Nustatant ribas tarp Sutarties 106 straipsnio ir konkurencijos taisyklių veikimo pirmiausia apibrėžiama, kokios Europos Sąjungos konkurencijos teisėje įtvirtintos konkurencijos taisyklės gali patekti į 106 straipsnio veikimo ribas. Taip pat atsakoma, kokiems Sutarties taisyklių pažeidimams gali būti taikomas 106 straipsnis, nustatoma sąlygos, kurioms esant galimas 106 straipsnio 1 dalies taikymas. Be to, įvertinama Europos Teisingumo praktika kartu taikant 102 straipsnyje esančias taisykles ir 106 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjama, kada 101 ir 106 straipsniai gali būti taikomi kartu. Nustatomas santykis tarp 106 straipsnio ir Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies veikimo, kai abiejų straipsnių nuostatų pagrindu atsakomybė dėl konkurencijos taisyklės pažeidimo gali atsirasti valstybei narei. Nustatoma, kokiomis sąlygomis konkurencijos taisyklės pažeidimas gali būti pateisinamas, pritaikant 106 straipsnio 2 dalyje esančią išimtį, ir pagrindiniai bendro ekonominio intereso paslaugos bruožai. Taip pat bandoma atsakyti, kokio straipsnio nuostatos bus taikomos konkurenciją neleistinai ribojant monopolinei įmonei. Be to nustatoma, kada konkurencijos taisyklės dėl valstybės pagalbos gali būti taikomos kartu su 106 straipsniu ir kada šios taisyklės į 106 straipsnio veikimo ribas nepateks. Atsižvelgiama ir į 106 straipsnio veikimą Lietuvos Respublikoje. / To determine the delimitations between the action of the Article 106 of the Treaty and the competition rules the first step is to define which of competition rules in European Union competition law could fall in the range of the action of the Article 106. And it‘s answered to which infringement of the Treaty could be the Article 106 applied and the conditions for the application of Article‘s 106 part 1. Also the application of the 102 Article and 106 Article‘s part 2 in case law of the European Court of Justice is rated. The application of Article 101 and Article 106 is determined. The relation between Article 106 and Article‘s 4 part 3 of the European Union Treaty is defined, when both articles could apply directly for the member state. The conditions for the justification of the infringement of the completion rules because of the application of the exception of Article‘s 106 part 2 is identified and so are the main points of the general economical interest service. The restrains of the competition caused because of a monopoly actions is considered. Competition rules of the state aid and the Article 106 is defined. The action of the Article 106 in Lithuania is considered too.

Magistro darbe „Teismų vaidmuo konkurencijos taisyklių įgyvendinime Lietuvoje“ analizuojamas teismų vaidmuo jiems atliekant teisminę kontrolę. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra ta institucija, kuri atlieka tyrimus dėl Konkurencijos taisyklių pažeidimų ir už juos skiria baudas. Tokiu atveju labai svarbus tampa teismų vaidmuo dėl jiems patikėtos atlikti teisminės kontrolės konkurencijos teisės srityje. Atsižvelgiant į tai, kad yra siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, teismai dažnai remiasi Europos Sąjungos Teismų sprendimais kaip antriniu teisės šaltiniu. Todėl šiame magistro darbe pirmiausiai nemažai dėmesio yra skirta Europos Sąjungos Teismų vaidmeniui ir jų teismų praktikai, kuri atskleidžia, kad dažniausiai remiamasi pagarbos Komisijos vertinimams principu, tačiau taip pat parodo, kad teisminė kontrolė nėra neintensyvi. Toliau magistro darbe pereinama prie Lietuvos teismų praktikos, kurią analizuojant padaroma išvada, kad Lietuvos teismai remiasi Europos Sąjungos Teismų suformuluotu pagarbos Konkurencijos tarybos vertinimams principu, o teisminė kontrolė laikoma intensyvia. Galimų teismo sprendimų, peržiūrėjus Konkurencijos tarybos nutarimus, analizė padeda apibrėžti atvejus, kuomet tokie sprendimai priimami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika atskleidžia, kokiais atvejais priimamas sprendimas panaikinti Konkurencijos tarybos... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis "The role of the court of law in implementing rules of competition in Lithuania“ analyzed the role of courts in reviewing competition authority‘s decisions. Competition Council of the Republic of Lithuania is the body that investigates, decides and imposes sanctions. In this situation, it is important that there should be an effective appeal system which gives the court the opportunity to review the competition authority's decision. Given the fact that the aim of Law on Competition is the harmonization of Lithuanian law with the law of the European Union, courts often rely on the case law of the Courts of the European Union as a secondary source. Therefore, this thesis gives a lot of attention for the Courts of the European Union case law, which reveals that in most cases it is based on principle of judicial deference, but also shows that judicial review is not always „light“. The analysis of Lithuanian case law concludes that the Lithuanian courts rely on the case law of European Union and judicial review is „quite comprehensive". The analysis of judicial decisions after review of the Competition Council‘s decisions helps to define the cases when such decisions are made. The case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania and the Vilnius Regional Administrative Court shows when the decision of the Competition Council is withdrew, and when the case is returned back for further investigation; when the court has a right to amend the Competition... [to full text]

JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos apsaugos sistemų palyginimas SANTRAUKA JAV ir ES tenka panašus pasaulinės konkurencijos užtikrinimo vaidmuo. JAV konkurencijos sistema yra viena pažangiausių pasaulio konkurencijos sistemų, taigi ES, siekdama užtikrinti efektyvią konkurenciją vidaus rinkoje bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose, atsižvelgia į JAV patirtį, ir daugelį metų vykstanti ES ir JAV konkurencijos sistemų konvergencijos tendencija tikriausiai stiprės. Vis dėlto esminių reguliavimo skirtumų konkurencijos sistemose vis dar yra. Pagrindinis magistro darbo tikslas – atskleisti bei išsamiai išaiškinti tyrimo metu aktualius JAV ir ES konkurencijos apsaugos sistemų skirtumus teorijoje ir praktikoje. Papildomas magistro darbo tikslas – pateikti autoritetingus JAV ir ES konkurencijos sistemų skirtingo reguliavimo vertinimus, teigiamus bruožus bei kritiką. Siekiant šių tikslų, analizuojami JAV ir EB konkurencijos teisės aktų tekstai, doktrina, teismų ir neteisminių institucijų praktika draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolės srityse. Magistro darbe apžvelgiama JAV ir EB konkurencijos sistemų istorinė raida, tikslai, viešo ir privataus įgyvendinimo skirtumai, sankcijų bei amnestijos programų ypatumai. Lyginamas draudžiamų susitarimų vertinimas JAV pagal rule of reason su analize pagal EB steigimo sutarties 81 straipsnį, atliekamas išsamus vertikaliųjų susitarimų vertinimo tyrimas. Magistro darbe pateikiami piktnaudžiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative Analysis of the Systems for the Protection of Competition in the United States and the European Union SUMMARY The US and the EU perform similar roles in protecting the global competition. The EU, which pursues the goal to have the competetive common market and to successfully compete in the global market, considers the antitrust policy in the US, therefore the current convergency of the competition rules would probably increase. Nevertheless, there is still some substantial divergency in the systems for the protection of competition in the US and the EU. The primary objective of the master thesis is to reveal and to investigate the actual differences in the systems for the protection of competition in the US and the EC in legal theory and practise. The subsidiary objective is to present the authoritative views, positive arguments and criticism for the divergent regulation in both systems. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, doctrine, manifold case examples of the courts and competition authorities have been analysed in the regulation of prohibited agreements, single firm conduct and merger control. The master thesis presents the overview of the evolution of antitrust, the main objectives and differences in the public and private enforcement, sanctions and the leniency policy. The divergent approach is revealed by comparing the rule of reason approach in the US and the analysis of Article 81 of the EC Treaty, as well as different... [to full text]

Reglamentu Nr. 1/2003 buvo siekiama sukurti Europos bendradarbiavimo tinklą (EBT), kuris užtikrintų efektyvesnį ES konkurencijos teisės laikymosi mechanizmą. Šio tinklo narės yra nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija, kurios aktyviai bendradarbiauja horizontaliame ir vertikaliame lygmenyse. EBT galima būtų apibūdinti kaip forumą, kuriame nacionalinės konkurencijos institucijos pasiskirsto nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimų bylas. Magistrinis darbas atskleidžia EBT funkcionavimo esmę, įvardindamas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šio tinklo narės – nacionalinės konkurencijos institucijos – iš vienos pusės bei kiti netiesioginiai šio tinklo dalyviai – ūkio subjektai. Vertinant ES teisminių institutų bei nacionalinių neteisminių institucijų praktiką, ieškoma galimų atsakymų į iškilusias problemas. Pirmoji problema sietina su reglamento Nr. 1/2003 12 str., kuris numato galimybę EBT keistis konfidencialia informacija. Magistriniame darbe prieinama išvados, jog ES nėra harmonizuoto konfidencialios informacijos apsaugos mechanizmo, o nacionalinių teisės normų suteikiama apsauga ne visose valstybėse narėse yra vienodos apimties. Antroji problema sietina su paraleline kompetencija ir ne bis in idem principu. Tyrimas pateikia analizę, kokiais atvejais gali būti pažeistas ne bis in idem principas. Taip pat akcentuojama, jog ES teisminių institucijų jurisprudencijos stoka apsunkina principo vertinimo galimybes. Trečioji problema - atleidimo nuo atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the regulation 1/2003 was to create European competition Network (ECN) which could ensure proper enforcement of the EU competition law. Members of this network are national competition authorities and Commission which cooperate in vertical and horizontal dimensions. The base for cooperation in the ECN is articles 11 and 12 of the regulation 1/2003. Articles state that members of the ECN can cooperate in exchanging information and evidence in the network for the purpose of the application the EU competition rules. ECN also plays a role as a forum for the case allocation and ensures that case is dealt by the well-placed competition authority which can bring the entire infringement to an end. Master thesis discusses the main issues of cooperation in ECN and focuses on essential problems faced by competition authorities and undertaking. Paper also proposes possible solutions based on EU case-law and consideration of the competent EU competition law experts. First concern can be raised in the light of the application regulation 1/2003 which gives a wide power of discretion for the exchange of information in the ECN. This information can contain confidential elements therefore undertaking has to be protected from the disclosure this information. The lack of harmonization does not ensure such protection. Secondly, parallel competences of the competition authorities in the application EU competition rules can affect the right of undertakings to ne bis in idem... [to full text]

Šio magistrinio darbo tyrimo objektas – išanalizuoti valstybės taikomų antikonkurencinių priemonių, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 str. ir Konkurencijos įstatymo 4 str. reglamentavimą bei taikymo skirtumus ir panašumus. Šiame darbe keliami probleminiai klausimai yra susiję su nacionalinės teisės problematika. Pirmasis, ar tikslinga reglamentuoti tokius viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie nėra formalizuoti, t.y. nėra priimta jokio teisės akto, kurį ištyrus, būtų galima nustatyti, jog ūkio subjektai yra diskriminuojami ar privilegijuojami. Antrasis klausimas, skirtas Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatytos išimties reguliavimo problematikai. Tai, kokia išimtis bus priimta priklauso tik nuo Seimo, todėl būtina iš Konstitucinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos nustatyti tokius kriterijus, kuriais remiantis įstatymo leidėjas galėtų vadovautis priimdamas įstatymus. Tačiau siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, visų pirma būtina pagrįsti ES reglamentavimo ir taikymo praktikos naudą sprendžiant nacionalinės teisės problemas. Įrodinėjama, kad SESV 106 str. ir Konkurencijos įstatymo 4 str. yra panašūs savo paskirtimi, taikymo sąlygomis. Manytina tik atsakymui esant teigiamam, būtų tikslinga remtis ES patirtimi nagrinėjant darbe keliamus probleminius klausimus. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad ES esančiu teisiniu reglamentavimu bei vystoma praktika yra naudinga remtis, todėl remiantis tiek minėta ES patirtimi, tiek Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this paper is to analyze similarities and differences in the regulation and practise of anticompetitive measures of article 106 of the Treaty Establishing the EU and article 4 of the Competition Law of the Republic of Lithuania. Main legal problems raised in this paper are connected to the problems of national law. The first question deals with the need to regulate those acts of public administrative bodies which are not covered by Lithuanian competition law that is when there is no formal legal act issued by public administrative body which after analysis could be declared as discriminating or giving privileges to undertakings. The second question raised deals with the issue of the 4 article 2 part of the Competition Law in which an exemption is provided. The problem is that only Seimas passes laws which can be used as an exemption under 4th article 2 part of the Competition Law. That is why there is a need to identify criterions based on the case-law of Constitutional court and EU Court of Justice, which national legislator could use when laws are issued. But firs in order to reach raised goals it is needed to justify the use of EC law and practise, which could be relevant in solving national problems. In this paper it is argued article 106 of the Treaty Establishing the EU and article 4 of the Competition Law are similar in terms of their purpose, rules of application. It is though that only by having an affirmative answer, then it would be purposive to... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, tiriamos istorinės lyginamosios reklamos formavimosi prielaidos pasirinktose valstybėse, analizuojama, ar lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas nuostatas bei identifikuojamos su tuo susijusios praktinės problemos ir pateikiamas galimas jų sprendimas. Taip pat darbe pateikiami bendrieji reklamos principai, kurie taikomi visų rūšių reklamai, bei atskleidžiami pagrindiniai lyginamosios reklamos privalumai ir trūkumai. Kadangi lyginamoji reklama yra leidžiama, jei ji atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, didelis dėmesys darbe skiriamas būtent lyginamosios reklamos leistinumo sąlygų analizei bei su jų taikymu praktikoje susijusioms problemoms atskleisti. Tiek, kiek tai susiję su lyginamąja reklama, darbe įvertinamas lyginamosios reklamos poveikis vartotojų ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, aptariami kontrolės būdai, atsakomybė už lyginamosios reklamos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek nacionaliniu lygmeniu vis didesnis dėmesys yra skiriamas savireguliacijai, analizuojamas savireguliacijos institucijų vaidmuo bei atskleidžiamos su tuo susijusios problemos. / This article analyses regulation of comparative advertising in Lithuania and European Union. It also examines historical assumptions of comparative advertising in selected states and common commercial principles, applicable in all arts of comparative advertising. In addition, this article seeks to ascertain, whether the legal basis in Lithuanian and European Union is unanimous in this field. Furthermore, the appropriate problems were identified and possible solutions of recent regulation were offered. Comparative advertising is allowable only if it corresponds the conditions, noted in legal regulations. Therefore, attention was paid for analysis of these conditions and investigation of appropriate problems, which occur while their application. Insofar it is related with comparative commercial, there were also measured the impact for consumers and other economy subjects, discussed different ways of control and responsibility for violation of comparative advertising regulations. According to the increasing role of self -regulation in national and European Union field, there were also analysed institutions of self-regulation and some related problems.

Konkurencijos teisė yra jauna teisės šaka, kuri pradėjo formuotis tik XIX – XX a. Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė teisės normomis reglamentuotą mechanizmą ir padėjo tvirtus, teismine praktika grįstus, pamatus privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto efektyviam funkcionavimui. Tuo tarpu Europos Bendrija ir Lietuva šio instituto svarbą suprato visai neseniai, dėl to iš konkurencijos teisės pažeidimų kylančios bylos teisminėje praktikoje vis dar retas reiškinys nūdienai. Šiame darbe analizuojami privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo, pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos, patirtos pažeidus sąžiningos konkurencijos taisykles, reglamentavimo ypatumai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir lyginami su Europos Bendrijoje ir Lietuvoje šio instituto reglamentavimu, siekiant nustatyti neišspręstas problemas ar spragas, trukdančias efektyviai jį įgyvendinti. Įvertinus privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto skirtumus ir/ar panašumus skirtingų kontingentų teisinėse sistemose, buvo bandoma aptarti įvairius būdus ir instrumentus, kuriais remianti galėtų būti suformuotos gairės ir atrasta panacėja nuo šio instituto nefunkcionavimo Europos kontinente. Lyginamuoju aspektu darbe buvo nagrinėjamos konkrečios ir esminės problemos dėl įrodinėjimo naštos, bylinėjimosi išlaidų, patirtos žalos apskaičiavimo, kolektyvinio gynybos būdo, antkainio perkėlimo argumento, institucijų kompetencijos ir vaidmens nustatymo šioje srityje ir kt., pateikiami šio instituto... [toliau žr. visą tekstą] / Competition law is a young branch of the law system which developed only in the XIX–XX century. Despite this fact, United States of America has already established a mechanism governed by the rules and put the foundations for effective functioning of the private enforcement institute, based on huge judicial practice. Meanwhile, the European Community and Lithuania have understood the importance of this institute recently – therefore the private litigation cases regarding the breach of the competition law are still rare. In this paper the analysis is represented on regulation’s features of private enforcement institute of the United States which are being compared with the regulation applied for the mentioned institute in the European Community and Lithuania, in order to identify unresolved problems or gaps that hinder the effective implementation of it. After the assessment of differences and/or similarities between the private enforcement institute regulations applied in different legal system contingents, there have been attempt to discover various methods and instruments, which could be called as guidelines or panacea against the effectless implementation of this institute in the European continent. With the help of comparative method the fundamental problems concerning the burden of proof, costs, damage calculation, class action (collective defense), passing-on defense, the role of institutions in this process, the relationship between the public and the... [to full text]

Terminas junginė veikla tarptautinėje praktikoje neturi konkretaus teisinio apibrėžimo. Jungtinė veikla gali būti apibrėžta kaip susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių sujungti savo išteklius ar bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų bei abipusio pelno. Pagrindinis jungtinės veiklos bruožas konkurencijos teisėje yra bendra motininių šalių kontrolė jungtinės veiklos vieneto atžvilgiu. Poreikis apibrėžti terminą jungtinė veikla konkurencijos teisėje pirmą kartą atsirado 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą. Nuo Susijungimų reglamento įsigaliojimo dalis jungtinės veiklos sutarčių, jeigu jos tenkina tam tikrus kriterijus, yra reguliuojamos koncentracijų kontrolės taisyklių. Tie kriterijai yra koncentracijoje dalyvaujančių šalių metinė apyvarta, bendra kontrolė ir visavertiškas funkcionavimas. Lietuvoje, tuo tarpu, ir visavertiškai, ir nevisavertiškai funkcionauojantys jungtinės veiklos atvejai patenka į koncentracijų kontrolės sritį. Europos teisėje jungtinės veiklos skirstymas į visavertiškai ir nevisavertiškai funcionuojančias turi esminę reikšmę, kadangi tik visavertiškai funkcionuojančios jungtinės veiklos naudojasi koncentracijų privilegija, t.y. palankesniu vertinimo testu ir palankesnėmis procedūrinėmis taisyklėmis. Tiesa 2004 m. vertinimo testas koncentracijoms buvo pakeistas, tačiau pagal esamą Europos Komisijos praktiką koncentracijų vertinimo srityje, matyti, jog ir toliau Komisija yra linkusi jungtinėms veikloms, kurios gali būti apibrėžtos kaip koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Term joint ventures, as used in international practice, is a term without precise legal definition. It may be described as an arrangement between two or more parties who pool their resources or collaborate in business to achieve common goals and reap mutual profits. The main feature of term joint venture in competition law is a joint control, i.e. joint venture must be jointly controlled by all its parents. For the first time the competition law found it necessary to describe term of joint ventures for the purposes of Merger Regulation adopted in 1989. Since then some joint venture agreements, if they satisfy some criteria are caught by merger control rules. These criteria are annual turnovers of concentration subjects, joint control and full-function. Lithuania law, however, does not make difference between full-function and non full-function (or partly function) joint ventures to catch agreements under merger control rules. The distinction is only important for calculation of turnovers. The difference between two kinds of joint venture was of crucial importance, since only full-function joint ventures were subjects to concentration privilege, i.e. subjects of more favourable substantive test and procedural rules. The situation significantly changed in year 2004 them concentration privilege was abolished for procedural rules. In respect of concentration privilege for applying of substantive test there is no concrete answer. On the one hand competition authorities tend to... [to full text]

Šiame baigiamajame magistro darbe, analizuojant Lietuvos teisės aktus, mokslinę literatūrą bei Lietuvos ir ETT praktikoje suformuotas su darbo tema susijusias atitinkamų klausimų ir teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo taisykles, atskleidžiamas nesąžiningos konkurencijos sąvokos turinys ir įvardijami atskirų nesąžiningos konkurencijos atvejų kvalifikavimo ypatumai. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti nesąžiningos konkurencijos reglamentavimo Lietuvos konkurencijos teisėje ypatumus bei nustatyti taikymo praktikoje problemas – pasiektas įgyvendinus tokius uždavinius: pirmiausia, išanalizavus mokslinę literatūrą, Lietuvos teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisės aktus, aptariančius nesąžiningos konkurencijos sampratą, atskleidžiant jos turinį; po to yra nustatoma nesąžiningos konkurencijos instituto Lietuvos teisės aktuose įtvirtinimo raida ir reikšmė, aptarti pagrindiniai unifikavimo su ES teise aspektai; ir galiausiai identifikuojami nesąžiningos konkurencijos atvejų kvalifikavimo ypatumai, įvertinamas nesąžiningą konkurenciją reglamentuojančių teisės normų veiksmingumas bei atskleidžiami teisinio reguliavimo netikslumai ir dėl to iškylančios problemos. Magistrinio baigiamojo darbo temai atskleisti buvo naudojami loginis-analitinis, lingvistinis, lyginamasis, istorinis, sisteminės analizės metodai, kurių pagalba darbo tema buvo išanalizuota, pateiktos išvados bei įvertintas hipotezės teisingumas. Remiantis padarytomis išvadomis, manytina, jog darbo hipotezė – „Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the concept of unfair competition is revealed and qualification features of individual cases of unfair competition are presented by analyzing the Lithuanian legislation, scientific and legal literature as well as analysing Lithuanian and ECJ juridictions’ legal acts, legislation and legal practice. The objective of this master thesis - to analyze the regulation of unfair competition in Lithuanian’s competition law and to determine practical application problems- has been achieved through the following tasks. First, scientific literature, legal practice, legal acts of the Republic of Lithuania discussing the concept of unfair competition and its content are analyzed, then the development and the importance of unfair competence institute setting in Lithuanian legal acts is determined, the main aspects of unification with EU law are discussed, finally, classification features of cases of unfair competition are identified and the efficiency of unfair competition legislation is evaluated, also regulatory uncertainties and the problems it may cause are indicated. Logical and analytical, linguistic, comparative, historical, systematic analysis methods were used to analyze the topic, present the conclusions and to find out if the hypothesis was right. On the basis of the thesis conclusions, it must be held that the hypothesis - In order to make a proper legal classification of actions of unfair competition, in practice encounter problems due to lack of a clear... [to full text]

Magistro darbe siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisės ir konkurencijos teisės normų santykį, įgyvendinant teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį. Todėl darbe analizuojami verslo paslapties sampratos ir jos apsaugos reglamentavimo ypatumai bei ryšys su intelektine nuosavybe, teisių į intelektinę nuosavybę įgyvendinimo, kiek tai susiję su verslo paslapties perleidimu naudotis tretiesiems asmenims, sukeliamas poveikis konkurencijai, o taip pat, naudojimosi intelektinės nuosavybės objektais ir konkurencinių ribojimų sąveika verslo paslapčių kontekste. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei tarptautiniuose teisės aktuose ir teisės doktrinoje pateikiama verslo paslapties sąvoka, pateikiamas pavyzdinis verslo paslapties objektų sąrašas, nagrinėjami informaciją, sudarančią verslo paslaptį, įvardijančių terminų ypatumai. Antroje darbo dalyje atskleidžiami komercinės (gamybinės) paslapties reglamentavimo ypatumai. Aiškinamasi, kokiai teisės sričiai priskiriamas komercinės paslapties reguliavimas, koks komercinės paslapties ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis bei kaip tarpusavyje sąveikauja intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės normos, reguliuojant verslo paslaptis. Verslo paslaptis kaip intelektinė nuosavybė taip pat yra civilinės apyvartos objektas, o tokio nematerialaus turto savininko pasirikimas, kokiu būdu įgyvendinti savo turimą teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aims to reveal the relationship between intellectual property rights and competition law, when the right to information constituting business secret is executed. Therefore, this work analyzes the features of business secret conception and regulation of its protection, relations with intellectual property, influence on competition by executing rights to intellectual property as far as they are related to business secret transfer to third parties, also, interaction of exercising the objects of intellectual property and application of competitive restrains in the context of business secrets regulation. The first part analyzes the conception of business secret determined in the legislation of the Republic of Lithuania, the European Union, the United States and international law, as well as in the legal doctrine. Moreover, the model list of objects of trade secret is given and the features of terms, which are used to define business secrets, are analyzed. The second part reveals the features of commercial (industrial) secret regulation, clarifies the law regulating commercial secrets, relations between commercial secrets and intellectual property rights, also the interaction between intellectual property and competition law in the regulation of business secrets. Trade secrets as intellectual property is also subject to the civil turnover and the choice of the owner of intangible assets how to exercise the right to information constituting business secret may have... [to full text]