The summary of dissertation that studies the development of conceptual basis for the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm, describes the importance of the research, its theoretical and practical significance as well as the scientific problem as to how the shift in the classical normative educational paradigm is implemented into the conceptual basis of the Lithuanian educational reform. The summary emphasizes the novelty of the research which consists in the fact that this work is the first attempt in Lithuanian educology to analyze the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm and to disclose the processes of their development. The summary also presents the object, goals and methodological reference of the research as well as the content of dissertation and the conclusions, such as: the conceptual idea of the Lithuanian educational reform to implement the educational reform on the basis of shift in educational paradigm was determined by historical circumstances; the paradigmatic shift in education is systemic, the conceptual basis of the Lithuanian educational reform embeds the paradigm of humanistic education etc. / Disertacijos, kurios objektas – Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmų kaitos aspektu, santraukoje aptariamas tyrimo aktualumas, teorinis ir praktinis reikšmingumas, pristatoma mokslinė problema – kaip klasikinės normatyvinės ugdymo paradigmos kaita humanistine ugdymo paradigma įtvirtinama Lietuvos švietimo reformos konceptualiaisiais pamatais. Pabrėžiamas darbo naujumas – pirmą kartą Lietuvos edukologijoje Lietuvos švietimo reformos konceptualieji pamatai susiejami su ugdymo paradigmų kaita ir atskleidžiamas jų kūrimo procesas. Pristatomas tyrimo objektas, tikslai, uždaviniai, metodologinis pagrindas, disertacijos turinys, pateikiamos išvados: Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų idėja vykdyti švietimo reformą ugdymo paradigmų kaitos pagrindu nulemta susiklosčiusių istorinių aplinkybių; švietimo kaita paradigminiu pagrindu yra sisteminė; Lietuvos švietimo reformos konceptualieji pamatai įtvirtina humanistinio ugdymo paradigmą ir kt.

Disertacinio tyrimo objektas – Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmų kaitos aspektu. Nagrinėjant šį objektą, sprendžiama tyrimo problema, kaip klasikinės ugdymo paradigmos kaita laisvojo ugdymo humanistine paradigma įtvirtinama švietimo reformos konceptualiaisiais pamatais. Tyrimo problema konkretinama atsakant į probleminius klausimus – kaip, kada, kodėl, kokiame kontekste, kokiais būdais modeliuota paradigminė švietimo kaita, kokiomis idėjomis ji išreikšta. Tyrimo tikslas – atskleisti konceptualiųjų pamatų kūrimo procesą ir jų paradigminį pobūdį, aktualų šiuolaikinei švietimo situacijai bei tolesnei reformai. Šio darbo naujumas yra tai, kad pirmą kartą Lietuvos edukologijoje švietimo reformos konceptualieji pamatai susiejami su ugdymo paradigmų kaita ir atskleidžiamas jų kūrimo procesas. Teorinė reikšmė – metodologiškai pagrįstas ir empiriškai atskleistas Lietuvos švietimo reformos konceptualiųjų pamatų kūrimas ugdymo paradigmos kaitos pagrindu, susisteminta laisvojo ugdymo humanistinės paradigmos idėjas liudijanti medžiaga, traktuotina kaip metodologinė kitiems edukologiniams reformos tyrimams, metodologiškai pagrįstas ugdymo paradigmų kaitos sisteminis tyrimo instrumentas – dokumentinis tyrimas. Praktinis rezultatų reikšmingumas: apibendrinta medžiaga gali būti vertinga svarstant švietimo aktualijas, dėstant studentams naujausią Lietuvos švietimo istorijos laikotarpį, aiškinantis dabartinės švietimo reformos pamatus bei perspektyvą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the PhD theses research is the development of the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm. The problem of the research is defined as the transposition of the shift in the classical educational paradigm into the conceptual basis of the Lithuanian educational reform. The research problem is discussed by raising such problematic issues as to how, when, why, in what context and in what way the shift in the educational paradigm was generated as well as by defining the ideas of its expression. The research objective is to disclose the process of the development of the conceptual basis of the educational reform and its paradigmatic nature, which is relevant to the current situation in education and related future reforms. The novelty of this research lies in the fact that this scientific work is the first attempt in Lithuanian educology to analyze the conceptual basis of the Lithuanian educational reform in terms of the shift in the educational paradigm and to disclose related developmental processes. Theoretical relevance of the work is methodologically substantiated and empirically disclosed development of the conceptual basis of the Lithuanian educational reform based on the shift in the educational paradigm; the systematized material attesting to the conveyance of the ideas of the humanistic paradigm of free education with the help of conceptual ideas of the educational reform, which is to be viewed as... [to full text]

Lietuva vis labiau įsitraukia į daugiamatę pasaulio raidą: pasinaudodama integracijos pranašumais ji siekia ilgalaikio konkurencingumo pasaulio ir Europos erdvėje. Šalyje nėra gausių gamtinių išteklių, ji nepasižymi išskirtine geografine padėtimi, todėl žmogiškieji ištekliai tampa pagrindine valstybės vertybe. Sparčiai didėjantis žmogiškųjų išteklių poreikis – vienas dabartinio laikmečio iššūkių, kurį sukelia besiplečiančios rinkos ekonominiai dėsniai, gamybos dinamiškumas, jos struktūriniai pokyčiai, naujos technologijos, stiprėjanti konkurencija ir aukštos kvalifikacijos specialistų stoka. Šiandieninis darbo pasaulis kelia iš esmės naujus reikalavimus žmogui jo karjeros kelyje. Šiuolaikiniam individui būtina karjeros kompetencija, kurią laiduoja aukšti specialieji profesiniai bei bendrieji: bendradarbiavimo bei veikimo socialinėje aplinkoje, darbo pasaulio pažinimo, sprendimų priėmimo, veiklos planavimo ir kiti gebėjimai. Dabartinėje, sparčiai besikeičiančioje, aplinkoje kiekvienam visuomenės nariui vis svarbesnė tampa galimybė mokytis ir tęsti savo žinių ir įgūdžių lavinimą visą gyvenimą. Nuošalėje atsiduria asmenys pradžioje, dažniausiai nenorintys, o vėliau ir nesugebantys prisitaikyti prie nuolat kintančių ir sudėtingėjančių gyvenimo sąlygų. Visuomenė vis labiau skirstosi į tuos, kurie turi rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir kvalifikaciją, ir tuos, kurie jos neturi. Tikėtina, kad jauni žmonės, įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau neįgiję darbinės... [toliau žr. visą tekstą] / The greatest treasure of every country in the world is its scholastic frame quality and youth education. The efficiency of educational system is expressed through the number of inceptives in proportion to the number of students who have achieved a certain education degree. It is essential for a student to undergo success in each part of an educational chain and develop correspondent competence. There is an objective in our country to warrant compulsory primary education and apprenticeship up to 16 years of age. Recently, persons from 18 to 24 years without secondary education and who do not proceed to study are being taken into particular consideration. The weak link in Lithuanian educational system is vocational training schools. Each year approximately 7 thousand apprentices of these schools terminate their learning agreements before acquiring vocation. Therefore the aim of this investigation is to discover the reasons which prevent students from acquiring their chosen profession. The first part covers theoretical aspects of ineffectual learning, taking scientists’ researches into consideration, the extent of an unsuccessful learning and prime reasons for an early retreat from the educational system. The second section renders the reasons and assumptions for leaving vocational schools on the grounds of a particular vocational school activity analysis and unsuccessful students’ questionnaire information. The results identify difficulties of psychological, educational... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų tikslas – apibendrinti istorinius tyrimus, kuriuose analizuojamos ideologijos, turėjusios esminį poveikį lietuvių šeimos raidai nuo XIX a. pradžios iki XX a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrimuose nesiekiama nuodugniai išanalizuoti teorinių ideologijos aspektų. Darbuose ji suprantama kaip dominuojanti konkretaus istorinio laikotarpio vertybių sistema, įtvirtinanti ir įteisinanti tam tikras šeimos gyvenimo ir tarpasmeninių santykių normas. Tyrimuose pristatomos trys šeimos gyvenimo vertybių sistemos, kurias propagavo XIX a. tradicinės lietuvių bendruomenės normos, XIX a. pab.–XX a. pr. nacionalistinė lietuvių šeimos ideologija ir 1944–1970 m. Lietuvoje vykdyta sovietinė šeimos politika. XIX a. lietuvių bendruomenėje tokia vertybių sistema buvo glaudžiai susijusi su paprotine teise, patriarchaliniu kaimo gyvenimo būdu ir Katalikų bažnyčia. Jų poveikyje iki pat XIX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios lietuvių bendruomenėje dominavo visuotinai pripažįstama ir vertinama privataus gyvenimo forma – santuoka su tos pačios socialinės ekonominės grupės nariu ir sėslus žemdirbio šeimos gyvenimas. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių nacionalizmas atvėrė naujas asmeninio ir privataus gyvenimo lietuvių bendruomenėje galimybes. Tačiau jei XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europos valstybėse buvo diegiama pronatalistinė šeimos politika, tai lietuvių nacionalistams rūpėjo tautiškai susipratusių partnerių šeima. Tuo tarpu 1944–1970 m. sovietinė ideologija diegė šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze the most important ideologies of Lithuanian family since the beginning of the XIXth century to the 80s of the XXth century. Ideology is understood here as a value system that has crucial impact on family and interpersonal relations, and is internalized by the family. Accordingly, three family value systems are under the research scrutiny. The first one was related to the XIXth century traditional Lithuanian family. The second one evolved as a consequence of Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century. Finally, the third family ideology was based on the Soviet family policy during the period 1944–1970. Family life in the XIXth century Lithuanian community was based on the Lithuanian common law, the teachings of Catholic Church and patriarchalism as a way of living. These norms influenced interpersonal realtionships in the traditional Lithuanian community and legitimized the only possible way of living, that of marriage with a partner from the same social group and a sedentary life of a farmer. On the other hand Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century led to new ideas of family life and interpersonal relationships. Hovewer, even though Lithuanian nationalists desired to promote a nationally “pure” family, they did not treat it as an exclusively reproductive institution. Lithuanian ideology emphesized interpersonal relationships within the family instead of reproduction. Lithuanian nationalists believed that the... [to full text]

Šio darbo objektas – rankos pirštų įvardijimai lietuvių kalbos tarmėse. Darbo tikslas – parodyti rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: išsirinkti visus atsakymus į leksikos anketos 111 klausimą (a, b, c, d, e dalys), kaip tarmėse vadinami rankos pirštai, gautus duomenis suklasifikuoti, suklasifikuotų atsakymų pagrindu sudaryti žemėlapius, rodančius atskirų rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse, visa tai aprašyti komentaruose ir apibendrinti. Darbo tiriamąją medžiagą sudaro Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomi atsakymai į leksikos anketos 111 klausimą iš 174 skirtingų gyvenamųjų punktų (vietovių) Lietuvoje ir 4 punktų, esančių už jos ribų. Užrašytų atsakymų pagrindu sudaryti penki atskiri kiekvieno rankos piršto pavadinimų paplitimo lietuvių kalbos tarmėse žemėlapiai. Jiems braižyti buvo naudojama Corel Paint Shop Pro Photo XI programa. Darbo metodai – lingvistinės geografijos, lyginamasis ir aprašomasis. Visoje Lietuvoje ir lietuvių kalbos „salelėse“ už jos ribų vartojamas tas pats pirmojo rankos piršto pavadinimas nykštỹs, kuris tarmėse skiriasi tik kamienu: io (nikštỹs), o (nýkštis, nnkštis) arba ()ē (nýkštė). Keliuose punktuose vartojamas morfologinis pirmojo piršto pavadinimo variantas nykštnis. Pavadinimas nykštỹs ir jo variantai siejami su veiksmažodžiu nỹkti „mažėti“. Labiausiai paplitęs antrojo rankos piršto... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is the names of the fingers in Lithuanian dialects. The aim is to show how far and how often the names are spread in Lithuanian dialects. The aim of the thesis consists of the following tasks: to pick up all the answers to question No. 111 (a, b, c, d, e) from a lexical questionnaire and find out the names of the fingers in Lithuanian dialects; to process and classify data, to make up the maps, indicating the most common areas where they are spread and used in everyday life, to describe and summarize it. The research has been done on the basic material found and stored in the archives of the Lithuanian language institute (in the department of the History and Dialectology of the Lithuanian language). The answers to question No. 111 are from 174 different areas and 4 additional locations beyond the borders of Lithuania The 5 maps of the points where the names of the fingers are spread were made with the help of Corel Paint Shop Pro Photo XI program. The methods used: linguistic geography, comparative, and descriptive. The first finger of the hand is called nykštỹs. This name is the most common all over Lithuania, only in some dialects the stem of the word io may differ, as o (nýkštis, nnkštis) or ()ē (nýkštė). Nykštnis can also be found – it is its morphological variant. Nykštys as the word itself contains the meaning of the verb „disappear“ or „gradually becoming less“. The name smlius for the second finger of a hand is widely spread in Higher... [to full text]

Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text] / Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą]

Šio magistrinio darbo tema „Baudžiamoji atsakomybė už vagystę pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę“ yra aktuali šią dieną, nes vienas iš dažniausiai padaromų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse yra vagystė. Mūsų valstybė šio nusikaltimo kontrolei ir prevencijai skiria nemažą dėmesį, todėl šiandien yra aktualu paanalizuoti vieną iš dažniausiai padaromų nusikalstamų veikų nuosavybei – vagystę, kuri padaro žalą nuosavybei ar sukelia tokios žalos grėsmę. Vagysčių rūšys yra gana įvairios ir jų padarymo būdai nuolat tobulėja. Tai įtakoja prieštaringas nuomones, taikant ir aiškinant vagystės sudėties požymius. Nevienoda ir teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį, todėl vagystės sudėties ir vagystę kvalifikuojančių požymių analizė naudinga baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai. Magistrinis darbas susideda iš įvado, 5 pagrindinių darbo dalių ir išvadų. Pirmojoje dalyje nagrinėjama vagystės samprata ir įstatymų reglamentuojančių šią veiką raida. Toliau analizuojama vagystės sudėtis, tai yra objektyvieji ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Trečiojoje dalyje nagrinėjami vagystę kvalifikuojantys požymiai, ketvirtojoje dalyje nagrinėjama vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas. Magistriniame darbe taip pat nagrinėjamas vagystės atskyrimas nuo kitų panašių nusikalstamų veikų nuosavybei pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę. Kiekvienoje dėstymo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this master thesis “Criminal responsibility for a theft according to the criminal law of the Republic of Lithuania and foreign countries” is relevant nowadays, because one of the most frequent crimes, not only in Lithuania but also in other foreign countries, is theft. Our country for the prevention and control of this crime gives quite a big attention, thus today it is relevant to analyze one of the most frequent criminal activities involving property – theft, which does harm to property or causes a threat for such harm. There is a big variety of thefts, and methods of its performance develop all the time. That influences the controversial opinions when applying and explaining the attributes of theft composition. As well as the courts‘ practise is not the same, when applying the 178th article of Criminal Code of the Republic of Lithuania, thus the analysis of theft composition and attributes, qualifying a theft, is useful for the application practise of criminal law. The master thesis consists of introduction, 5 principle parts of the thesis and conclusions. In the first part there is being analyzed the conception of the theft and the development of laws, regulating this activity. Further on is being analyzed the composition of theft; these are objective and subjective symptoms of this criminal activity. In the third part there are being analyzed symptoms, qualifying a theft. In the fourth part there is being analyzed a theft as a criminal offence. In the master... [to full text]

Nagrinėjama tema yra aktuali nes, dauguma Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių apskaitą ir jos procesus yra nukreipti į mokestinį aspektą – mokesčių prievolės atsiradimą, nebuvimą, apskaičiavimą, o verslo apskaitos standartai nurodo gaires, skatina vertinti ne tik realiai patirtas sąnaudas bei uždirbtas pajamas, bet ir kitas operacijas, įvykius, kurie gali nulemti įmonės veiklą ir jos ateitį. Vykdant apskaitą Lietuvos Respublikoje ūkio subjektai privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių apskaitą, tarp jų ir verslo apskaitos standartų. Apskaitos specialistai vesdami apskaitą dažnai susiduria su skirtumais tarp pelno mokesčio įstatymo ir verslo apskaitos standartų, tai didina jų darbo apimtis bei ūkio subjektų apskaitos kaštus, beto gali lemti finansinių ataskaitų iškraipymą. Tyrimo tikslas – tyrimas atliekamas siekiant išanalizuoti pagrindinius skirtumus bei nesutapimus tarp pelno mokesčio įstatymo bei verslo apskaitos standartų. Tyrimo metodai – mokslinių straipsnių, skirtingų literatūros šaltinių palyginamoji analizė, dokumentų analizė, statistinių duomenų analizė bei teisės aktų analizė. Atlikus išsamią palyginamąją analizę ir išnagrinėjus skirtumus tarp VAS bei PMĮ galime teigti, kad išsikelta hipotezė pasitvirtino. Skirtumai tarp LR PMĮ bei VAS lemia apskaitos kaštų didėjimą. Atliktas tyrimas patvirtino, kad finansinę apskaitą ir mokesčių apskaičiavimą reglamentuojantys aktai nėra tarpusavyje suderinti, o tai turi įtakos finansinių ataskaitų teisingumui. Magistro... [toliau žr. visą tekstą] / The present topic is relevant because the majority of Lithuanian laws, regulations and accounting processes are focused only on the tax issue - the presence and absence of the tax liability and the correct calculation. Other than the legislation of accounting in Lithuania, Business Accounting Standards provides guidance, induces that actual costs incurred and earned income should be taken into consideration, which are the main objectives which reflects business and its future. Entities which have business in Lithuania must comply with the law governing the accounts, including Business Accounting Standards. Accounting professionals often faces with the differences between the Lithuanian income tax law and Business Accounting Standards, which increases their cost of accounting procedures and reduces the optimization of time spent for the accounting. Furthermore, these discrepancies also lead to possible corruption of the financial statements. The main objective is to analyze the main differences and discrepancies between the Lithuanian income tax law and Business Accounting Standards. Research methods - scientific articles and various comparative literature analysis, document analysis, statistical analysis and legislative analysis. After careful comparative analysis of the differences between the Lithuanian income tax law and Business Accounting Standards, we can conclude that hypothesis was confirmed as an investigation confirmed that governing legislations are not... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama šiuolaikinė Lietuvos alkoholio kontrolės politika. Stengdamasi atskleisti ir įvertinti Lietuvos alkoholio kontrolės politikos problemas, autorė atliko viešosios nuomonės tyrimą-apklausą, mokslinės literatūros analizę bei naudojo kitus mokslinius metodus. Darbe ne tik atskleidžiamas nepakankamas alkoholio kontrolės įgyvendinimas Lietuvoje, bet ir pateikiamos rekomendacijos, kaip jį pagerinti taikant efektyvias mokslu pagrįstas bei pasaulyje naudojamas alkoholio kontrolės priemones. Lietuvos gyventojai (apklausos rezultatų duomenimis) ir alkoholio kontrolės srities ekspertai alkoholio politiką šalyje vertina vidutiniškai. Daugelis Lietuvos gyventojų bei ekspertų pritartų griežtesnei alkoholio kontrolės politikai. Vienas iš didžiausių trukdžių įrodymais grįstai alkoholio politikai vystyti – aktyvi alkoholio pramonės įtaka šalyje. / Master's thesis analyzes the contemporary Alcohol Control Policy of Lithuania. Author of the work conducted a public opinion survey-interview, used the analysis of scientific literature and other methods of research to disclose and evaluate the issues of the Lithuanian Alcohol Control Policy. The paper not only reveals the lack of implementation of alcohol control in Lithuania, but also provides guidance on how to improve it with/adapting the effective science-based and used globally alcohol control measures. Lithuanian residents (survey data) and alcohol-control experts have an average view of this policy. Many of them support the stronger alcohol control policy. One of the major constraints on evidence-based alcohol policy development – strong influence of the alcohol industry in the country.

Tyrimo „Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos 1990 – 2012“ tikslas yra atlikti Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemų, paslaugų teikėjų (institucijų, kurios yra atsakingos už profesinio orientavimo paslaugų teikimą, kokybę, plėtotę) lyginamąją analizę. Tyrimo ataskaitą sudaro 4 skyriai. Pirmame skyriuje analizuojama ir lyginama abiejų šalių profesinio orientavimo sistemų raida nuo 1990 m. iki 2012 m. Antrame skyriuje analizuojamos ir lyginamos profesinio informavimo struktūros t.y., už profesinį orientavimą atsakingos institucijos. Trečiame skyriuje analizuojamos ir lyginamos Lietuvos ir Latvijos profesinio informavimo internetinės duomenų bazės. Ketvirtame skyriuje lyginami Lietuvos ir Latvijos profesinį orientavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai.Tyrimas grindžiamas prielaida, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos plėtojamos skirtingai, nepaisant to, kad yra kaimyninės šalys ir jas sieja istoriniai bei politiniai įvykiai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos yra plėtojamos skirtingai, nes: priimami skirtingo pobūdžio įstatymai, orientuojamasi į skirtingas profesinio orientavimo sistemos dalis ir t.t. Nors rasta ir labai daug panašumų: Europos Sąjungos fondų vykdyti tokie pat arba panašūs projektai, sutampa, kai kurių už profesinį orientavimą atsakingų institucijų veiklą ir t.t. Tačiau negalima patvirtinti, kad Lietuvos profesinio orientavimo sistema yra labiau išvystyta negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research “Lithuanian and Latvian Systems of Professional Orientation in 1990-2012” is to perform a comparative analysis between the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems and the service providers (institutions, responsible for vocational guidance service providing, their quality and development). The research report consists of 4 chapters. In the first one, there are analysed and compared the development of vocational guidance systems from 1900 till 2012 in both countries. In the second chapter, there are analysed and compared professional information structures, i. e. institutions, responsible for vocational guidance. In the third chapter, there are analysed and compared internet data bases of the Lithuanian and Latvian professional information. In the last chapter of the report, the legal documents regulating the Lithuanian and Latvian vocational guidance are compared. The research is grounded on the assumption that despite the Lithuanian and Latvian common historical and political events, the vocational guidance systems are developed differently in both countries. The research showed that the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems are developed differently, because: the legislation is drafted of different character, it is oriented to different vocational guidance systems parts, etc. Even though there were certain similarities found: same projects, developed by the European Union funds, activity of some institutions, responsible for... [to full text]