Šio darbo tikslas – ištirti vartotojų lūkesčius formuojančias rinkodaros priemones bei veiksnius ir pateikti vartotojų lūkesčių formavimo modelį taip pat rekomendacijas pastarojo įgyvendinimui. Pirmiausia tam, kad būtų pasiektas keliamas tikslas atlikta mokslinės literatūros analizė ir išaiškinta lūkesčių sąvoka. Be to, aptariamos identifikuotos lūkesčių funkcijos ir galiausiai suformuluojama šio darbo problema: kaip formuoti vartotojų lūkesčius. Atliktas vartotojų nuomonės tyrimas parodė, kad labiausiai vartotojų lūkesčius formuoja transliuojamojo pobūdžio reklaminiai pranešimai ir komunikacija „iš lūpų į lūpas“. Taip pat ištirti veiksniai bei produktų/paslaugų savybės, kurių naudojimas įvairaus pobūdžio komunikacinėse žinutėse nebūtinai formuoja vien teigiamus ir reklaminius pranešimus atitinkančius lūkesčius. Galiausiai integruojant mokslinės literatūros analizę bei atlikto vartotojų nuomonės tyrimo rezultatus pateikiamas vartotojų lūkesčių formavimo modelis bei rekomendacijos pastarojo įgyvendinimui. / The aim of this paper is to analyze the means and factors of communication that form the expectations of consumers and to present the formative model for the expectations of consumers as well as the recommendations for the realization of the latter. First, in order to achieve the purpose, the analysis of nonfiction literature was implemented and the perception of expectations was found out. In addition, the identified functions of expectations are discussed and finally the problem of this paper is formulated: how to form the expectations of consumers. The implemented study on the opinion of consumers revealed that the expectations of consumers are mostly formed by broadcasted commercial reports and by the communication „word – of – mouth“. The factors and the characteristics of products/services used in different types of communicational messages and not necessarily forming the expectations corresponding to positive and commercial reports were examined. Finally, the formative model for the expectations of customers and the recommendations for the realization of the latter are presented through the integration of the analysis of science literature and the results of the implemented study on the opinion of consumers.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas miesto vaistinių klientų požiūris į vaistinių teikiamų paslaugų kokybę, prieinamumą, saugumą, informacijos gavimą, bendravimą su personalu, fizinę aplinką. Iškeltos klientų pasitenkinimo vaistinių veikla problemos ir palyginta su Vokietija bei pasiūlyti jų sprendimo būdai, pritaikant gerą Vokietijos patyrimą. Pirmoje darbo dalyje atlikta literatūros apžvalga apie poreikius, poreikių teorijas, lūkesčius dėl vaistinėse teikiamų paslaugų, sąlygas ir galimybes patenkinti klientų poreikius Vokietijoje ir Lietuvoje. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodika. Trečioje dalyje pateikiama atlikto klientų pasitenkinimo tyrimo duomenų analizė ir vertinimas. / In master’s thesis analyzed cities pharmacy customer approach to pharmacy services quality, accessibility, security, access for information, communication with staff, physical environment. Raised customers satisfaction issues and activities in pharmacies, compared with Germany and proposed solutions, using a good experience of Germany. In the first part of the work carried out literature review of the needs, needs theory, the expectations for pharmacy services, conditions and opportunities to fulfil the needs of customers in Germany and Lithuania. In the second part tendered research methodology. The third part presents a customer satisfaction research conducted data analysis and evaluation.

Magistro darbo tyrimo objektas – Sigito Parulskio, Gintaro Beresnevičiaus, Giedros Radvilavičiūtės, Regimanto Tamošaičio eseistika, kuri analizuojama kaip asmeninė esė. Nagrinėjami šie minėtų autorių esė rinkiniai: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). Darbo tikslas – analizuoti Parulskio, Beresnevičiaus, Radvilavičiūtės, Tamošaičio eseistiką kaip asmeninę esė, atskleidžiant šios esė estetikos ir poetikos ypatybes, eseistų individualumą. Uždaviniai: 1) Pateikti asmeninės esė teorines apibrėžtis, nurodant jų ribas ir problemas; 2) Identifikuoti asmeninės esė autoriaus mąstymo bei raiškos ypatybes; 3) Nagrinėti lietuvių autorių esė būdingas poetines priemones ir estetines pozicijas; 4) Palyginti skirtingų autorių eseistikos savybes, jų panašumus ir skirtumus; 5) Nustatyti asmeninės esė skaitytojo tipus, jų sąryšį su autoriaus institucija ir tekstu; 7) Atskleisti adresato „lūkesčių horizontą“ ir jo reikšmę skaitomų tekstų suvokimui ir interpretavimui. Tyrimo metodologija – komparatyvistikos teorija, Billo Roorbacho „asmeninės esė“, Umberto Eco „atviro kūrinio“ bei „pavyzdinio skaitytojo“ ir „empirinio skaitytojo“, Hanso Roberto Jausso „lūkesčių horizonto“ koncepcijos. Kadangi asmeninė esė dar nėra kanonizuota, pasitelkiamos ir Phillipo Lopate’o bei Michailo Epsteino įžvalgos apie asmeninės esė meną. Tyrimas atskleidė, kad tarp asmeninės esė ir „atviro“... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s degree work is essays of Sigitas Parulskis, Gintaras Beresnevičius, Giedra Radvilavičiūtė, Regimantas Tamošaitis, which are analysed as personal essays. The following collections of the mentioned authors are analysed: „Nuogi drabužiai“ (2002), „Miegas ir kitos moterys“ (2005), „Vilkų saulutė“ (2003), „Suplanuotos akimirkos“ (2004), „Vitaminų pardavėjas“ (2007). The aim of the Work is to analyse essays of Parulskis, Beresnevičius, Radvilavičiūtė, Tamošaitis as personal essays, revealing peculiarities of these essays and poetry, individuality of essayists. Tasks: 1) to present theoretical concepts of the personal essay, by defining their limits and problems; 2) to identify peculiarities of thinking and expression of the personal essay author; 3) to analyse poetic aids and aesthetical positions, characteristic to essays of Lithuanian authors; 4) to compare peculiarities of essays of different authors, their similarities and differences; 5) to define types of personal essay readers, their links with institution of the author and the text; 7) to reveal the “horizon of expectation” of the addressee and its effect on perception and interpretation of the read texts. Methodology of the Research – theory of comparativistics, conceptions of “personal essay” by Bill Roorbach, “open creation” and “the model reader” by Umberto Eco, “horizon of expectations” by Hans Robert Jauss. As far as the personal essay has not been canonised, insights about art of personal... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]