The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text] / Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą]

Viena iš valstybingumo pamatų, laidojanti jos tvirtumą yra šeimos institucija ir šeimos mitas. Šeimos mitas – žmonijos asmeninis laukas, kur susiduria tradicijos, taisyklės, kultūros, interesai, vyriškas ir moteriškas pradai. Puoselėjame šeimą kaip vertybę, galinčią duoti ir išugdyti visuomeniškai sąmoningą asmenybę, suvokiančią savo reikšmę ir aktyviau dalyvaujančią socialinime gyvenime. Jaunąją kartą stiprina ir palaiko vyresniųjų teigiamas pavyzdys, kuris skatina sekti jų pavyzdžiu. Laikas negailestingai atskiria vienus šeimos narius nuo kitų, naujų epochų dvelksmas diktuoja naujas būties taisykles ir kitus – naujus iškylančių problemų sprendimus. Besikeičianti aplinka ir laikas nulemia mūsų būtį. Savo baigiamąjį darbą – autorinę knygą, albumą pavadinau – UŽRAŠAI. Tai nėra mokslininko pastabos apie sudėtingą ir klaidžią žmogiškąją prigimtį, veikiau darbas su šeimos relikvijomis, rinkimas informacijos apie šeimą, jos istoriją. Albumas pasitarnauja kaip medžiaga iliustruoti šeimos praeičiai arba kurti ateitį. Jame pateikiamas mano šeimos – paprastų kaimo žmonių gyvenimas. Pasitelkdama vieną iš išraiškos priemonių – piešinį, perteikiau šeimos kasdieninę buitį. Šiuo savo darbu apibendrinu visos mūsų tautos, nykstančio kaimo gyventojo likimą. Viskas kinta, tad tokio Lietuvos kaimo žmogaus – tradicinio sodiečio nebematysime jau niekada. / One of the founding principles of nationhood, which displays its stability, is the institution of family and its myth. The family myth is humanity‘s personal field where traditions, rules, cultures, interests, male, and female natures collide. We cherish the family as a virtue, which can produce and foster a socially responsible person, who understands his or her significance and actively participates in her community. Younger generations are strengthened and motivated by the elders’ positive example, which encourage them to follow their lead. Time unscrupulously separates family members from others; the dawn of new ages dictates new laws of existence and other new ways to solve problems. The passage of time and the changing environment determines our being. I call my final year project “Notes”, which is an authorial book. They are not observations of a scientist about the difficult and meandering human nature, rather it is a work with a family reliquary, a gathering of information about the family and its history. The album as a source helps with illustrating its past and helps with creating a new future. In it the life of my family as simple country folk is presented. By the expressive medium of drawing, I rendered my family’s everyday life. In this project I summarise the fate of the dying country life in our whole nation. Everything changes, therefore we will never again witness such a Lithuanian farmhouse lifestyle.

Kalba – pagrindinis žmonių bendravimo rodiklis. Radijas ir televizija - masiškiausios viešosios informacijos priemonės, todėl labai svarbu, kad iš eterio sklindantis žodis būtų gyvas, taisyklingas, kad tvirtintų įsigalėjusias kalbos normas, o ne jas griautų. Šio magistro darbo tikslas - ištirti įvairių žmonių sakytinėje kalboje vartojamas įvardžiuotines formas ir jų funkcijas. Darbe iškelta hipotezė – sakytinėje kalboje vartojamos įvardžiuotinės formos yra retai ar visai nebevartojamos, dažniausiai skirtos tik sudėtiniams terminams ir pavadinimams apibrėžti. Į ją atsakyta pasiremiant pasirinktomis televizijos ir radijo laidomis ir suformuluotomis išvadomis. Tiriamąją medžiagą sudaro devyniolika laidų: septynios radijo laidos (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) ir dvylika televizijos laidų (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Darbe pateikiama išsami įvardžiuotinių formų sakytinėje kalboje vartojimo polinkių analizė, todėl taikomas analitinis aprašomasis bei statistinis metodas. Pastebėta, kad į įvardžiuotines formas sakytinėje kalboje kreipiamas mažas kalbininkų dėmesys, šia tema trūksta platesnių tyrimų ar teorinių metmenų. Šis darbas ir yra noras paskatinti tyrinėti ir didžiuotis lietuvių kalbos įvardžiuotinėmis formomis, taip pat parodyti jų svarbą dabartinėje sakytinėje lietuvių kalboje. Atlikus tyrimą, išryškėjo šios tendencijos: įvardžiuotinės formos sakytinės kalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Language is the main indicator of human interaction. Radio and television are the most popular public media, therefore it is very important that the broadcast language would be lively, grammatically correct, that it would strengthen the existing language norms rather than brake them. The aim of this Master thesis is to research the forms and functions of pronominal forms used in spoken language by various groups of language users. The hypothesis formulated in this work is the following: in spoken language pronominal forms are used very rarely or no longer used; most often they are required only to construct complex definitions and names. This hypothesis is discussed in relation to the analysis of selected television and radio programs and in relation to the formulated conclusions. Research material includes nineteen programs, seven of which are radio programs (Pozicija, Prie pietų stalo, Ryto garsai, Žmonės ir idėjos, Dienos tema, Druska) and twelve television programs (Įžvalgos, Ką manai, Kultūros namai, Spaudos klubas, Požiūris, Nepatogūs pokalbiai). Full analysis of habits of use of pronominal forms in spoken language is presented in this thesis, thus analytical-descriptive and statistical methods are applied. It has been noted, that linguists pay little attention to pronominal forms in spoken language, and that there is a lack of wider research and theoretical outline of this field. This thesis also draws an intention to encourage the research and explore... [to full text]

Background: The hospitality industry, especially the hotel business, is a relatively new, and rapidly growing industry in Lithuania. The last two decades resulted in a significant expansion of the local hotel market, as well as of operations of international hotel chains. Thus, competition among actors in the industry, along with the companies’ need to differentiate their offerings from those of competitors, has risen. Branding strategies are increasingly used by companies for achieving better positioning on the market, as well as for gaining a competitive advantage and customers’ loyalty. Knowing that global brands play an important role for firms’ visibility on the market, it is important to recognize, and understand the factors influencing marketing management- and branding-related activities. To accomplish this, an in-depth understanding behind the structure and branding strategies of international hotel chains should be developed. Purpose: The purpose of this thesis is to understand the rationale behind the structure, and operations of international hotel operators in Lithuania, with a focus on the hotels’ branding strategies. Furthermore, the thesis aims to investigate how companies use their brand identity to position themselves in the market. Methodology: This thesis relies on a qualitative research, with a main focus on discovery, and aim to expand current knowledge in the field of hospitality management and branding within the Lithuanian hotel industry. The study consists of an in-depth case study of three international hotel chains operating in Lithuania. The empirical data was gathered from semi-structured, and e-mail interviews with the chosen hotels’ representatives, as well as from secondary data such as annual reports and official websites.   Conclusion: Three key findings are presented in this thesis. First of all, the authors identify business travelers as the main target group of the selected international hotel operators in Vilnius. Secondly, the examined hotel operators are recognized to standardize their structure and operations, but at the same time to customize their marketing strategies to the local market. Finally, the findings indicate that some hotels completely incorporate the brand identity of the chain, which they belong to, while others develop their own brand identity, relying only partly on the identity of the chain. Contributions: This thesis positively contributes to the academic community, as it expands the theoretical knowledge about the Lithuanian hotels industry, with a main focus on the branding- and marketing activities of international hotel chains. The findings provide a practical insight on how companies are positioned in the market in relation to their competitors. Moreover, with an extensive choice of accommodation available in the market, the comparison of hotels is beneficial in helping customers choosing the best alternative according to their needs.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių naudoja išmaniuosius telefonus, kurie perima vis daugiau su kompiuterio atliekamo darbo (el. pašto tikrinimas, apsipirkimas internetu ir t.t.). Šiuose įrenginiuose vis daugiau funkcijų galima atlikti balsu (atidaryti programėles ir kt.), tačiau kol kas tik anglų ir keletu kitų kalbų. Todėl šiame darbe bus nagrinėjamas lietuvių kalbos atpažinimo uždavinys iOS platformai (viena iš pagrindinių išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių platformų), kuri yra naudojama mobiliuose Apple įrenginiuose. Šiame darbe nagrinėjamas CMU Sphinx ir Julius bibliotekų panaudojimas iOS įrenginiuose atpažįstant lietuvių kalbą. Tyrimui buvo sukurtas LSR karkasas paslepiantis CMU Sphinx ir Julius bibliotekų realizacijos ypatumus po Objective-C kalbos sąsaja. Tyrimui buvo naudojamas skaičių nuo 0 iki 9 garsynas ir analizuota, koks atpažinimo tikslumas ir greitaveika yra su tokiu nedideliu 10 žodžių žodynu atpažįstant pavienius skaičius. / Nowadays more and more people use smartphones which replaces more word done with personal computer (e-mail checking, e-shopping, etc.). In these devices more and more functions could be done with voice (open apps and other), but still only in english and some other languages. Therefore, in out work we will investigate Lithuanian speech recognition task in iOS (one of the major smartphones and tablets platforms), which runs in Apple's mobile devices. In this work we investigate CMU Sphinx and Julius libraries use in iOS devices for Lithuanian speech recognition. For this task LSR framework was created which encapsulated CMU Sphinx and Julius realisation nuances under Objective-C interfaces. Experiments were performed with numbers from 0 to 9 corpus and recognition accuracy and speed were investigated.

Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]

Šiame darbe analizuota kodų kaita antrosios ir trečiosios kartos JAV gyvenančių lietuvių kalboje. Pasirinkta tema Lietuvoje yra aktuali ir nauja. Iki šiol Amerikos lietuvių, ar į kitas šalis išvykusių lietuvių, kodų kaitos praktika mokslinėje literatūroje išsamiau neanalizuota. Tikslui pasiekti kelti tokie darbo uždaviniai: aptarti tiriamosios medžiagos duomenis; iš interviu pateiktų atsakymų nustatyti, kokiose situacijose Amerikos lietuviai dažniausiai bendrauja lietuviškai, kaip jie vertina savo kalbos žinias ir kokia gramatinė raiška būdinga jų kalbai; iš transkribuotos interviu medžiagos išrinkti kodų kaitos vienetus, juos suskirstyti į kodų kaitos grupes; aptarti kodų kaitos funkcijas nustatytose grupėse. Išanalizavus respondentų interviu ir ištyrus juose rastus 630 kodų kaitos vienetų, pastebėta, kad Amerikos lietuviams yra įprasčiau bendrauti anglų kalba, tuo tarpu lietuvių kalba bendraujama tik konkrečiose situacijose: su tėvais, seneliais, savo JAV gimusiais vaikais; norint nuslėpti pokalbio turinį, lituanistinėje mokykloje, lietuvių organizuojamuose renginiuose, darbe. Iš minėtų 630 kodų kaitos vienetų sudarytos penkios kodų kaitos grupės: diskurso žymekliai, tikriniai daiktavardžiai, terminai, citatos, žodžių trūkumas. Kodų kaitos vienetų funkcinė analizė parodė, kad dažniausiai angliški žodžiai vartojami, kai norima užpildyti pauzes; sujungti žodžius, posakius ir sakinius; pamiršus ar nežinant tam tikrų terminų, kultūrinių dalykų lietuvių kalba. / Code-switching of the second and the third Lithuanian generation living in the USA is being analyzed in this graduate paper. The chosen theme is very relevant and new, since neither Lithuanian American‘s nor Lithuanian‘s emigrated to other counties code-switching has been analyzed yet. Some goals were set to achieve objectives: to discuss the data of the study; according to the interview answers to define in what situations Lithuanian Americans usually communicate using the Lithuanian language, how they evaluate their knowledge of the native language themselves and what grammar expressions are typical in their speech; to choose code-switching units from the transcribed interview material and divide them into code-switching groups and to discuss the functions of code-switching in each group. The respondents‘ interviews were analyzed and 630 code-switching units were found. It has been noticed that for Lithuanian Americans it is common and more convenient to speak English while the Lithuanian language is used only in particular situations: talking with their parents, grandparents, children born in the USA in order to conceal the content of a conversation, in Lithuanian schools or in the events organized by the Lithuanians. Five code-switching groups were made from 630 code-switching units: discourse markers, proper nouns, terms, quotations and the lack of words. Code-switching units in these groups show that English words are more often used to avoid pauses, to link words... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta ES struktūrinės paramos Lietuvos turizmui įsisavinimo efektyvumas, iškeltos pagrindinės ES struktūrinės paramos lėšas bei pateiki sprendimai joms spręsti. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojama turizmo infrastruktūra, ES struktūrinės paramos politikos turinys bei ES struktūrinės paramos vaidmuo šalies ekonomikai. Antrojoje darbo dalyje analizuojamas ES struktūrinės paramos Lietuvos bei apskričių turizmo sektoriui įsisavinimo efektyvumas, analizuojami turizmo sektoriaus rodikliai ES struktūrinės paramos įsisavinimo laikotarpiu. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama ekspertų nuomonė apie ES struktūrinės paramos turizmui įsisavinimo problemas bei perspektyvas. / In Master's Work was analyzed and evaluated the EU Structural Funds absorption efficiency of Lithuanian tourism, brought main problems of EU structural funds absorption and provide solutions. In the first part was analyzed the theoretical aspect of the tourism infrastructure of the EU structural policy content and the role of EU structural support of the country's economy. The second part analyzes the EU structural support for Lithuania tourism sector absorption efficiency, the analysis of the tourism sector indicators for the EU structural assistance period. The third part analyzes the expert opinion of the EU structural assistance for tourism absorption problems and prospects.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir pateikta inovacijų plėtros vertinimo metodika, ši metodika pateikiama praktiškai, pritaikant ją vertinant konkretų inovacijų plėtros projektą – automatizuotos traukinių ir vagonų komercinės apžiūros sistemos (AKAS) statybą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Draugystės geležinkelio stotyje. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama inovacijų samprata, klasifikavimas, proceso problematika, pateikti inovacijų plėtros ekonominio naudingumo vertinimo principai. Antroje darbo dalyje nustatoma AKAS sistemos inovatyvumo ir ekonominio naudingumo vertinimo metodologija, kuri išskirta į dvi dalis: Lietuvos geležinkelio funkcijų atvejo analizės vertinimas ir AKAS sistemos tyrimo atvejo analizės vertinimas. AKAS sistemos tyrimui taikyti trys metodai: ekspertinė apklausa, inovacinių projektų rezultatų vertinimas, darbuotojų darbo laiko įdiegus AKAS sistemą analizės vertinimas. Trečioje darbo dalyje atliekami tirtų duomenų apdorojimai. Analizuojamos Lietuvos geležinkelio funkcijos ir AKAS sistemos tyrimo atvejis. Darbo gale pateikiamos išvados ir rekomendacijos AKAS sistemos tobulinimui. / Master‘s Work contains analyzed and presented innovation development evaluation methodology. This methodology presented in practical way using it evaluating particular innovation development project – automatical trains and wagons comercial review system‘s (AKAS) building in Join Stock Company „Lietuvos geležinkeliai“ Draugystės railway station. In the first part of the Work from theoretical point of view are examined the conception of innovations, classification, process issues, valuation principles of innovation development economical benefits listed. In the second part of the Work the evaluation methodology of AKAS system economical effectiveness and innovation is determined which is splitted in two parts: in case of Lithuanian railway‘s functions analysis evaluation and in case of AKAS system‘s survey analysis evaluation. Three methods was applied for analysis of AKAS system: experts survey, innovation projects results interpretation, analysis evaluation of workers work time after AKAS system‘s introduction. In the third part of the Work processing of examined data was made. Functions of Lithuanian railway and AKAS system case study are analyzed. Conclusions and recomendations for improvement of AKAS system presented in the end of the Work.

This book examines and analyses the Union between the Grand Duchy of Lithuania and Sweden signed in 1655 at Kėdainiai and the political crisis that followed. The union was a result of strong separatist dreams among the Lithuanian-Ruthenian Protestant elite led by the Radziwiłł family, and if implemented it would radically change the balance of power in the Baltic Sea region. The main legal point of the Union was the breach of Lithuanian federation with Poland and the establishment of a federation with Sweden. The Grand Duchy of Lithuania aspired to return to international relations as a self-governing subject. The Union meant a new Scandinavian alternative to Polish and Russian domination. The author places the events in the Grand Duchy of Lithuania in the general crisis that occurred in Europe in the middle of the 17th century characterized by a great number of wars, rebellions and civil wars from Portugal to Ukraine, and which builds the background to the crisis for Lithuania and Sweden. The research proved the importance of lesser powers in changing the geopolitical balance between the Great Powers. The conflict over Lithuania and Belarus was the main reason for the Swedish-Russian, Polish-Russian and Ukrainian-Russian wars. The failure of the Union with Sweden was caused by both internal and external factors. Internally, various ethnic, confessional and political groups within the nobility of Lithuania were split in favour of different foreign powers – from Muscovy to Transylvania. The external cause for the failure of the Union project was the failure of Swedish strategy. Sweden concentrated its activity to Poland, not to Lithuania. After the Union, Swedish authorities treated the Grand Duchy as an invaded country, not an equal. The Swedish administration introduced heavy taxation and was unable to control the brutality of the army. As a result Sweden was defeated in both Lithuania and Poland. Among the different economic, political and religious explanations of the general crisis, the case of Lithuania shows the importance of the political conflicts. For the separatists of Lithuania the main motive to turn against Poland and to promote alliance with Sweden, Russia or the Cossacks was the inability of Poland to shield the Grand Duchy from a Russian invasion.The Lithuanian case was a provincial rebellion led by the native nobility against their monarch, based on tradition of the previous independence and statehood period. It was not nationalism in its modern meaning, but instead a crisis of identity in the form of a conflict between Patria and Central Power. However, the cost of being a part of Sweden or Muscovy was greater than the benefit of political protection. Therefore, the pro-Polish orientation prevailed when Poland after 1658 recovered its military ability the local nobility regrouped around Warsaw. The Grand Duchy of Lithuania managed to remain on the political map of Europe, but at the price of general religious Catholization and cultural Polonization. After the crisis, the Grand Duchy of Lithuania gradually changed into a deep province of the Polish state.