Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina fundamentalias teises ir laisves, kurios vadovaujantis klasikine teorija negali būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp privačių individų. Magistro darbas ginčija šią prezumpciją ir pateikia alternatyvų požiūrį – koncepciją, kuri teorijoje žinoma kaip Drittwirkung arba horizontalusis veikimas. Drittwirkung – tai individų galimybė Konvencijos garantuojamas žmogaus teises vykdyti tiek prieš kitus individus, tiek prieš valstybės valdžios institucijas. Magistro darbas analizuoja, kokių Konvencijos teisių atžvilgiu ir kokia apimtimi egzistuoja horizontalusis efektas. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės atsakomybės, kai tiesioginis teisės pažeidėjas yra privatus subjektas, klausimui, nepaliekant nuošaly Europos priežiūros valstybėms ribų nustatymo problemos. Išsami Strasbūro Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad pagarba žmogaus teisėms reikalauja apsaugoti individą nuo privačių pažeidimų, o kai valstybė nesugeba imtis adekvačių prevencinių ir baudžiamųjų veiksmų dėl atitinkamo piktnaudžiavimo, tuomet ji gali būti laikoma pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Horizontalaus efekto taikymo atskirų Konvencijos teisių atžvilgiu analizė leidžia pateikti išsamesnį Konvencijos pareigų valstybėms ir privatiems subjektams supratimą, o tai tiesiogiai padeda gerinti individo teisių apsaugą. / The European Convention on Human Rights sets forth a number of fundamental rights and freedoms which by traditional conception are irrelevant for cases that concern the sphere of relations between individuals. The thesis challenges this presumption and presents an approach to human rights which suggests that Convention is applicable to the behaviour of private parties – the concept known by German word Drittwirkung (effect on third party or horizontal effect). The study seeks to provide a critical examination which Convention rights can be affected by Drittwirkung and to what extent. Furthermore, it discusses the framework of holding the state responsible where the direct source of the infringement is a non-state actor rather than a public authority and attempts to define the limits of increasing burdens on state. Thorough review of the Strasbourg case-law relating to the question of violations of human rights by private bodies leads the author to the conclusion that states are obliged to protect individuals from private acts and where a state has failed to take preventive or punitive action with regard to the abuse, then a state could be in violation of its international obligations. Systematic analysis of the scope of horizontal effect on Convention articles separately enables a fuller understanding of the Convention duties to member states and non-state actors which directly helps to improve the protection of human rights.

Darbe analizuojama 1980 m. Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo civilinių aspektų įgyvendinimo praktika Lietuvos teismuose, papildyta tarptautine šios srities bylų praktika. Pirmojoje darbo dalyje aptarti svarbiausi teoriniai klausimai, apžvelgtas šios kategorijos klausimų reglamentavimas tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, aktualūs proceso klausimai. Antroji darbo dalis – dviejų Lietuvos teismuose nagrinėtų vaikų grąžinimo pagal Konvenciją bylų teorinė ir praktinė analizė, ypač prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principo aspektu. Rinau byloje priimtas sprendimas grąžinti vaiką į Vokietiją atitinka teisinį reguliavimą, tarptautinę praktiką ir teisės doktriną, tačiau yra abejotinas vaikų interesų aspektu. Procesas vyko ilgai, mergaitė spėjo adaptuotis naujoje aplinkoje, prisirišti prie ją neteisėtai Lietuvoje laikiusios motinos ir kartu gyvenusio brolio. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį interpretavo siaurai. Dėl ilgai užsitęsusio proceso galbūt buvo pažeistos vaiko tėvo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Manic bylos baigtis atitiko tikruosius vaiko interesus ir apsaugojo jį nuo galimos psichologinės traumos grįžus gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį teismas interpretavo plačiau, nei priimta teismų praktikoje. Dėl šio sprendimo galėtų kilti teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is analyzed The 1980 Hague Convention‘s on the Civil Aspects of International Child Abduction implementation in Lithuanian courts, supplemented by international case law in this area. The first part of the work is to discuss the most important theoretical questions, look at the legal regulation in international, the European Union and national level, the actual procedure questions. The second part of the work is to consider the theoretical and practical analysis of two child abduction cases heard in Lithuanian courts, in particular the priority of children's rights and interests of the principle point of view. In the Rinau case, the decision to return the child to Germany in accordance with legal regulation, international law and legal doctrine, but it is questionable in the light of child's interests. The process protracted, and the girl managed to adapt to the new environment, took a fancy to her mother and brother who lived together. The court failed to consider all the relevant circumstances of the Convention and narrowly interpreted paragraph 1 b of the Article 13 of the Convention. Because of the long-lasted procedure it may have been violated the father‘s rights under the Article 8 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. The judgement in the Manic case fulfiled actual interests of the child and prevented him from possible psychological trauma determined by return to live in the United Kingdom, but paragraph 1 b of the Article 13 of... [to full text]

Darbe atskleidžiama kolektyvinių derybų samprata, principai ir reikšmė ir tarptautinės ir Europos bendrijos darbo teisės pagrindiniai teisės aktai šiais klausimais. Kolektyvinėmis derybomis yra ginami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir socialines garantijas. Kolektyvinių derybų šalys yra darbdaviai, jų grupės arba organizacijos ir darbuotojų organizacijos arba jų atstovai. Labai svarbūs yra kolektyvinių derybų principai, ypatingai teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Kolektyvinės derybos yra labai svarbios norint išlaikyti darbo santykių stabilumą ir išspręsti kolektyvinius ginčus. Darbe ieškoma atsakymo, ar streikai yra vienintelis būdas patenkinti darbuotojų reikalavimus. Kolektyvinės derybos yra reglamentuojamos tarptautiniais teisės aktais, Europos bendrijos teisės aktais ir nacionalinais teisės aktais. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos konvencijos ir rekomendacijos yra vienas iš svarbiausių šaltinių kolektyvinių derybų klausimais tarptautinėje teisėje. Šiose konvencijose įtvirtintos pagrindinės nuostatos ir kryptis minėtų derybų atžvilgiu. Kolektyvinės derybos Europos darbo teisėje yra įtvirtintos keliuose pagrindiniuose teisės aktuose. Europos socialinė chartija detaliai reglamentuoja valstybės pareigą skatinti kolektyvines derybas ir suteikia derybų šalims teisę jas vesti. Tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek ir Europos bendrijos kuriama teisė šiuo klausimu įtvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / The collective bargaining is necessary to protect the employee‘s, as a weeker part of labour relationships, interests and to make working conditions and social guarantees better. The parties of the collective bargaining are employers, their groups or organizations and employees‘ organizations or their representatives. The procedure of collective bargaining is regulated by national law, depending on each state conditions and expirience concerning collective bargaining. Very important are principles of collective bargaining, because collective bargaining are iniciated freely, voluntary and independent and about the content parties decide themselves without the intervention of the state. One of the most important principle is right to organise collective bargaining. This principle fixes employers and employees rights. Collective bargaining is very important to make labour relationships steady and to solve collective disputes. Collective bargaining is regulated bu international law, European community international law and national law. International labour organisation (ILO) adopted Conventions and recommendations are one of the most important source in International labour law concerning collective bargaining. In these conventions and recommendations are fixed most important provisions and and directions to the member states concerning above-mentioned bargaining. Lithuanian has ratified these Convenctions and must keep their provisions. The European law the most important is... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje, iškeltos Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje problemos bei pateikti siūlymai, kaip pagerinti Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Pirmoje darbo dalyje analizuojami LR ratifikuotų konvencijų, susijusių su biologinės įvairovės apsauga, priėmimo ir įgyvendinimo principai bei pagrindiniai bruožai. Antroje dalyje nagrinėjami Biologinės įvairovės konvencijos tikslų įgyvendinimo ypatumai pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Trečioje dalyje pateikiama Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje analizė ir vertinimas. / In this Master thesis, the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania has been analysed and evaluated, problems of the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania have been raised and suggestions how to improve the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania have been presented. In the first part of the thesis, the principles of adoption and implementation and the main features of the conventions related to the protection of biodiversity and ratified by the Republic of Lithuania have been analysed. In the second part of it, the implementation peculiarities of the objectives of the Convention on Biological Diversity in the world and in the European Union have been investigated. In the third part, the analysis and evaluation of the implementation of the Convention on Biological Diversity in Lithuania have been presented.

1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje numatyta saviraiškos laisvė apima laisvę gauti informaciją ir idėjas bei laisvę jas skleisti. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą ir susirašinėjimo slaptumą. Įgyvendinant vieną Konvencijoje numatytą teisę dažnai kyla kitų įtvirtintų teisių gynimo problema. Ypač tai aktualu taikant Konvencijos 10 straipsnį, kuris labai dažnai konfliktuoja su Konvencijos 8 straipsniu. Esminis principas, kuriuo vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, pagrįstas tuo, kad Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta nuomonės reiškimo laisvė negali pažeisti asmens teisės į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra nustatęs konkrečių privataus gyvenimo apsaugos ir nuomonės reiškimo laisvės ribų, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į esamą situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Interesų balanso principas turi būti taikomas praktiškai įgyvendinant Konvencijos 8 straipsnį ir 10 straipsnį. Būtina rasti “pagrįsta balansą” ir nuspręsti, kokia Konvencijoje garantuojama teisė konkrečiu atveju turi viršenybę kitos teisės atžvilgiu. Teismas visų pirma analizuoja tokius kriterijus: ar nuomonės reiškimo laisvė atitinka visuomenės interesą žinoti tam tikrą faktą ar situaciją, ar šis visuomenės interesas yra svarbesnis už asmens privataus gyvenimo apsaugą, ar tam tikros informacijos paskelbimas yra pagrįstas egzistuojančiu... [toliau žr. visą tekstą] / Article 10 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted to the freedom of expression, which includes freedom to hold opinions and to receive and impart information and ideas. Article 8 of the Convention protects private and family life, home, correspondence of every individual. By implementing one Conventional right a problem of other right’s protection often occurs. It is a matter of great relevance while implementing Article 10 of the Convention which very often conflicts with Article 8 of the Convention. The fundamental principle which European Court of Human Rights invokes in his case- law is based on the view that freedom of expression which is guaranteed in Article 10 of the Convention, cannot violate the right to respect for one’s private life. European Court of Human Rights has not set down particular limits of the private life’s protection and freedom of expression. It means that in each case the Court has to examine the existing situation and its circumstances. So the principle of “interest balance” has to be applied while implementing Articles 8 and 10 of the Convention in practice. It is essential to find the “reasonable balance” and to decide, which right guaranteed under the Convention will have the priority over another in each case. Firstly, the Court has to analyze these criterions: whether the freedom of expression satisfy the public’s interest to get particular information about certain facts or situation, whether this public’s... [to full text]