Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami aukštojo mokslo internacionalizavimo būdai, teikiama nauda, motyvai ir aktualios problemos. Apžvelgiama pasaulio aukštojo mokslo rinka. Analizuojama skirtingų valstybių patirtis internacionalizuojant aukštojo mokslo studijas ir Europos aukštojo mokslo erdvė. Tarptautinio akademinio mobilumo vadybos priemonių programa sudaryta remiantis marketingo, strateginio valdymo ir edukologijos teorijų bei metodikų analize. Europos Sąjungos politika aukštajam mokslui sudaro palankias sąlygas Lietuvos universitetinių studijų internacionalizavimui. Kiekybiniais ir kokybiniais metodais įvertintas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo lygis Europos Sąjungos narių kontekste, konkurencingumas pasaulyje ir mobilių studentų prioritetai. Magistro darbe nagrinėjamos studentų mobilumo tendencijos, nustatytas ir įvertintas ekonominių, socialinių veiksnių sąryšis su tarptautiniu aukštojo mokslo patrauklumu. Pagal egzistuojančius dėsningumus Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms nustatytas siektinas tarptautiškumo lygis, įvertintas užsienio studentų skaičiumi. Nustatytos universitetinių studijų Lietuvoje internacionalizavimo kryptys ir galimybės. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius akademinio mobilumo plėtojimo aspektus, pateikiamos baigiamojo magistro darbo išvados ir siūlymai Lietuvos universitetams. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, probleminė dalis, teorinė dalis, analitinė dalis, programinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. / The master thesis gives the analysis of the ways, benefits and causes of internationalization of higher education and related problems. Global market of higher education surveys is given. Analysis of experience of studies’ internationalization in different countries and European Higher Education Area are made. International academic mobility management programme is made with reference to analysis of theories and methodologies of marketing, strategic management and educational science. European Union policy for higher education establishes favourable conditions for internationalization of studies in Lithuanian universities. Quantitative and qualitative methods are used for evaluation of internationality of higher education in Lithuania in the context of European Union members, global competitiveness, and priorities of mobile students. The trends of student mobility are analysed, the relation between economic, social factors and attractiveness of higher education is identified and evaluated in the master thesis. According to identified tendencies, the aimed level of internationality of higher education in Lithuania is measured in the number of foreign students. Directions and opportunities for studies’ internationalization and development in Lithuanian universities are identified. After the analysis of the theoretical and practical academic mobility development aspects, the conclusions of the master thesis are presented and suggestions for Lithuanian universities are offered... [to full text]

The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social “elevators” helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education... [to full text] / Disertacijos tikslas - identifikuoti Lietuvos švietimo sistemos bruožus, paveikiančius socialinę nelygybę jos skatinimo arba redukavimo kryptimi. Švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu yra vienas prieštaringiausių mokslinių diskusijų objektas. Ar švietimas iš tiesų yra efektyvus visuomenės emancipacijos, lygių galimybių bei socialinio mobilumo pamatas, ar atvirkščiai – linkęs išlaikyti esamą socialinę visuomenės struktūrą dar šiandien yra atviras mokslinėms diskusijoms klausimas. Tyrimai rodo, jog švietimas savyje apjungia du prieštaraujančius pradus – viena vertus, jis yra vienas plačiausiai pripažintų socialinių „liftų“, padedančių pakilti socialinio statuso laipteliais aukštyn kita vertus, švietimas atlieka ir mobilumo kontrolės funkciją. Dauguma tyrimų atskleidė, jog skirtingose šalyse koreliacijos tarp išsimokslinimo ir užimamo statuso yra skirtingos. Taigi, švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu, tiesiogiai siejasi su šalies socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu specifiškumu. Disertaciniame tyrime taikytos kokybinio tyrimo priemonės kaip tik ir leido aprašyti švietimo ir socialinės nelygybės sąryšius bei identifikuoti konkrečius švietimo sistemos bruožus, mažinančius ir/arba didinančius socialinę nelygybę specifinėmis Lietuvos sociokultūrinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Sudarant tyrimo imtį kryptingai buvo apjungtas nacionalinės politikos ir savivaldos lygmuo, institucinis (švietimos ir kitos socialinės institucijos) bei individualus lygmuo (mokytojai... [toliau žr. visą tekstą]

Šiandieninė migracija yra didžiausias visų laikų žmonių judėjimas. Pastaraisiais dešimtmečiais šis reiškinys apima apie 200 milijonų žmonių. Tai tampa vis sudėtingesne problema socialiniu, kultūriniu, politiniu, religiniu ir ekonominiu požiūriu. Siekiamas tyrimo tikslas yra įvertinti kiek tiksliai migracijos pokyčiai veikia demografinius bei ekonominius pokyčius. Teorinėje problemos analizėje aiškinamasi kokias darbo jėgos formas, migracijos teorijas, darbo jėgos mobilumą apsprendžiančius veiksnius išskiria Lietuvos ir užsienio šalių autoriai, kaip jie vertina darbo jėgos migracijos poveikį ekonomikai ir politikai; Situacijos analizėje vertinama kaip darbo jėgos migracija veikia šalių ekonomikas analizuojant 3 ES valstybes: Airiją, Lenkiją bei Lietuvą, vertinami bei lyginami įvairių rodiklių procentiniai pokyčiai nuo bazinių metų per 10 metų laikotarpį. Projektiniuose sprendimuose matematiškai įvertinama demografinių bei ekonominių rodiklių pokyčių priklausomybė nuo migracijos pokyčių ir atlikus migracijos mastų prognozę, aptariama galima migracijos procesų raida Lietuvoje, kuriami 3 migracijos proces�� scenarijai: optimistinis, pesimistinis ir realistinis. / Today’s migration is the biggest people movement in all-time. In late decades this phenomenon takes about two hundred million. It becomes more complicated economic, social, cultural, political and religious problem. Work mobility influences demographic and economic situation. In this work this influence will be estimated by using regression method. In the first part of this work the theoretical discourses of migration are analysed, in the second – the demographic and economic situations, influenced by labour force mobility between three countries (Ireland, Poland, Lithuania) are compared and in the third part – the correlations between migration and demographic and economic rates are found and the three scenarios (optimistic, realistic, pessimistic) are designed.