In modern society major factor, which decisives one or another effect is media and its spreading information. Media which effectively spreads actual, new and objective information, helps to the society to be guided better in reality and to solve existences rised problems in time. One of the major media functions is to inform society. The policy of informing society is one of wardshiped fields of the LR Ministry of Culture. In strategical activities plan of Ministry of Culture for 2005-2007 years is accentuated that: “in this time is very important to ensure conditions for protection of heritage, development of proffesional art, development of informative society. Media gives oportunity to the culture to reach all members of the society, that is very urgent for the regions. “Television helps to the distant population at least illusive visit interesting exhibitions, concerts, highest prestige theatres, meet popular masters of art and culture.” (Tidikienė, 1998:51). TV – the part of culture, means and factor. In other words. TV is formed by culture, but at the same time TV spreads and formes culture. TV can present information to the most wide auditorium. In the end of 2003 by the order or Minisry of culture the research of cultural needs of lithuanian people was carried aut, that confirmed, that TV is not only the sourse of information, but at the same time and the means of spreading. TV can induce people to be interested in culture... [to full text]

Magistro mokslo tiriamojo darbo objektas - debatai, diskusijų laidos, dialoginiai televizijos žanrai. Darbo tikslas – atskleisti, kaip per metus pasikeitė Lietuvos televizijos diskusinių laidų ginčo modeliavimo metodai ir kokią įtaką šie pokyčiai turėjo debatų populiarumui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti debatų raidos istorinį kontekstą; susieti retorikos mokslą su televizijos debatų laidomis; apžvelgti, kokią įtaką debatai turi politikai; atlikti Lietuvos televizijos diskusinių laidų analizę; atskleisti, kokie ginčo modeliavimo metodai buvo naudojami prieš metus transliuotose Lietuvos debatų laidose; nustatyti, ar prieš metus Lietuvos debatai vadovavosi realybės televizijos principais; nustatyti, kokiais principais ginčas kuriamas šiandieniniuose debatuose; suformuluoti išvadas. Naudojantis Lietuvos diskusinių laidų aprašomuoju – analitiniu bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos televizijos debatai beveik nesivadovauja senovės debatų tradicijomis. Juose svarbesnę reikšmę turi įtikinimas, o ne problemos analizė, sprendimų ieškojimas. Debatų dalyviai vadovaujasi asmeniniais ir emociniais įrodymais. Darbe nagrinėtose 2005 m. Lietuvos diskusijų laidose ginčas modeliuojamas pagal realybės televizijos principus. Tuo metu rodytose Lietuvos diskusijų laidose - „TV forumas”, „Spaudos klubas”, „Sąmokslo teorija” ir „Visuomenės interesas“ laidos procesas (ginčas, emocijos) užgoždavo nagrinėjamą temą. Laidose ginčas buvo modeliuojamas spalvingų asmenybių... [toliau žr. visą tekstą] / Television debate: the technique of dispute Debates have an old history, counting from Greek civilization to these days. In television we see different debates. But the same dimension – search of truth – is still important thing. Like our capabilities to express the truth have changed by the birth of every new technology of communication, the truth telling in television by debates have changed to. In antiquity times an argue was the most important instrument to find the true. Politics, judges, soldiery learned how to debate in public ant to prove his true, by using arguments and oratory. Every oratory speaker had to follow the rules of arguing. Television debates use only the rules, which help to please audience. In medieval times arguing becomes a part of science. Speakers are not trying to find the true, but to prove that your propositions are the true. These rules intercept television debates. Television argues don’t have the same lineaments like antiquity or medieval debates. It becomes not the part of science, but borrows some rules of rhetoric. Television creates mixture of rhetorical ant television arguing. In Lithuanian debates the technique of dispute is based on the broadcasts moderator, who create the dispute by his personal tricks, by transferring his functions to invited talkers. The dispute is created before debates broadcasting by inviting specific persons and two arguing sites. There are elements, which can create dispute like audience, telephone calls... [to full text]

Magistro darbo objektas – lyčių raiška televizijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti lyčių raiškos būdus ir tendencijas televizijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti lyčių problematiką feminizmo teorijoje; apžvelgti vyraujančius lyčių stereotipus masinėje kultūroje; suskirstyti TV laidas ir (makro)žanrus lyčių skirtumo pagrindu; išnagrinėti laidų vedėjų kuriamas moteriškumo ir vyriškumo reikšmes; išanalizuoti lyčių vaizdavimo tendencijas humoristiniuose TV šou. Naudojantis loginės analizės ir sintezės, sisteminimo, lyginamuoju, apžvalginiu ir kokybinės turinio analizės metodais prieita prie išvados, jog televizijoje kuriamų moteriškumo ir vyriškumo reikšmių paradigma lyginant su išvystyta lyties ir seksualumo samprata feminizmo teorijoje yra gana statiška ir reprezentuoja dominuojančią normatyvinio vyriškumo ideologiją. TV laidose sutinkama nemažai naujų moteriškumo formų ir feminizuotų vyrų įvaizdžių, tačiau jie neatrodo grasinantys, greičiau toleruojami tradicinės lyčių vaidmenų sampratos. Nacionalinių televizijų programose dominuojančios moters kaip žmonos, motinos ar aukos socialinės reikšmės gerokai nusveria alternatyvų moters-lyderės įvaizdį. Pastebėta, kad moterų vaizdiniai yra labiau suvaržyti stereotipinių nuostatų nei vyrų ir turi daugiau neigiamų konotacijų. Ypač ryškiai demonstruojamas „nedalus“ moters ir privačios sferos-namų aplinkos-buitinių rūpesčių derinys. Televizija atlieka svarbų vaidmenį reprezentuojant, kuriant ir palaikant lyčių stereotipus... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis subject – expression of gender on television; the goal – to analyse the means and tendencies of gender's expression on TV. The fundamental tasks, raised in this work, are as follow: to investigate gender related problems in a theory of feminism; to examine predominant gender stereotypes in mass culture; to divide TV programs and (macro)genres on the basis of gender difference; to investigate the meanings of femininity and masculinity that are getting established by show hosts; to analyse the tendencies of a gender portrayal in humorous TV programs. Using analysis and synthesis of logic, systematization as well as comparative, review and qualitative content analysis methods, one comes to a conclusion, that the paradigm of originating meanings of femininity and masculinity on television, compared to developed conception of gender and sexuality in a feminist theory, is mere static and represents the dominating ideology of normative masculinity. One can meet considerable amount of new femininity forms and feminized images of men, however they do not seem threatening, but rather tolerated by the traditional perception of gender roles. The dominating social meanings of a woman as a wife, a mother or a victim on national television programs outweigh the alternative image of a woman-leader. It is noticed, that the images of women are more constrained by stereotypical provisions than the ones of men and have more negative connotations. Demonstration of the... [to full text]

Darbo tikslas – teoriniu, istoriniu ir praktiniu požiūriu išnagrinėti Lietuvos televizijoje transliuotas ir šiuo metu rodomas kultūros laidas, nustatyti kultūrinių laidų kokybinę ir kiekybinę formų kaitą, remiantis giluminiu pusiau struktūriniu interviu su laidų autoriais, režisieriais, prodiuseriais ir vedėjais bei kiekybiniu statistiniu tyrimu. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti kultūrinių laidų ypatumus ir vietą visuomenėje nuo televizijos atsiradimo Lietuvoje iki 2006 m., nagrinėjant atskirais laikotarpiais sovietinį laikotarpį ir laikotarpį po nepriklausomybės atgavimo; nustatyti kultūros laidų žanrinį pasiskirstymą 2002 – 2006 metais kiekybiniais ir kokybiniais aspektais; nustatyti laiką, kuriuo buvo dažniausiai transliuojamos kultūros laidos; pasiūlyti sprendimus tobulinti kultūros laidas. Magistro mokslo tiriamajame darbe tema „Kultūra ir televizija. Raiškos formų kaita“ kiekybiniu statistinės analizės ir kokybiniu pusiau struktūrinio giluminio interviu metodais nagrinėta kultūros laidų kaita 2002-2006 m. Nustatyta kultūros laidų kaitos priežastys nuo televizijos atsiradimo iki šių dienų. Prieita prie išvados, kad kultūros laidos televizijoje nėra populiarios dėl televizijos laidų rengėjų ir televizijos vadovybės požiūrio. Nustatyta, kad daugiausiai kultūros laidų rodoma šeštadieniais. Prieita prie išvados, kad populiariosios kultūros laidoms skiriamas geresnis eterio laikas. Nustatyta, kad televizija kultūros laidų kontekste daugiausiai rodo populiariosios ir... [toliau žr. visą tekstą] / The author‘s Ramune Zvirblyte master's research "Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ goal is to consider the Lithuanian television transmitting and currently displaying cultural programmes theoretically, historically and practically; to determine the qualitative and quantitative change of cultural telecasts‘ forms, based on the deep semi-structured interviews with the authors of programmes, directors, producers, and the Department of quantitative statistical analysis. The main tasks are to identify features of cultural telecasts and what place they take in Lithuanian society from the begining of television era in Lithuania until 2006 (this analysis will be based on different historical periods: the Soviet Union period and the period after restoring independence); to determine the cultural telecasts genre distribution in period 2002 – 2006 with reference to quantitative and qualitative aspects; to find out the time, when usually cultural programmes are broadcast; to offer solutions to improve the cultural programmes. Master‘s degree work ,,Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ includes research of the cultural telecasts‘ changes during the period 2002-2006. This research was performed using methods of the quantitative statistical analysis and qualitative semi-structured deep interviews. During the research there was also determined the causes of the cultural programmes‘ changes starting the birth of television finishing nowadays. I have arrived at a... [to full text]

Medijos perteikia informaciją apie politinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius socialinio gyvenimo įvykius ir formuoja žmonių kasdienio pasaulio suvokimą. Lietuvoje plačiai analizuojamas migracijos pateikimas spaudos publikacijose ir internetiniuose portaluose, tačiau nėra atliktų emigracijos pateikimo televizijoje tyrimų. Šiame magistro darbe siekiama atskleisti emigracijos pateikimo Lietuvos televizijos laidose dinamiką (2006-2010) bei emigracijai skirtų laidų kūrimo ypatumus. Magistro darbe vadovaujamasi J. Baudrillardo suformuluota simuliacijos samprata, kuri paneigia „tikro”, objektyvaus pasaulio idėją. Analizuojant Italijos, Švedijos, Indijos, Japonijos, Vokietijos televizijų patirtį parodomi nacionaliniai emigracijos reprezentacijos ypatumai. Magistro darbe TV laidos analizuojamos kaip vizualiniai tekstai. Taikomos U. Flicko, Norman K. Denzinio, H. Hermano, W.Jahno ir B.Hildenbrano procedūros. Emigracijos analizei šeiminio streso požiūriu pasirinktas R.Hillo šeiminio streso modelis. Laidų konstruojamojo pobūdžio tyrimui taikyta Žemėlapio metodo (autorė Irene Levin) modifikacija. Emigracijos pateikimo Lietuvos televizijos laidose dinamikos tyrimas parodė, kad iki 2009 metų TV laidose dominavo emigracijos kaip daugiadimensinio fenomeno pateikimas, po 2009 metų – fragmentuota fenomeno analizė. Laidų kūrėjai siekia sukurti „realistines” laidas apie emigraciją ir taiko „tikroviškumo” sukūrimo procedūras: kalbinami įvykių liūdininkai, ekspertai. Nustatyta, kad šalia... [toliau žr. visą tekstą] / Media impart information on political, social, economic, cultural events of social life. In this way media form the human conception of everyday world. In Lithuania there is analyzed the presentation of migration in press and internet portals. However in Lithuania there are no researches made on presentation of emigration on television. In this Master’s thesis it is aimed to reveal the dynamics of presenting emigration in broadcasts of Lithuanian television (2006-2010) and the peculiarities of creation of broadcasts on emigration. In the Master’s thesis J. Baudrillard’s simulation conception is being followed, which denies the idea of “real” world. The analysis of the Italian, Swedish, Indian, Japanese, German television experience revealed the national migration representation features. In the Master’s thesis TV broadcasts are analyzed as visual texts. There are applied procedures of U. Flick, Norman K. Denzin, H. Herman, W.Jahn and B.Hildenbran. For the analysis of emigration from the point of view of family stress R.Hill’s model ABC-X has been chosen. For the research of activity of broadcast authors there was applied the Map method (Irene Levin). The research of dynamics of emigration presentation in broadcasts of Lithuanian television revealed that until 2009 there was dominating a multidimensional representation of emigration phenomenon, since 2009 fragmented phenomenon analysis. The authors of broadcasts try to create the illusion of “reality” and apply the procedure... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti sveikatos laidų įtaką Kauno miesto pacientų pasirinkimui įsigyti vaistinius preparatus ir maisto papildus. Darbo uždaviniai: Nustatyti Kauno vaistinės pacientų grupes, kurios žiūri sveikatos laidas; įvertinti pacientų nuomonę apie sveikatos laidas ir jų naudingumą; nustatyti sveikatos laidų įtaką paciento pasirinkimui įsigyti per laidą aptartą produktą; įvertinti farmacijos specialisto konsultacijos reikšmę paciento pasirinkimui įsigyti sveikatos laidoje pristatytą vaistinį preparatą ar maisto papildą. Tyrimo objektas ir metodai: Objektas – Kauno visuomenės vaistinės pacientų požiūris į sveikatos laidas. Tiriamųjų apklausai naudoti anketavimo bei struktūrizuoto interviu metodai. Buvo naudota anketa, sudaryta iš 23 klausimų. Surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programos 17 versiją. Ryšiai tarp požymių vertinti chi kvadrato kriterijumi, statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai: Viso tyrimo metu apklausti 434 pacientai, iš jų 258 pacientai buvo žiūrėję ar klausę sveikatos laidų. Dažniausiai sveikatos laidas žiūri ir klausosi: moterys (68,2 proc.), 60-74 metų amžiaus (86,2 proc.); nedirbantys (83,9 proc.); turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą (83,3 proc.); turintys gydytojo diagnozuotą ligą (71,7 proc.) ir pastoviai vartojantys 5 ir daugiau vaistų ar maisto papildų (88,8 proc.). Tyrimas parodė, kad daugumai respondentų (52,8 proc.) sveikatos laidos suteikia naudingos informacijos apie esamas gydymo galimybes, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate the influence of the health broadcast on the Kaunas city patients’ choice to purchase medicines and food supplements Tasks of the work: To identify the patients groups of Kaunas pharmacy, which are watching the health broadcasts; to assess patients' opinion on the health broadcasts and their usefulness; to determine the impact of the health broadcast on patient’s choice to buy the product covered during the broadcast; to assess the importance of the advice of a pharmacy on the patient's choice to purchase the product or food supplement covered during the broadcast. Object and methods: Object – Kaunas’ community pharmacies patients’ opinion about health programs. The study was conducted by questionnaires and structured interview methods. The questionnaire has 23 questions. The statistical analysis of the collected data was performed using version 17 of SPSS program. The relations between the features were evaluated by the chi-square criterion, the level of the statistical significance p < 0.05. Results: During the study 434 patients were interviewed, of whom 258 – watched or listened to health broadcasts. Main listeners and watchers: women (68.2%); 60-74 years old (86.2%); unemployed (83.9%); with incomplete secondary education (83.3%); with the diagnosed disease (71.7%); constantly are taking 5 or more medicines or food supplements (88.8%). The study showed that for the majority of respondents (52.8%) health broadcasts provide useful information... [to full text]