Istoriškai pradinis impulsas nesąžiningos konkurencijos teisei plėtotis buvo poreikis apginti ūkio subjektų interesus. Tačiau vystantis ekonomikai, toks siauras nesąžiningos konkurencijos teisės supratimas nebeatitiko rinkos sąlygų, todėl palaipsniui nagrinėjamų valstybių specialiuose įstatymuose, kaip pagrindinis šių teisės aktų tikslas buvo nurodytas ne tik konkurentų, bet ir vartotojų ir visuomenės interesų apsaugos užtikrinimas. Šios srities teisės vienodinimas tarptautiniu mastu nėra rezultatyvus, tarptautiniuose dokumentuose apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos reguliuojama labai paviršutiniškai. EB mastu harmonizavimas vyko sparčiau, ir yra priimta eilė direktyvų, kurių pagrindinis tikslas buvo kitų sektorių reguliavimas, tačiau netiesiogiai buvo prisidedama prie bendros nesąžiningos konkurencijos teisės kūrimo. Ypatingai prie to prisidėjo 2005 m. Direktyva dėl nesąžiningos komercinės praktikos. Tačiau, atsižvelgiant į gilias kai kurių valstybių teisines šios srities tradicijas, istorines bei ekonomines raidos aplinkybes visiškas vienodinimas nepavyko. Nors nesąžiningos konkurencijos teisės ištakos ir pagrindinis tikslas nagrinėjamose valstybėse buvo iš esmės tapatūs, tačiau ši sritis buvo plėtojama skirtingai. Vokietijoje ir Šveicarijoje buvo priimti atskiri įstatymai, Lietuvoje turime Konkurencijos įstatymo III skyrių bei kitus specialius įstatymus (skirtus reklamai ir vartotojų apsaugai), kuriuose randame nuostatų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją. Būtina... [toliau žr. visą tekstą] / Der erste historische Impuls für die Entwicklung des unlauteren Wettbewerbs waren die Bemühungen einen Schutz der Markpartnerinteressen zu gewährleisten. Aufgrund der raschen wirtschaftlichen Entwicklung entsprach die Definition des unlauteren Wettbewerbs langfristig nicht mehr den anspruchsvollen marktwirtschaftlichen Konditionen. In Folge dessen entwickelte sich in speziellen Gesetzen bestimmter Länder Schutzzwecktrias. Das neue Wettbewerbsrecht soll nicht nur das Individualinteresse der Mitbewerbern, sondern auch das Interesse der Verbraucher und der Allgemeinheit schützen. Die internationale Harmonisierung des Wettbewerbsrechts war ergebnislos. Das Wettbewerbsrecht wurde in verschiedenen internationalen Abkommen oberflächlich geregelt. Auf der Ebene der Europäischen Gemeinschaft war dieser Prozess allerdings intensiver. Der Erlass der Richtlinien (besonders die 2005/29/EG Richtlinie über unlautere Geschäftspraktiken), deren erster Zweck Regulierung anderer Bereiche war, führt mittelbar zur Harmonisierung dieses Rechtsgebietes. Obwohl der Zweck und Ziel des unlauteren Wettbewerbsrechts in den zu betrachtenden Ländern ähnlich war, hat sich dieser Bereich unterschiedlich entwickelt. In Deutschland und der Schweiz ist das Lauterkeitsrecht in selbständigen Gesetzen geregelt. In Litauen gibt es ein einheitliches Wettbewerbsgesetz, in dem Kartellrecht und unlauterer Wettbewerb zusammen gelten. Zu dem Wettbewerbsgesetz gibt es noch andere Bestimmungen in speziellen Fällen, die... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama garantija, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo būdas, yra palyginti nesenas reiškinys teisėje, tačiau labai dažnai naudojamas, ypač ekonominio sunkmečio sandūroje. Kaip parodė sąvokų analizė, įžvelgiama garantijos apibrėžimo akivaizdžių skirtumų, tačiau savo esmę ji išlaiko ir tarnauja kaip užtikrinamoji priemonė prievolei įvykdyti. Juo labiau, kad sutarčių laisvės principas leidžia garantijos institutą visiškai modifikuoti. Palyginamoji bendrosios ir kontinentinės teisės analizė parodė, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje neturime tokių garantijas išduodančių institucijų kaip savitarpio garantijų institucijos, nevyriausybinių organizacijų, privačių asmenų garantijų institucijų. Tačiau pagrindiniais garantijas išduodančiais subjektais visgi išlieka bankai, kurių garantijos pagrinde naudojamos tarptautinėje prekyboje ir tarnauja kaip užtikrinimo, ir kaip pagalbinė atsiskaitymo priemonė, savo prasme būdama bene patikimiausia. Interviu su UniCredit Bank banko garantijų specialistu metu paaiškėjo, jog Lietuvoje daugiausia problemų kyla iki išduodant garantiją, o bendrojoje teisinėje sistemoje – jau išdavus garantiją. Negalima nepaminėti privačių asmenų išduodamų garantijų, kadangi jos civiliniuose-komerciniuose santykiuose ekonominio sunkmečio akivaizdoje taip pat tampa dažnu apsaugos mechanizmu. Tačiau problema buvo keliama vykdant pagrindinę prievolę kreditoriui skolininko ir garanto bankroto atvejais. Paaiškėjo, kad kreditorius turi daugiausia... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master work was consider a guarantee as an obligation enforcement method which is a relatively recent phenomenon in the law, but is very often used, in particular economic hardship junction. As shown by the analysis of concepts, there were obvious differences in the definition of a guarantee, but it retains its essence and serves as a measure of guarantee to fulfill the obligation. Moreover, the freedom of contract policy allows safeguards institute fully modified. Comparison of continental and common law analysis showed that the Lithuanian national law do not have the authority to issue such guarantees as a mutual guarantee institutions, NGOs, private security agencies. However, the main guarantees of the issuing entity still remains the banks, which guarantees mainly used in international trade and serves as collateral, and as the legal tender, its sense being perhaps the most reliable. Interview with UniCredit Banker, the Bank Guarantee specialist revealed that most problems arise Lithuania to issuing a guarantee as in the common legal system - after the issuing this type of security. It is necessary to mention guarantees issued by individuals as in the face of economic hardship they are also becoming frequent security mechanism in civil-commercial matters. However, the problem was caused by the primary obligation to the creditor when the debtor and the guarantor goes bankruptcy. It appears that the creditor has the greatest potential the obligation to be fulfilled... [to full text]

2008 m. gruodžio 21 d. priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendino 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Tokiu būdu mūsų valstybėje pradėta reguliuoti apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Šio instituto teisinio reguliavimo ir taikymo problemos yra nagrinėjamos šiame darbe. Siekiant atskleisti apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos instituto itin glaudų ryšį su nesąžiningos konkurencijos teise, darbe pirmiausia pristatoma nesąžiningos komercinės praktikos draudimo teisinio reguliavimo genezė. Šios apžvalga yra itin svarbi, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo instituto naujumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Darbe taip pat analizuojamos konkrečios nesąžiningos komercinės praktikos draudimo B2C santykiuose teisinio reguliavimo ir taikymo problemos. Kadangi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai yra būdingas maksimalaus harmonizavimo pobūdis, darbe pakankamai daug dėmesio skiriama šio mechanizmo komplikuotumui, sąlygotam netinkamo jo pritaikymo nūdienos Europai, atskleisti. Direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis taip pat lemia poreikį kuo tiksliau apibrėžti direktyvos teisinio reguliavimo apimtį. Dėl šios priežasties darbe įvardijama su pastarosios nustatymu susijusi problematika, daugiau dėmesio skiriant „komercinės praktikos“ termino... [toliau žr. visą tekstą] / Directive 2005/29/EC concerning unfair B2C commercial practices in the internal market was adopted by the European Parliament and Council on 11 May 2005 and was implemented in Lithuania on 21 December 2007 as the Law on the Prohibition of Unfair Commercial Practices to Consumers. Thus our country began to regulate the protection against unfair commercial practices harming consumers’ economic interests. This paper deal with the problems of legal regulation and application of this institute. In respect that the area of harmonised law is so closely intertwined with the law of unfair competition, the paper first and foremost presents the genesis of unfair B2C commercial practices regulation in European Union. The novelty of unfair commercial practices institute in Lithuanian legal system makes this aspect much more important. The paper also examines the problems of legal regulation and application of prohibiting unfair commercial practices in B2C relationships. The Unfair Commercial Practices Directive provides for maximum harmonisation. This principle not only raised much concern in the legal literature but also yield a number of difficulties in the interpretation of the directive. For this reason, the paper focuses not only on the maximum harmonization mechanism but also on the scope of the Unfair Commercial Practices Directive which is particularly related with the latter. In this section the paper especially emphasizes the concept ‘commercial practices’ which covers a wide... [to full text]

Darbe nagrinėjami nesąžiningos komercinės veiklos draudimo instituto, kuris neseniai atsirado Europos vartotojų teisėje, taikymo ribų nustatymo probleminiai aspektai. Ilgą laiką Bendrijoje teisinis reguliavimas vartotojų apsaugos srityje neapėmė visų sričių ir veikė tik atskirus sektorius. Šią situaciją visiškai pakeitė direktyvos, nustačiusios bendruosius nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimo principus, priėmimas. Direktyvos nuostatų taikymo apimties nustatymas yra sudėtingas procesas, kuris pirmiausia priklauso nuo tuo, koks turinys suteikiamas abstraktaus pobūdžio direktyvos sąvokoms. Direktyvai nustačius, kad komercine veikla vartotojų atžvilgiu gali būti pripažintas bet koks prekybininko veiksmas, neveikimas, elgesys ar pareiškimas, direktyvos nuostatų veikimo ribos tapo itin plačios, nors komercinės veiklos sampratos turinį kiek apriboja būtinas tiesioginio veikimo elementas – tam, kad būtų pripažinta komercine, veikla tiesiogiai turi būti susijusi su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu ar tiekimu. Direktyvos reguliavimas nuo nesąžiningos komercinės prekybininkų veiklos iš tikrųjų skirtas saugoti vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai gerai informuotas, atidus bei apdairus. Mažesni vidutinio vartotojo standartai taikomi itin pažeidžiamoms vartotojų grupėms. Nors pačioje direktyvoje yra numatytos tam tikros išimtys iš jos taikymo srities, tačiau daugumos šių išimčių pasižymi itin abstrakčiu pobūdžiu, todėl itin sudėtinga konkrečiai nubrėžti... [toliau žr. visą tekstą] / This paper deals with the problematic detection of the limits of unfair commercial prohibition institute that recently emerged in European consumer law. Some time ago the Community legislation of consumer protection did not cover all areas and dealt only individual sectors. This situation has been completely changed after the directive, setting main unfair commercial practices prohibition principles towards consumers, has been introduced. Detention of the scope of the directive is a complex process, which primarily depends on the kind of content, given the nature of abstract definitions of the directive. Directive has established that as the commercial activities may be recognized any dealer’s act, omission, conduct or statement, accordingly the scope of the directive provisions become extremely broad. The content of commercial activities are limited with necessary direct element – the recognition of the commercial activities must be directly related to product promotion, sale or supply. Directive, regulation of unfair commercial traders actually intended to protect the average consumer who is reasonably well informed, observant and circumspect, protection. Lower the average consumer standards apply particularly to vulnerable groups of consumers. Although the directive provides for certain exemptions from its scope, the majority of these exceptions are of highly abstractly nature, and therefore extremely difficult to draw specific boundaries, where the operation of the... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamos aktualios problemos, kylančios komercinių žymenų (prekių ženklų, firmų vardų ir kitų komercinėje veikloje naudojamų žymenų, turinčių skiriamąjį požymį) teisinės apsaugos srityje. Disertacijos turinį sudaro keturi skyriai, iš kurių pirmasis nagrinėja komercinių žymenų teisinės apsaugos tikslus ir formas, o kiti – tam tikrą probleminę komercinių žymenų teisinės apsaugos sritį: firmų vardų sampratą ir teisinės apsaugos ribas; komercinių žymenų apsaugą pagal nesąžiningos konkurencijos teisę; reputaciją turinčių žymenų papildomą apsaugą; nagrinėjamų institutų tarpusavio kolizijas. Disertacijoje pateikiami argumentuoti autorės siūlymai dėl darbe nagrinėjamų komercinių žymenų teisinės apsaugos problemų sprendimo būdų. / This work examines the problems arising in the field of legal protection of trade marks, trade names and other distinctive signs under Lithuanian law. The work is comprised of four separate chapters. The first chapter analysis the purpose and forms of protection of distinctive signs; the each of the remaining chapters examines the particular problems relating to different aspects of legal regulation of distinctive signs: the concept and the scope of protection of trade names; protection of distinctive signs according to unfair competition law; additional protection of distinctive signs having a reputation and conflicts between the different legal institutes in the area of protection of distinctive signs. The author of the work presents motivated suggestions regarding possible solutions to the legal problems identified in the rea of protection of distinctive signs.

Šiame baigiamajame magistro darbe, analizuojant Lietuvos teisės aktus, mokslinę literatūrą bei Lietuvos ir ETT praktikoje suformuotas su darbo tema susijusias atitinkamų klausimų ir teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo taisykles, atskleidžiamas nesąžiningos konkurencijos sąvokos turinys ir įvardijami atskirų nesąžiningos konkurencijos atvejų kvalifikavimo ypatumai. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti nesąžiningos konkurencijos reglamentavimo Lietuvos konkurencijos teisėje ypatumus bei nustatyti taikymo praktikoje problemas – pasiektas įgyvendinus tokius uždavinius: pirmiausia, išanalizavus mokslinę literatūrą, Lietuvos teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisės aktus, aptariančius nesąžiningos konkurencijos sampratą, atskleidžiant jos turinį; po to yra nustatoma nesąžiningos konkurencijos instituto Lietuvos teisės aktuose įtvirtinimo raida ir reikšmė, aptarti pagrindiniai unifikavimo su ES teise aspektai; ir galiausiai identifikuojami nesąžiningos konkurencijos atvejų kvalifikavimo ypatumai, įvertinamas nesąžiningą konkurenciją reglamentuojančių teisės normų veiksmingumas bei atskleidžiami teisinio reguliavimo netikslumai ir dėl to iškylančios problemos. Magistrinio baigiamojo darbo temai atskleisti buvo naudojami loginis-analitinis, lingvistinis, lyginamasis, istorinis, sisteminės analizės metodai, kurių pagalba darbo tema buvo išanalizuota, pateiktos išvados bei įvertintas hipotezės teisingumas. Remiantis padarytomis išvadomis, manytina, jog darbo hipotezė – „Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the concept of unfair competition is revealed and qualification features of individual cases of unfair competition are presented by analyzing the Lithuanian legislation, scientific and legal literature as well as analysing Lithuanian and ECJ juridictions’ legal acts, legislation and legal practice. The objective of this master thesis - to analyze the regulation of unfair competition in Lithuanian’s competition law and to determine practical application problems- has been achieved through the following tasks. First, scientific literature, legal practice, legal acts of the Republic of Lithuania discussing the concept of unfair competition and its content are analyzed, then the development and the importance of unfair competence institute setting in Lithuanian legal acts is determined, the main aspects of unification with EU law are discussed, finally, classification features of cases of unfair competition are identified and the efficiency of unfair competition legislation is evaluated, also regulatory uncertainties and the problems it may cause are indicated. Logical and analytical, linguistic, comparative, historical, systematic analysis methods were used to analyze the topic, present the conclusions and to find out if the hypothesis was right. On the basis of the thesis conclusions, it must be held that the hypothesis - In order to make a proper legal classification of actions of unfair competition, in practice encounter problems due to lack of a clear... [to full text]

In this study author examines the regulation of obligation, arising from damages caused by misleading advertising. He also tries to reveal the content of liability for damages caused by misleading advertising and to clear out the possible problems of application and interpretation of the legal standards.This study deals with the backgrounds and development of advertising regulation and advertising regulation in the European Union. The present study also takes up with the constitutional grounding of restriction of advertising as a form of information, it analyses the Lithuanian legal acts, regulating advertising activity, compares administrative and civil liability for violation of prohibition to use misleading advertising.