Šiame darbe buvo siekiama ištirti delinkventiškų paauglių grupių lyderių vadovavimo stilius bei statuso grupėje ypatumus. Siekiant šio darbo tikslo, pirmiausia buvo atskleista delinkventinio elgesio samprata, nustatyti pagrindiniai veiksniai, lemiantys delinkventinio elgesio raišką, bei išaiškinta kaip delinkventinis elgesys reiškiasi paauglystėje, bendraamžių grupėje. Buvo sukurti lyderio tipų ir stilių modeliai, remiantis jais sukurta tyrimo metodika. Darbe pateikiami tyrimo duomenys atskleidžia delinkventinio elgesio paauglių statuso ypatumus grupėje, paauglių požiūrį į savęs kaip į potencialų lyderį bei požiūrį į pageidaujamą lyderį, jų tarpusavio panašumus ir skirtumus. / This job is trying to reveal styles of leadership in delinquent teenager groups and status specifics of leadership in such groups. While persuading aim of job, the conception of delinquent behavior was revealed, set main factors, defining expression of delinquent behavior; described, how delinquent behavior expresses at teenage in contemporaries group. Models were created, defining types and styles of leaders, on that base the methodology of research was generated. Job's research data shows teenager's status specifics in delinquent behavior group; teenagers' opinion about desired leader and teenagers' opinion about them self as a possible leaders, differences and similarities of such comparison..

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota lyderio elgsena projekto įgyvendinimo metu ir jos daroma įtaka projekto rezultatams ir efektyvumui. Pirmojoje darbo dalyje aptariama lyderio elgsenos teorijų raida, pritaikymo aplinkybės, efektyvi projekto vadyba ir kiti veiksniai, lemiantys projekto efektyvumą. Antrojoje dalyje pristatoma lyderių elgsenos įtakos 2007-2013 m. Latvijos - Lietuvos - Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos (ENPI) projektų efektyvumui tyrimo metodologija, aptariami trys tyrimo etapai, kuriuose dalyvauja dvi ekspertų grupės - 3 ENPI programos koordinatoriai ir 10 ENPI projektų lyderių bei ENPI programos puslapio socialiniame tinkle Facebook pasekėjai. Trečia darbo dalis pristato tyrimo rezultatus ir efektyvaus ENPI programos projektų lyderio elgsenos modelį, kuriame aprašoma, koks projekto lyderis ir kokia jo elgsena įtakoja tam tikrus projekto efektyvumo rodiklius. / In this Master‘s work leader‘s behaviour while implementing a project was analysed, as well as its influence to project results and efficiency. In the first part of this work evolution of leader’s behaviour theories was discussed together with their performing circumstances, effective project management and other factors, which influence project efficiency. In the second part of the Master‘s work empirical research methodology of leader‘s behaviour influence to efficiency of 2007-2013 Latvia-Lithuania-Belarus cooperation program (ENPI) projects was presented and three parts of research were discussed, where two groups of experts - 3 ENPI program coordinators and 10 ENPI project leaders, as well as ENPI Facebook profile followers took part in. In the third part of this work research results are presented together with model of effective ENPI program‘s project leaders behaviour. It shows what project leader should be and which behaviour cause implementation of project efficiency indicators.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti ryšius tarp vadovavimo stiliaus, pavaldinių požiūrio į vadovą ir darbo grupės efektyvumo. Tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, kaip pavaldiniai vertina savo tiesioginį vadovą (remiantis lyderio – nario sąveikos dimensijomis) bei suvokiamą darbo grupės efektyvumą esant skirtingiems vadovavimo stiliams (autoritariniam, nuolaidžiaujančiam, transformaciniam ir transakciniam). Anketomis buvo surinkti 72 respondentų vertinimai apie 31 vadovą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbo grupės efektyvumas siejasi ne su visais vadovavimo stiliais: autoritarinis vadovavimo stilius nėra susijęs su darbo grupės efektyvumu. Nustatyta, jog vadovaujant transformacinio stiliaus vadovui, darbo grupės efektyvumas yra didžiausias. Vertinant pavaldinių požiūrį į vadovą gauta, jog autoritariniu vadovu nėra žavimasi kaip žmogumi, nuolaidžiaujantis vadovas linkęs mažinti pavaldinių dedamas pastangas į atliekamą darbą. Tuo tarpu transformacinis ir transakcinis vadovai yra mėgiami ir vertinami kaip žmonės. Maža to, transformacinis vadovas suvokiamas kaip palaikantis ir užtariantis komandos narius. Gauta, jog moterys vadovės yra labiau linkusios į autoritarinį vadovavimo stilių nei vyrai. Atlikus regresinę analizę paaiškėjo, kad darbo grupė yra efektyviausia tuomet, kai jai vadovauja transformacinio stiliaus vadovas vyras, demonstruojantis paramą komandos nariams. Šiame tyrime vertinant tą patį vadovą statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo negauta. / The purpose of the research is to estimate relation to leadership style, work group effectiveness and attitude towards leader. It was made an attempt to find out how subordinates evaluate their superior (based on leader – member exchange) and work group effectiveness according to different leadership styles (authoritarian, laissez faire, transactional and transformational). Data about 31 superiors were collected with the help of questionnaires from 72 subordinates. It was found that work group effectiveness is not related with all leadership styles. Authoritarian leadership style is not related to work group effectiveness. The findings show that work group effectiveness is the highest when subordinate uses transformational leadership styles. Estimating attitude of subordinates to leader, it was found that authoritarian leader is not attractive as a personality. Laissez faire leader is tended to reduce efforts to work of subordinates. Meanwhile transactional and transformational leaders are attractive and favorable. More over, transformational leader is perceived as advocating and interceding. The findings suggest that female leaders are tended to use authoritarian leadership style more than men. According regression analysis, work group effectiveness would be higher, when it is managed by transformational style male superior who demonstrates support to group members. It was not found significant differences evaluating the same subordinate.

Darbo tikslas: aprašyti teorines vadovo savybes, apibendrinti vadovavimo teorija. Išanalizuoti x įmonės vadovo efektyvumą, darbo elgesį ir palyginti su aprašyta teorine medžiaga, apibendrinti tyrimo rezultatus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti vadovo teorinius aspektus; atskleisti vadovo efektyvumą ir svarbą; išanalizuoti bei įvertinti vadovo vaidmenį organizacijoje. Pateikti rekomendacijas efektyvaus vadovavimo. Naudojantis analizės tyrimo metodu, darbe prieita prie išvados, kad įmonės vadovas naudoja efektyvias priemones valdant įmonę. Šiuolaikiniame pasaulyje vadovas turi valdyti efektyviai norint, kad įmonė dirbtų sėkmingai ir efektyviai. Vadovavimas yra sudėtingas darbas, į kurį įeina daugelis savybių, kaip organizavimas, mokymas, komunikavimas su darbuotojais, motyvavimas ir daugelis kitų. Norint efektyviai valdyti reikia daug mokytis, kad vėliau būtų galima efektyviai valdyti ir mokinti pačius darbuotojus. Teorijoje aprašyti sėkmingi vadovavimo principai nėra visada pritaikomi kiekvienam vadovui, nes kiekvienas vadovas yra individas, visi jie yra skirtingi ir dirba skirtingose organizacijose, kuriose reikia vis skirtingų sprendimų. Vadovo sėkmė priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti iš kiekvieno savo pavaldinio ir kur ją nukreipia. Vadovas nėra vienas karys lauke, jis turi būrį darbuotojų, kurių pagalba jis gali įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tik reikia mokėti nukreipti darbuotojus tinkama linkme. / Managing people and organization is both - science and art. Every single act in management is related to acts performed by other people. Those acts manifest themselves in certain rights and consequences. The goal of the manager who creates his or her own image is to succeed in fulfilling the aims and objectives of the organization. The image, in other words an authority or a standing, of a manager is a trait which helps the person to persuade, direct and influence others to do what he or she expects them to do. A manager must not allow personal interests and concerns to interfere with pursuing a common goal. A meant-to-be manager has to be sincerely interested in his or her employees’ lives and to create harmonious interpersonal relationships. When there is no contact with the people involved, i.e. colleagues, or the contact is lost, work done is fruitless and vain. What is more, the manager loses his or her standing in an organization. In a successful and growing organization the key concept ‘lead and show the way’ has to be the guiding star as often as possible. The concept ‘control’, on the contrary, has to be applied only as much as needed. It follows that too much control expands personnel and diminishes initiative, too little of it brings the organization to chaos. It is a matter of selecting the right people to do the job professionally and with skill, not a matter of finding anybody for a vacant post. Furthermore, each employee should be allocated with as many tasks... [to full text]