Lietuvos bausmių vykdymo sistemos reformą lėmė pasikeitimai visuomenės gyvenime, rinkos ekonomika, Lietuvos tarptautiniai santykiai ir narystė tarptautinėse organizacijose bei poreikis keisti bausmių vykdymo sistemos statusą bei pavaldumą, humanizuoti nuteistųjų asmenų bausmės vykdymo sąlygas, sukurti efektyvų nuteistųjų asmenų integracijos į visuomenę procesą bei efektyviai administruoti bausmių vykdymo sistemai skiriamas lėšas. Buvusi uždara sovietinė pataisos įstaigų sistema nebeatitiko Europos šalių bausmių vykdymo standartų, neužtikrino pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo, elgesio su įkalintais asmenimis minimalių taisyklių. Naujausias Lietuvos teisinės sistemos, kartu ir bausmių vykdymo sistemos, reformos etapas – tai naujų baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas 2003 m. gegužės 1 d. Rengiant naujuosius Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, buvo vadovaujamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos kalinimo įstaigų taisyklėse išdėstytais principais. Bausmių vykdymo sistemos reformos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvai vis dar būdingas dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Tokia situacija kelia abejonių dėl pačios laisvės atėmimo bausmės efektyvumo. Tai paskatino atlikti išsamesnę... [toliau žr. visą tekstą] / The reforms in the system of execution of sentences in Lithuania were determined by the changes in the life of society, market economy, international relationships of Lithuania and membership in international organizations as well as the need to change status and jurisdiction of the system of execution of sentences, make the conditions of execution of sentences of convicted persons more human, to create a more efficient process of integration of convicted persons into society and to effectively administrate the funds allocated to the system of execution of sentences. The former closed system of Soviet correctional institutions no longer complied with the standards of execution of sentences in the European countries, it did not ensure the right to exercise the basic human rights and freedoms, minimal regulations of treatment of imprisoned persons. The most recent phase of the reform of the Lithuanian legal system, together with the system of execution of sentences is the coming into force of the new criminal laws on May 1, 2003. Upon preparing the new Penal Code of the Republic of Lithuania and the Penal Executional Code of the Republic of Lithuania was implemented following the principles laid down in the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, in the European Convention for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or Punishment, in the regulations of European imprisonment institutions. During the reform of the... [to full text]

Temos aktualumas: savižalos realizavimas žymiai pablogina nuteistų ir suimtų asmenų somatinę, socialinę ir psichinę sveikatos būklę, sveikata ir gyvybė netenka aukščiausių vertybių prasmės. Be to, laisvės atėmimo sistema patiria nemažai materialinių nuostolių. Savęs žalojimas laisvės atėmimo vietose sudaro didžiąją dalį bendro traumatizmo (48 %). Tampa aiškus poreikis įsigilinti į save žalojančių nuteistųjų ir suimtųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, problemas, nustatyti tokio elgesio priežastis, kad tolesniais tyrimais galima būtų numatyti nagrinėjamo reiškinio prevencijos galimybes. Pagal 2001 metais priimtą Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymą [1], viena iš slaugos funkcijų yra užtikrinti sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Temos naujumas – iki šiol mūsų šalyje slaugos tiek teorija, tiek praktika neskyrė deramo dėmesio nuteistųjų ir suimtųjų, kurie yra visuomenės dalis, psichinei bei socialinei priežiūrai. Taip pat jokių subjektyvių tyrimų ar straipsnių, tiriančių bei aiškinančių nuteistų ir suimtų asmenų savižalos motyvus, nėra. Darbo tikslas – išanalizuoti nuteistų ir suimtų asmenų savižalos laisvės atėmimo vietose motyvus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti su savižala susijusius medicininius statistinius duomenis ir kitus dokumentus, siekiant įvertinti tiriamo reiškinio dinamiką; nustatyti veiksnius, turinčius didžiausios įtakos nuteistų ir suimtų asmenų savižalai; nustatyti dažniausius nuteistų ir suimtų asmenų savižalos... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the theme: self-injury realization considerably aggravates the somatic, social and psychical condition of the convicted and arrested persons; health and life are devalued. Furthermore, the imprisonment system incurs considerable financial loss. Self-injury consist the largest part of the total traumatism in the imprisonment institutions (48 per cent). There is a need to explore the problems of the self-injured convicted and arrested persons at the imprisonment institutions; to find the causes of such behaviour in order to determine the prevention possibilities by the further researches of this phenomenon. According to the Law on Nursing Practice of the Republic of Lithuania [1] issued in 2001, one of the functions of nursing is to ensure the physical, mental and social care of the healthy and ill persons. Originality of the theme: until now, in the theory and practice of nursing in our country there was no sufficient attention to the mental and social care of the convicted and arrested persons who are a part of the society. There are also no subjective researches or publications on the convicted and arrested persons’ self-injury motives. Goal of the thesis: to analyse the motives of self-injury of the convicted and arrested persons. Tasks of the thesis: To analyse the medical statistic data and other documents related to the self-injury in order to assess the dynamics of the phenomenon and to find the factors having the most considerable influence on self-injury... [to full text]

Šio darbo tikslas yra aptarti mokslinėje literatūroje įvairių autorių pateikiamą požiūrį į laisvės atėmimo bausmę, atlikti dokumentų, statistinių duomenų, susijusių su laisvės atėmimo bausme, analizę bei išsiaiškinti kokybiniame tyrime dalyvavusių ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, kitas su laisvės atėmimu susijusias problemas Lietuvoje. Pirmoje magistro darbo dalyje analizuojama ir aptariama norvegų kriminologo N. Christie, prancūzų filosofo ir sociologo M. Foucault, olandų mokslininkų H. Bianchi ir L. Hulsmano, britų mokslininko S. Coheno bei Lietuvos mokslininkų – G. Švedo, G. Sakalausko, A. Gavėnaitės – požiūriai į baudžiamąją sistemą, laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės skyrimą bei vykdymą. Pristatomos Lietuvoje veikiančios įkalinimo įstaigos. Analizuojami dokumentai, statistiniai duomenys, susiję su laisvės atėmimo bausmės skyrimu, vykdymu Lietuvoje. Antroje magistro darbo dalyje aptariami savarankiškai atlikto kokybinio tyrimo „Ekspertų požiūris į laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir vykdymą Lietuvoje“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ekspertų nuomonę apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą, vykdymą Lietuvoje, rezultatai ir pateikiama jų analizė. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas struktūruoto interviu metodas. Tyrimo atranka atlikta remiantis sniego gniūžtės principu. Šio tyrimo metu buvo atlikti 8 interviu su ekspertais, dirbančiais srityje, susijusioje su laisvės atėmimo bausme. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to discuss the attitude of various authors towards imprisonment, to analyze documents and statistical data concerning the imprisonment and to find out the opinion of experts who participated in qualitative survey about imprisonment realization in Lithuania and other problems concerning this issue. In the first part of this work there is the analysis and discussion about attitudes of Norwegian criminologist N. Christie, French philosopher and sociologist M. Foucault, Netherlands scientists H. Bianchi and L. Hulsman, British scientist S. Cohen and Lithuanian scientists G. Švedas, G. Sakalauskas, A. Gavėnaitė towards the penalty system, imprisonment and its realization. The confinement institutions working in Lithuania are introduced. Documents and statistical data concerning imprisonment realization in Lithuania are analyzed. In the second part of this work the results of self-dependent made qualitative survey „The Critical Analysis of Imprisonment in Lithuania“ are discussed that should help to find out the opinion of experts about imprisonment realization in Lithuania and the analysis of these results is presented. Structured interview method was chosen to do an empirical survey. The survey sample was done applying the principles of „snowball“. Throughout this survey 8 interviews with experts who work in the sphere of imprisonment were taken. The results of this survey showed that experts think imprisonment is necessary, however the degree of... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas laisvės atėmimo bausmės, kaip vienos iš dažniausiai teismo skiriamų bausmių, įtaka pakartotiniam nusikalstamumui bei jos atlikimo metu asmeniui taikomų pataisos priemonių teisiniai ir praktiniai aspektai, jų veiksmingumas ir efektyvumas, siekiant asmens pataisymo bei pakartotinio nusikalstamumo tikimybės išvengimo. Pirmajame skyriuje analizuojama bausmės paskirtis ir esmė, pagrindiniai tikslai, kuriuos bausmei kelia įstatymų leidėjas. Apžvelgiamos bausmės teorijos, kurios įvairiais istoriniais laikotarpiais kėlė daugiausia diskusijų mokslininkų tarpe ir formavo dabartinę bausmės sampratą. Taip pat įvertinamas teismų vaidmuo skiriant bausmes ir įgyvendinant teisingumo principą. Antrajame skyriuje apžvelgiamas laisvės atėmimo bausmės formavimasis istorijos tėkmėje, skirtingų kalinimo sistemų įtaka dabartinei kalinimo sistemai. Šiame skyriuje taip pat analizuojamos pataisos priemonės, taikomos laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, jų teigiami aspektai bei pagrindiniai trūkumai ir sąsaja su pakartotiniu nusikalstamumu. Trečiajame skyriuje analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria laisvės atėmimo bausmę atlikę ir į laisvę išėję asmenys, įvertinamos jų pačių pastangos siekiant sėkmingos adaptacijos visuomenėje bei formuojant visuomenės požiūrį į juos. Ketvirtasis skyrius skirtas trumpai laisvės atėmimo bausmės alternatyvų apžvalgai, dabartinės jų būklės įvertinimui bei galimiems pokyčiams ateityje. Apibendrinant nagrinėtas... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master final work is to reveal the influence of inprisonment on repeated criminality. It is important to analyse and evaluate all the corrective elements of the inprisonment that are used in the penitentiaries, because the behavior of the prisoner usually depends on it. Also it is important to identify how do all these elements can help prisoners to change and do not commit crimes any more. The first chapter analyses the main purposes of the penalty that exists nowadays and the influence on it of all the theories of the punishment that used to exit in the past. Also this chapter contains the importance of the judge in the penalty commited process. The second master's final work chapter talks about the formation of the inprisonment as it is nowadays and about the efficiency of all it‘s corrective programs in order to avoid repeated criminality. The third section is dedicated to all the difficulties that prisoners usually confront with after the inprisonment, not only because of the fault of the negative position of the sočiety, but because of their behavior as well. The fourh chapter reveals us all the positive and negative aspects of the alternatives for the inprisonment, that exist in Lithuania nowadays and about the opportunity to apply something new in that system in order to avoid repeated criminality. To sum up everything that was written in the master‘s final work at the end of it we made conclusions, in... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti linkusių ir nelinkusių savęs žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo įverčių skirtumus ir tarpusavio sąsajas su stresogeninių situacijų įveikos strategijomis. Tiriamieji: šiame tyrime, vykusiam nuo 2008 – 02 – 18 iki 2008 – 10 – 01, dalyvavo 256 laisvės atėmimo vietose esantys asmenys, suskirstyti į dvi – tiriamąją ir lyginamąją – grupes. Iš jų tyrime dalyvavo 81 asmuo, įtrauktas į laisvės atėmimo vietos nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimosi ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, kuriems paskirta sustiprinta individuali priežiūra – minėti asmenys sudaro tiriamąją grupę. Lyginamąją grupę sudarė 176 laisvės atėmimo vietose esantys neįtraukti į šį apskaitos žurnalą asmenys. Tyrimui naudotos HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventary), COPE metodikos. Išvados: nustatyta, jog linkę save žaloti yra jauni asmenys (amžiaus vidurkis – 30 m.), turintys žemesnį išsilavinimą, suimti ar atliekantys bausmę už sunkius, smurtinius nusikaltimus, laikantys save priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Linkusių save žaloti įkalintų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo įverčiai lyginant su įkalintais, bet nežalojusiais savęs asmenimis – aukštesni. Įvertinus tik linkusių save žaloti asmenų grupės depresiškumo, nerimo įverčių išreikštumą pagal laisvės atėmimo vietą nustatyta, jog suimtų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo (tik BDI) įverčiai aukštesni nei nuteistų asmenų grupėje. Tyrime... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research. To survey differences in evaluations of anxiety and depression and links with strategies used to cope with stressful situations of persons in confinement who are tended to injure themselves and those who are not.The object of the research: 256 persons in confinement took part in the research. They were divided into two groups: analyzed and comparative groups. The research was started on the 18th of February, 2008 and ended on the 1st of October, 2008. Analyzed group was made out of 81 person who were tended to injure themselves (all of them belonged to the group of persons in confinement with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves, and were under reinforced supervision). Comparative group was made out of 176 persons in confinement who didn‘t belong to the group with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves. Methods of research were HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventory), COPE methods. Conclusions. The research showed that persons who are tended to kill or injure themselves are young (~ 30 years old), with lower education, arrested or sentenced for violent crimes and those who think that are dependant on alcohol or drugs. Evaluations of anxiety and depression are higher in the group of persons in confinement who are tended to injure themselves. The results of the research showed that evaluations of anxiety and depression (only BDI) are higher in the group of... [to full text]