieser Arbeit wird auch eine Übersicht verschafft über die Entwicklung des rechtlichen Instituts des Insolvenzverwalters verschafft; weiterhin wird der Vorgang der Ernennung des Verwalters, seine Rechte und Pflichten, die Kontrolle und die Verantwortung der Tätigkeit des Verwalters gründlich analysiert: dabei werden die problematischen Aspekte besonders betont. Bei der Analyse problematischer Fragen zum Status des Insovenzverwalters wird als Grundlage sowohl die systematische Analyse der rechtlichen Normen in Zusammenhang mit der Tätigkeit des Insolvenzverwalters verwendet, als auch die gerichtliche Praxis und die Publikationen der litauischen Autoren, aber auch anderer Länder, die auf dem Gebiet des Insolvenzrechts Erfahrung haben.

The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms drawn up in Rome on 4 November 1950, entered into force in September 1953, consolidated the minimal standarts of human rights protection which are equally binding for all democratic Europe countries. Article 6 guarantees the right to a fair trial – one of the favourable condition to realize human rights. It is the fundamental right and the guarantee of other human rights protection. The aim of the master thesis is to scrutinize the conception of the right to a fair trial under the Article 6 of the European Convention, its content and the practice of The European Court of Human Rights on this question. It is considering especially urgent questions of the Article‘s 6 application. On that ground the position of the Court is formed and the analysed regulations becomes the part of theory. The master thesis should create the basis for the further analysis of the Article 6 and promote the publication of the problem on human rights and safeguard them in Lithuania. In the Article 6 there is determined the right that everyone is entitled to a fair and public hearing within a reaonable time by an independent and impartial tribunal established by law. In the Convention sense the right to a fair trial is interpreted widely because of its significance in the democratic society. Otherwise the narrow interpretation of Article 6 would not answer the purpose. The right to a fair trial should be analysed as the whole... [to full text]