Pirmieji vaiko gyvenimo metai pripažįstami kaip patys svarbiausi prieraišumo santykių formavime. Nuo pirmųjų kūdikio ir motinos santykių priklauso ne tik tolesnė vaiko emocinė raida, bet ir gebėjimas užmegzti bei palaikyti santykius per visą gyvenimą. Vienas svarbiausių prieraišumo santykių aspektų yra jų tęstinumas iš kartos į kartą. Daugelį metų tyrinėjama, kokios vaiko ir motinos charakteristikos bei konteksto veiksniai susiję su kūdikio prieraišumo saugumu. Motinos jautrumas laikomas pagrindiniu veiksniu, įtakojančiu kūdikio prieraišumo saugumą. Motinos turi psichines prieraišumo reprezentacijas, kuriomis grindžia savo ryšius su kūdikiu. Manoma, kad motinos prieraišumo stilius numato jautrų motinos reagavimą, ir taip veikia kūdikio prieraišumą. Be to, kūdikio temperamentas bei motinos patiramas stresas taip pat gali paveikti motinų jautrumą. Šio tyrimo tikslas yra analizuoti kūdikių temperamento, prieraišumo saugumo sąsajas su motinos jautrumu, prieraišumo stiliumi ir patiriamu stresu. Vienas iš tyrimo uždavinių yra įvertinti, kaip motinos amžius ir išslavinimo trukmė susiję su vaiko prieraišumo saugumu ir motinos jautrumu. Tyrime dalyvavo 32 kūdikių ir motinų poros. Visi vaikai buvo pirmagimiai, vidutiniškai 12 mėnesių amžiaus. 6 mėnesių kūdikių teigiamas bei neigiamas emocionalumas buvo matuojamas trijose procedūrose: vienas priešais kitą su nepažįstamuoju, slėpynės, rankų sulaikymas. Motinų jautrumas įvertintas Ainsworth jautrumo skale motinai įprastai žaidžiant su... [toliau žr. visą tekstą] / The first years in child’s life are considered to be the most essential for the formation of attachment. The child’s development as well as capacity to start new long-lasting relationships depends on child – mother interaction during the first year. One of the most important aspects of attachment relations is its transmission across generations. Child and maternal characteristics during those interactions as well as context variables have been studied in relation to child attachment outcomes. It is assumed that maternal mental representations influence sensitivity, which influences infant attachment security. Furthermore, infant temperament and maternal stress may influence maternal sensitivity and in this way might be related to infant attachment. Therefore, we can suggest that mother’s attachment style is related to her infant’s attachment security. Moreover, infant attachment is influenced by accumulation of child, maternal and contextual variables. The purpose of this study is to analyze relations between infant’s temperament, attachment security and maternal sensitivity, attachment style and stress. An additional task is to assess the correlation between child attachment security and mother’s age and duration of education. 32 mother and infant dyads participated in this study. All children were firstborns, at the age of 12 months. Face to face, peek-a-boo and arm-restraint procedures were organized to assess children’s positive and negative reactivity at the age of 6... [to full text]

Family is very important institution of our society. Family is also a great value. Family relations were always studied by scientists: psychologist and philosophers. The subject of this paper is: · Children and parents, special relations between them; · Their feelings and their self – ratings; · The relations between young students’ edginess and the motivation of education. The aim of this paper is to study the special psychological links points and special features between young students’ and their mothers. The first part presents the most important concepts of the subject. The second part deals with functions of the family. The sacred part also describes different types of family, different family models and their changes in modern society. The third part of the paper presents special point of young students behaviors. The fourth part deals of the goals of the paper. Conclusions and the analysis of different methods and techniques used by uniting this paper are presented in appendixes.

„Motinų jautrumo korekcijos analizė kūdikių prieraišumo kontekste“ SANTRAUKA Motinos jautrumo kūdikio signalams korekcija – palyginus naujas reiškinys, ypatingai Lietuvoje, tad šiuo tyrimu siekiama panagrinėti intervencijoje dalyvavusių motinų sąveikos su kūdikiais ypatumus, iškelti šiam procesui svarbius klausimus bei problemas, numatyti galimas ateities studijų kryptis. Pirmiausia siekiama panagrinėti motinų jautrumo pokyčius atliekant jautrumo korekciją. Kaip tyrimo problema keliamas klausimas – ar motinos jautrumas gali būti prognostinis kūdikio prieraišumo kokybės rodiklis. Taip pat norima aprašyti tyrime dalyvavusių motinų jautrumo, depresijos simptomų išreikštumo ir kasdienių rūpesčių vertinimo ypatumus bei palyginti jautrumo korekcijoje dalyvavusių ir nedalyvavusių motinų kūdikių prieraišumą. Šiame tyrime dalyvavo 35 motinų ir jų kūdikių poros. Dalis jų, t.y. 11 jautrių savo kūdikių signalams motinų sudarė vieną kontrolinę grupę; kitos – tai 24 mažai jautrios savo 6 mėnesių amžiaus kūdikių signalams motinos, atsitiktinai priskirtos vienai iš kitų dviejų - eksperimentei ar kontrolinei grupėms. Tad 10 iš jų dalyvavo vaizdo grįžtamuoju ryšiu paremtoje trumpalaikėje jautrumo korekcijos programoje, likusios (14) nedalyvavo. Po jautrumo korekcijos buvo įvertinti motinų jautrumo kūdikio signalams pokyčiai (Ainsworth motinos jautrumo skalė), depresijos simptomų išreikštumas (pagal Beck depresijos skalę), suvokiamo kasdienių rūpesčių vertinimo ypatumai (Kasdienių rūpesčių... [toliau žr. visą tekstą] / „Mothers' Sensitivity Correction Analysis in the Context of Infants' Attachment“ SUMMARY Maternal sensitivity correction is fairly novel and unexplored field, especially in Lithuania, therefore the aim of this study is to explore mother-infant interaction characteristics after participation in sensitivity correction programme, to highlight important questions and problems, to predict possible directions for future investigations. Also it is sought to analyze maternal sensitivity changes after the correction programme. The problem of this study is a question – can maternal sensitivity be a prognostic indicator of a child attachment security. This study is also ment to describe the peculiarities of maternal sensitivity, expresiveness of depression syptomes, estimation of daily hassles and to compare their child attachment security according to their participation in intervention programme. 35 mother-infant dyads participated in this study. Part of them, that is 11 sensitive mothers constituted one control group; others – 24 that were rated as inconsistently sensitive or insensitive to their infants‘ signals, formed two other – experimental and control groups. 10 of them participated in a short-term sensitivity correction programme with video feedback, while others (14) didn‘t. The changes in maternal sensitivity (Ainsworth Maternal Sensitivity Scale) to the infants‘ signals, as well as mothers‘ perceived daily hassles (Daily Hassles Questionaire) and depressiveness (according... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas motinos įvaizdis XIX a. lietuvių poezijoje. Tiriamieji šaltiniai yra XIX a. lietuvių poezijos tekstai. Iš didelio šaltinių kiekio, daugiau nei 500 tekstų, buvo išrinkti tie kūriniai, kuriuose poetai mini motiną. Teorinėje darbo dalyje pateiktos teorinės prielaidos, kurios padėjo apibrėžti pagrindinę šiame darbe vartojamą sąvoką – įvaizdis. Viena jų yra mito kritika, kuri suteikė platesnį kontekstą, padėjo apibrėžti darbe vartojamas sąvokas, tokias kaip archetipas, simbolis, jas sieti su aptiktu motinos įvaizdžiu. Kitas svarbus teorinės darbo dalies poskyris – kultūrologinė apžvalga, paremta V. Kavolio įžvalgomis apie motiną, jos reikšmę lietuvių kultūroje ir santykį su kitais šeimos nariais. Pagrindinė tyrimo dalis paremta trimis motinos įvaizdžio modeliais: daukantiškuoju, valančiškuoju ir maironiškuoju. Visi šie modeliai atspindi pagrindines vertybines poezijos dominantes: tradiciškumą, religines ir moralines vertybes, modernios tautos formavimąsi. Pastebėta, kad motinos įvaizdžio griežtai suskirstyti pagal amžiaus ribas negalima. XIX a. poezijoje išskirti motinos modeliai vienas su kitu persipina ir yra glaudžiai susiję. Galima teigti, kad amžiaus pradžioje dominuoja tiesioginės motinos įvaizdžio prasmės, kai ji susijusi su šeimos gyvenimu, yra vaizduojama namų aplinkoje, šalia vaiko, daugiau siejama su folkloro tradicija. Tačiau ima ryškėti ir kiek kitoks motinos įvaizdžio matmuo, kai jis atsiduria krikščioniškajame kontekste, yra siejamas su... [toliau žr. visą tekstą] / The image of mother in the Lithuanian poetry of the 19th century was analyzed in Master’s thesis. Sources for the research were texts of Lithuanian poetry of the 19th century. From the large amount of the sources (more than 500 texts) the writings, in which poets mention mother, were selected. The theoretical assumptions, which helped to define the basic notion of this work - the image, were presented in the theoretical part. One of them was the criticism of myth, which gave a broader context, helped to define terms used in the work, such as an archetype, a symbol, also to associate them with the detected image of mother. Another important section of the theoretical part of the work was a culturological review, based on the insights of V. Kavolis about mother, her meaning in Lithuanian culture, and her relationship with other members of a family. The main part of the study was based on three models of the image of mother: daukantastic, valanciustic, and maironistic. All of these models reflected the basic valuable dominants of poetry: traditionality, religious and moral values, the formation of a modern nation. It was noted, that according to the age limits it was impossible to divide the image of mother strictly. The distinguished models of mother in poetry of the 19th century interlaced with each other and were closely linked. It can be proposed, that at the beginning of the age the direct meanings of mother’s image dominate when she is related to a family life, is... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti natūralaus maitinimo ir socialinių – ekonominių veiksnių sąsajas su vaikų sveikata. Uždaviniai. 1) Palyginti natūralaus maitinimo ir maitinimo adaptuotais pieno mišiniais sąsajas su vaikų sveikata; 2) Nustatyti socialinių – ekonominių veiksnių (tėvų išsilavinimo, šeimos pajamų, gyvenimo sąlygų, gyvenimo būdo) sąsajas su vaikų sveikata. Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis anoniminis anketavimas. Tiriamąją grupę sudarė 200 2 – 5 metų amžiaus vaikų mamų. Duomenų analizė buvo atlikta remiantis statistiniu paketu SPSS (16.0 versija). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ2) kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls). Tyrimo rezultatai. 183 (91,5 proc.) respondenčių žindė savo kūdikius ir 17 (8,5 proc.) visiškai nežindė. I š visų žindytų vaikų dažniausiai pasitaikė žindytų ilgiau kaip pusę metų (43,7 proc.). Žindytų vaikų sveikatą gerai įvertino 67,6 proc. motinų, nežindytų 38,9 proc. Žindytų tiriamųjų iki pusės metų amžiaus sveikatos būklę gerai įvertino 59,2 proc. motinų, žindytų ilgiau kaip pusę metų 77,5 proc. Ilgiau nei 6 mėn. žindė respondentės, kurių šeimos pajamos siekia iki 3000 lt. per mėnesį (47,8 proc.). Labai dažnai virškinimo sutrikimais skundėsi 18,8 proc. valgančių maistą iš šaldytų produktų ir tik 2,7 proc. nevalgančių. Dažnai valgantiems maistą paruoštą iš šaldytų produktų odos alergijos pasitaikė 31,3 proc. tiriamųjų, nevalgantiems 7,6 proc. Lankantys vaikų lopšelį – darželį ir ten besimaitinantys tiriamieji... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work. To evaluate breastfeeding and social – economic factors associated to children’s health. Objectives. 1) Compare breastfeeding and formula feeding influence to children’s health. 2) Estimate social and economic factors (parents education level, family’s incomes, living conditions, lifestyle) influence to children’s health. Methodology. Anonymous questionnaire given to a research group – 200 mothers raising children from 2 to 5 years old. Have been accomplished data analysis referring to statistical packet SPSS (version 16.0 ). Relations between features was considered regarding to chi quadrate (χ2) parameters and a number of degree of freedom (lls). Results. 183 (91,5 %) of respondent women breastfed their babies comparing to 17 (8,5 %.) that didn’t breastfed . From all breast-fed babies, most of them have been breastfed longer than 6 months (43,7 %). Breastfed babies state of health have been estimated as good by 67,6 % breastfeeding mothers, comparing to 38,9 % of not breastfed babies. Breastfed babies up to 6 months health condition have been estimated as good by 59,2 % mothers, breastfed more that 6 months - 77,5 %. More than 6 months breastfeeding mothers family incomes were up to 3000 Lt in a month (47,8 %.) 18,8 % of respondent children consuming frozen products frequently had digestive problems and only 2,7 % that didn‘t consumed. Respondents consuming frozen products had regular skin allergy 31,3 % and 7,6 % it appeared for the ones who... [to full text]

Darbe aptariamas Sh. Suzuki „Motinos kalbos“ metodas, jo taikymo galimybės mokant groti gitara, siekiant atskleisti metodo išskirtinumą, praktiškumą ugdyme, humaniškumo svarbą ugdant. / The Sh. Suzuki “Mother Tongue” method and its application possibilities in teaching to play the guitar, are discussed in the final paper.

Pastaraisiais metais vis daugiau susirūpinimą kelia prastėjanti merginų sveikta (Forbes ir kt., 2004), o nepasitenkinimas kūnu siejamas su neigiama fizine ir psichine sveikata bei rizikingu elgesiu (dietos naudojimas, badavimas ir kt.), kuris susijęs su valgymo sutrikimų vystimusi, žema saviverte, depresija, savęs žalojimu ir net savižudybėmis. Darbo tikslas - ištirti merginų ir jų motinų tarpusavio santykių sąsajas su nepasitenkinimu kūnu bei motinų naudojamu auklėjimo stiliumi. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 259 II – IV klasių Zarasų bei Utenos miestų gimnazijų moksleivės bei 259 mergaičių motinos. Atliekant tyrimą, naudotos šios metodikos: kūno formos klausimynas (BSQ), pasitenkinimo kūno dalimis klausimynas (BSS), figūros vertinimo skalė (FRS), požiūrio į santykius su motina skalė (CAM), vaikų auklėjimo stiliaus klausimynas (PSDQ). Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų nepasitenkinimas savo kūno dalimis yra susijęs su dukrų nepasitenkinimu savo kūnu, o mergaitės, kurios santykius su motina vertina blogiau yra labiau nepatenkintos savo kūnu, nei mergaitės, kurios santykius vertina geriau. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp motinų nepatenkinimo savo kūnu ir dukros, santykių su motina problemiškumo vertinimo nerasta. Motinos, labiau naudojančios autoritarinį auklėjimo stilių yra labiau nepasitenkinusios savo kūno išvaizda nei motinos, naudojančios mažiau autoritarinį auklėjimo stilių. Motinų naudojamas autoritarinis auklėjimo stilius nėra... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, more and more concerned about the worsening girls health (Forbes ir kt., 2004), and body dissatisfaction is associated with negative physical and mental health and risky behavior (the use of diet, fasting, etc.) which is connected with the development eating disorders, low self-esteem, depression, self-mutilation and even suicide. The aim - to explore girls and their mothers relationship connection to interfaces with body dissatisfaction and mother usable educational style. Subjects and methods. The study included 259 girls of II – IV gymnasium classes in Zarasai anr Utena and 259 girls' mother. The study used this technique: the body shape questionnaire (BSQ), satisfaction body questionnaire (BSS), the figure rating scale (FRS), Child's attitude toward mother scale (CAM), The Parenting Styles and Dimensions Questionnaire (PSDQ). The results showed that mothers' body parts dissatisfaction is associated with daughter’s body parts dissatisfaction, and girls whose relationship with her mother is worse are more dissatisfied with their bodies, than girls who have beter relationship. Statistically significant differences between mothers bodys dissatisfaction and daughters, relationships with her mother problematic assessment was not found. Mothers who more use an authoritarian parentng style are more disatisfied with appearance than mothers who use less an authoritarian parentng style. Maternal used authoritarian parentng style isn‘t statistically significant... [to full text]

The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed. / Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą]

Aim: To evaluate the primary health care professionals‘ practice of promoting and supporting breastfeeding in Kaunas city. Objectives: 1.) To evaluate knowledge and breastfeeding practice of mothers who have a baby of age less than 1 year; 2.) To evaluate knowledge and activity of primary health care professionals in promoting breastfeeding; 3.) To compare breastfeeding practice promoted by professionals of primary health care centers with breastfeeding practice of mothers; 4.) To compare the activity of primary health care professionals in informing mothers about breastfeeding with mothers’ evaluation of this activity. Method of assessment: Anonymous questionnaire. 407 questionnaires for mothers were distributed in 26 family clinics, GP’s offices (284 questionnaires returned – 69.8 %) and to all primary health care professionals (84 general practitioners and 52 general practice nurses). 51 questionnaire returned – 60.7 % of GP and 40 questionnaires – 76.9 % of general practice nurses. Data analysis was made with Statistical Package for Social Sciences SPSS (12.0 v.). Microsoft Excel was used for diagrams and tables. Results: Only 62.7 % of questioned mothers were breastfed their babies. Only 42.3 % of mothers were breastfed their babies till their age of 6 months. Only 6 % of mothers were trying to breastfeed their babies more often after reduction of milk in breasts; 8.5 % of mothers were breastfed according regimen; 31 % of mothers were giving pacifiers to their... [to full text]

Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą] / The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed.