Baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą apibrėžia BK 199 straipsnis. Kontrabanda - tai neteisėtas prekių, vertybių ir kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kontrabandos nusikaltimas, numatytas BK 199 str. 1 d. yra tada, kai neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 210 str. Kontrabanda priklausomai nuo kontrabandos dalyko specifikos skirstoma į paprastąją – BK 199 str. 1 d. ir kvalifikuotąją – BK 199 str. 2 d. Kontrabandą kvalifikuojantys požymiai - neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pirmtakų) gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant ar neturint leidimo juos gabenti. Kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenami BK 199 str. 2 d. nurodyti daiktai, jų vertė neturi reikšmės ir nenustatinėjama. Šių daiktų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenamo kiekio. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta ir administracinė atsakomybė už kontrabandos padarymą. ATPK 210 str. įtvirtinta kontrabandos – administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už kontrabandą atskirta pagal nusikalstamos veikos dalyko... [toliau žr. visą tekstą] / The criminal responsibility for contraband is described in article no.199 of Criminal Code. Contraband is illegal shipping, through border of republic of Lithuania, of goods, worth and other indispensable stuff, which must be presented to customs. The crime of contraband, which is covered in the first part of article no.199 of Criminal Code, pass when value, of illegal stuff shipping, through border of republic of Lithuania, exceed the sum of 250 minimal living standards, the less value of illegal stuff shipping carries administrative amenability according to article no.200 of ATPK. Contraband, depending on particularity of contraband subject - matter, is divided into ordinary (Criminal code, 1st part of article no.199) and into qualified (Criminal code, 2nd part of article no.199). Notes, which indicate contraband, are illegal shipping, through border of republic of Lithuania, of guns, ammunitions, explosives high explosive, radioactive substances, narcotic or psychotropic substances (precursor), which were not presented to customs control or it was otherwise avoided, or there are no permission to ship them. The value, of the things, which are indicated in the 2nd part of article no.199 of Criminal code, is undetermined and has no influence. The illegal shipment of this stuff carries penal amenability, independently of shipped quantity. In the law acts of republic of Lithuania is determined and administrative amenability for commitment of the contraband. In the article no.21... [to full text]

Muitinė yra viešojo administravimo subjektas praktiškai įgyvendinantis įstatymų numatytas funkcijas. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas bei muitinės vidinė organizacinė struktūra, teisės aktuose įtvirtintos muitinės atliekamos administracinės funkcijos (viešųjų paslaugų teikimas verslo bendruomenei, teises aktų muitų teises srityje leidyba, individualaus pobūdžio sprendimų priėmimas ir t. t.). Nūdienoje besikeičiant tarptautinės prekybos sąlygoms ir didėjant jos mastams, stiprėjant ūkio subjektų poreikiui sudaryti vienodas konkurencingumo sąlygas ir apginti juos nuo apgaulingos prekybos, kovojant su muitinės ir komerciniais pažeidimais, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą reikia, kad muitinė prisitaikytų prie naujų sąlygų, poreikių reikalavimų. Todėl vienu svarbiausiu šiuolaikinės muitinės uždavinių tampa muitinės procesų ir procedūrų tobulinimas bei siekis tapti patikima teisėto verslo subjektų partnere. Magistriniame darbe nagrinėjama muitinės ir verslo bendradarbiavimo ir palengvinimo formos. Prie bendradarbiavimo formų priskiriama – Muitinės konsultacinis komitetas, įkurtas siekiant gerinti verslo aplinkos sąlygas, stiprinti muitinės ir verslo visuomenės bendradarbiavimą; bendradarbiavimo sutarčių (memorandumų) pasirašymas; informavimas visuomenės ir verslo atstovų žiniasklaidos priemonėmis ir internetu tai padeda verslininkui susipažinti su priimtais naujais teisės aktais, reglamentuojančiais tam tikrus klausimus bei... [to full text] / Customs is one of public administration subjects implementing various functions within the framework of legal acts. It is established by the Ruling of the Supreme Administrative Court of Lithuania and legal acts of the customs organisational structure and customs administrative performance (i.e. serving the public, legislation of customs legal basis, individual decision making and etc.) Taking into consideration that trade conditions are constantly changing and its amount is increasing, also having in mind the rise of the need for establishing equal competitive conditions for external subjects and preventing fraudulent trade, moreover, seeking to combat customs and commercial violations, guarantee the community security it is very important for customs to adapt to new conditions and also be able to meet new needs and fulfil new requirements. Thus, the main task of customs is to improve its processes and procedures as well as to become a reliable partner of legal commercial subjects. In this work various cooperation and its facilitation forms between customs and commercial subjects are analysed. As for cooperation forms it is important to mention Customs Consulting Committee which was established to improve commercial conditions and increase cooperation between customs and business people. Furthermore, such forms include cooperation agreements (memorandums) and providing information to the public and business representatives by using media and Internet seeking to introduce... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama muitinės informacinės sistemos transformavimo bei pritaikymo veikti e-muitinės sąlygomis problema. Išsikeltas tikslas yra sąlygojamas prieštaravimo tarp galiojančio muitinės veiklos teisinio reglamentavimo ir sparčiai besikeičiančių globalaus verslo sąlygų. Būtinybė visus prekybos veiksmus atlikti elektroninėje terpėje reikalauja papildyti muitinės informacinę sistemą trūkstamais elementais bei keisti muitinės informacinės sistemos funkcionavimo teisinę aplinką. Norint suformuluoti šios problemos sprendimo siūlymus išnagrinėta mokslinėje literatūroje aptinkama e-muitinės elementų (elektroninių duomenų mainų, e-eksporto bei kt.) taikymo praktika įvairiose šalyse. Naudojant duomenų analizės metodą atlikta muitinės informacinės sistemos funkcionavimo analizė, parengta statistinių duomenų analizė lyginant gautus duomenis su kitomis ES šalimis. Išanalizavus teorinius bei praktinius muitinės informacinės sistemos funkcionavimo e-muitinės kontekste aspektus baigiamojoje dalyje atlikta galiojančių ES, Lietuvos, bei Muitinės departamento norminių teisės aktų analizė ir nustatytos teisinės reglamentavimo spragos trukdančios e-muitinės efektyviam veikimui bei plėtojimui. Apibendrinus iš kiekvienos dalies gautus rezultatu pateikiamos išvados bei problemos sprendimo siūlymai. / The problem of the Customs Information System transformation and its adaptation to operate under the conditions of e-customs is being analyzed in the master‘s final work. The aim of this work is defined by contradiction between the applicable legal regulations for the activities of the Customs and rapidly changing conditions of global business. The necessity to perform all trade actions in the electronic medium requires to supplement the Customs Information System with the missing elements and to change the legal environment for the operation of the Customs Information System. In order to provide offers for the solution of this problem, practice of application of e-customs elements (electronic data exchange, e-export, etc) in different countries has been analyzed in the scientific literature. Using a method of data analysis, Customs Information System analysis has been made, and analysis of the statistical data has been established by comparing the received results with the other EU countries. After the analysis of the theoretical and practical aspects of the operation of the Customs Information System in the context of e-customs had been made, the final part of the work has been dedicated to the analysis of the applicable regulatory legislative acts of the EU, Lithuania and the Customs Department; and legal gaps of the regulations which impede efficient operation and development of e-customs has been defined. After summarizing the results of every part, conclusions and... [to full text]

Šiame darbe mokslinės, specialiosios literatūros bei praktinės patirties analizės pagrindu siekiama pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti viešajame sektoriuje teikiamų paslaugų kokybę su turimais ištekliais. Kartu siekiama atskleisti svarbiausius veiksnius, įtakojančius personalo ugdymą ir motyvavimą. Darbą sudaro trys dalys, kuriose nagrinėjama statutinio valstybės tarnautojų teisių ir pareigų dermės probleminės situacijos, apžvelgiama personalo atrankos, valdymo, vertinimo, tarnybinio patikrinimo, nuobaudų taikymo bei motyvavimo sistemos. Konstatuojama pareigūnų vertinimo kriterijų neapibrėžtumas, kuris neigiamai veikia pareigūnų motyvaciją. Pateikiami platesni vertinimo kriterijų apibrėžimai, vertinant pareigūnus pasiūlytas naujas modelis, kuris sumažina neobjektyvumo tikimybę. Daroma prielaida, kad tai galėtų sustiprinti pareigūnų motyvaciją, paskatintų juos gilinti profesines žinias bei administraciniu gebėjimus. / The paper attempts to give suggestions on the basis of analysis of scientific and special literature and practical experience how to improve quality of services in public office within recourses. There are unfolded main factors that effect officer‘s education and motivation. The paper consists of three parts, which analyze rights and obligations of statutory officer and problematic situations. There are overlooked staff selection, control, evaluation, disciplinary, penal proceeding and motivational systems. The paper emphasizes the indetermination of officer evaluation criterions which affects negatively officers’ motivation. There are given wider definitions of evaluation criterions and is offered a new evaluation model that should allow decrease probabilities of subjectivity. This model could strengthen officers’ motivation; encourage them to deepen professional knowledge and administrative competences. It is made assumption that this model could strengthen officers’ motivation; prompt them to deepen professional knowledge and administrative competences.

Prekių muitinio įvertinimo taisyklės, kurių svarba apskaičiuojant advaliorinius muitus nekvestionuotina, pripažįstamos vienu iš netarifinio reguliavimo barjerų tarptautinės prekybos srityje. PPO Susitarimas dėl VII straipsnio ES lygmeniu įgyvendintas priėmus Tarybos reglamentą – tiesiogiai taikomą aktą - nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą bei jo Įgyvendinimo nuostatas. Valstybių narių kompetencija muitų teisės bei prekių muitinio įvertinimo reguliavimo srityje apribojama tik papildančių bei esamą reglamentavimą detalizuojančių normų priėmimu. Prekių muitinio įvertinimo taisyklės numato šešis muitinės vertės nustatymo metodus, iš kurių pirmenybė teikiama sandorio vertei, kaip labiausiai atitinkančiai komercinę praktiką ir verslo bendrijos poreikius. Remiantis ETT praktika, į prekės muitinę vertę turi būti įtraukti visi ekonominę vertę turintys elementai ir vertės koncepcija kryptingai plėtojama realiosios vertės linkme. Muitinei sandorio vertę pripažinus nepriimtina, EB Muitinės kodeksas numato alternatyvius muitinės vertės nustatymo metodus, kurie turi būti taikomi griežtai hierarchine tvarka: pirmiausiai taikomas tapačių, tuomet panašių prekių vertės metodas, dedukcinis bei apskaičiuotosios vertės (taikomas retai, dažniausiai tarp susijusių asmenų). Nepavykus importuojamų prekių muitinės vertės nustatyti nė vienu iš minėtųjų metodų, taikomas vadinamasis paskutiniojo šanso metodas, kuris iš esmės žymi anksčiau taikytų metodų pakartotinį taikymą laisviau interpretuojant... [toliau žr. visą tekstą] / Rules for the valuation of goods at customs being essential instrument while determining the duty to be paid on an imported good if the rate of duty is ad valorem is to be regarded as one of the non-tariff barrier for international trade. For this reason, WTO agreement on customs valuation, which aims for a fair, uniform and neutral system for the valuation of goods for customs purposes, has been implemented throughout EU in form of directly applicable Community Customs Code and its Implementing provisions. As a consequence, member states are free while enacting only subsidiary and complementary regulation. To be more precise, regulation of customs valuation provides a number of different methods which must be considered in strict order for arriving at the customs value. Firstly, in the most broad scope must be applied Transaction Value (if satisfying certain conditions), as it conforms to commercial realities. According to European Court of Justice doctrine, customs value must include all elements construing economic value of the goods, for this reason the concept of value is systematically developed in order to satisfy in the meaning of real transaction value. As a consequence of rejection of transaction value, subsidiary methods must be applied in strictly hierarchical order: Identical goods value, Similar goods value, Deductive value (which may be divided into contemporary sales, later sales and derived goods sale), Computed value (which is seldom applied in practice... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas nepaprastai spartus pasaulinės prekybos augimas, viršijantis gamybos augimą. Lygiagrečiai su minėtu prekybos augimu, didėja ir nelegalios prekybos, terorizmo, ginklų, pavojingų medžiagų įvežimo grėsmės, kurios įgauna vis intelektualesnes ir išradingesnes formas bei būdus. Šiai temai atskleisti buvo atlikta tarptautinio prekybos saugumo užtikrinimo teisinių dokumentų, programinių dokumentų, Lietuvos bei užsienio literatūros, analizė. Išnagrinėjus muitinės ir ūkio subjektų veiklos teisinį reglamentavimą tarptautinės prekybos saugumui užtikrinti, pateikti šios problemos spendimo būdai bei priemonės. Siekiant apsaugoti ne tik ekonomiką, bet ir visuomenės saugumą, reikia, jog dėmesio centre būtų visa tarptautinės prekybos grandinė, apimanti ištisą prekių, medžiagų judėjimo logistinę grandinę, kurioje tam tikras operacijas, procedūras ar funkcijas atliktų gamintojai, eksportuotojai, importuotojai, vežimo ir/ar sandėliavimo operatoriai, ekspedicinės įmonės, muitinės įstaigos, tarpininkai. Vienintelė muitinė, turėdama specifinius įgaliojimus ir žinias, kurių neturi jokia kita valstybės institucija, gali ir turi vaidinti pagrindinį vaidmenį saugant pasaulinės prekybos grandinę. Darbe apžvelgiami tarptautinės prekybos liberalizavimo privalumai, bei kylančios grėsmės tarptautinės prekybos grandinės saugumui, nagrinėjamos tarptautinės prekybos grandinės saugumo užtikrinimo teisinio-organizacinio reglamentavimo priemonės, analizuojami muitinės, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades extremely rapid growth in the world trade process is being observed. However the said trade growth is accompanied by the boost of illegal trade, terrorism, import of weapons and hazardous materials as well as other threats acquiring increasingly inventive intellectual forms and ways. In order to assure the security of the economics and society at large it is necessary to focus attention on the whole international trade chain covering all logistic chain of movement of the goods and materials including producers, exporters, importers, carriers and/or warehouse operators, expedition entities, customs enterprises, and agents performing special operations, procedures and functions. Each of these chains contains certain security risks. The customs exclusively with its specific authorizations that no other state institution is rendered can and must play the main role in the security assurance in the world trade chain. In order to determine and evaluate risks in the international trade chain and to develop measures necessary to evaluate risk factors and corresponding to the national and international criteria, the customs inspection must be founded on risk analysis. Effective cooperation of business and state institutions in submitting advance information on goods carried, electronic data exchange, interdepartmental and international cooperation – these are the key provisions as the security assurance in the international trade chain promotes economics growth and... [to full text]

Lietuvos Respublikos muitinės vaidmuo smarkiai pasikeitė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Po įstojimo į ES prekės valstybių narių teritorija juda be jokių prekybos apribojimų, o importuojamoms iš trečiųjų šalių prekėms taikomi vienodi tarifai ir kvotos. Lietuva atsakinga už ES išorinės sienos apsaugą, todėl padidėjo jos atsakomybė tikrinant iš trečiųjų šalių gabenamas prekes. Po 2004 m. pasikeitė ir muitinės, kaip mokesčių surinkėjos vaidmuo – kadangi muitai ir muito mokesčiai yra sudedamoji ES nuosavų išteklių sistemos dalis. Kadangi muitinis apmokestinimas siejamas su trimis pagrindinėmis charakteristikomis – prekių kilme, prekės kodu, prekių muitine verte, todėl muitinė atlikdama savo, kaip mokesčių surinkėjos vaidmenį, visų pirma, turi įvertinti ir atlikti patikrinimus, susijusios su šiomis charakteristikomis, kadangi daugiausia muitų teisės aktų pažeidimų kaip tik ir nustatoma šioje srityje. Lietuvos muitinė, būdama atsakinga už rinkos ir visuomenės apsaugą bei mokesčių administravimą, turi siekti šių tikslų: • Įdiegti kompiuterizuotą rizikos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti efektyvią prekių ir asmenų judėjimo kontrolę; • Tapti koordinuojančia institucija, atsakinga už prekių judėjimo per išorines ES sienas kontrolę; • Imtis atitinkamų, tarptautinius standartus atitinkančių priemonių ir metodų atliekant prekių ir transporto priemonių patikrinimus; • Skatinti ir vystyti muitinių bendradarbiavimą, užtikrinti efektyvų keitimąsi informacija ir taip operatyviau atskleisti galimus... [toliau žr. visą tekstą] / After joining EU the tasks of Lithuanian Customs Authorities rapidly changed, because they became responsible for the protection of external EU borders. Customs plays a vital role in protecting borders from the entry of illegal and harmful goods. EU Customs Union is based on a main principle – free movement of goods, which means that the goods between EU territory can move without no restrictions applied. Since 2004 Customs as tax collector‘s role also change – customs duties form a part of Communities own resources system. The main characteristics that have an impact on customs duties applied are origin of goods, tarriff clasification and customs value and because of that the most of the customs law infringements accur then the import operations are performed. This is why the customs authorities should carry out the inspections on these elements very carefully. The tasks in the market and society protection and tax administration include the following: • to implement a computerized risk management system related to goods, customs procedures and persons, and to integrate it into EU risk management process; • to become a coordinating institution, responsible for control of goods being transported through the external EU borders of Lithuania in the integrated state border protection system of the Republic of Lithuania; • to ensure control of movement of goods by implementing modern measures and methodologies, as used in other EU Member States, for customs examination of goods... [to full text]