Subject of investigation is surface location errors of the parts. Aim of the investigation is making of surface location error chains, forming during the technological process. Framed part surface error chains, occuring during treatment, are presented in the work. For the first time the surface location error chains are made with the help of graphs, i.e. three graphs of errors and allowances of a part surface turn, in relation with the axes OX, OY and OZ are made. Since in part processing with the metal cutting bench, almost any operation includes several part basing options, in the work I analysed the changes of part surface position error and allowance size at different basing choices. Having replaced some pairs of part surface position and allowance errors with the cross-positional errors of the parts, actual immage of the dimensional relationship may be seen.

Šiame darbe remiantis pinigų paklausos metodu vertinamas paklaidų korekcijos modelis (VECM), kurio pagalba gaunamas šešėlinės ekonomikos masto Lietuvoje įvertis, 1995 – 2010 metų laikotarpiu. Didelis dėmesys skiriamas šešėlinės ekonomikos sampratai, apibrėžimui, ją lemiantiems veiksniams, pateikiama vertinimo metodų apžvalga, taip pat skiriamas dėmesys modelyje naudojamų kintamųjų nestacionarumo ir kointegruotumo problemai. Gauti rezultatai atskleidžia, jog šešėlinės ekonomikos dinamiką galima suskirstyti į tris laikotarpius: 1995 – 1999 metų pirmoji pusė kuriame šešėlinė ekonomika buvo aukščiausiame lygyje (nagrinėjamu laikotarpiu), t.y. vidutiniškai ~40,2 % nuo BVP. Antrasis laikotarpis – akivaizdus šešėlio mažėjimo periodas, užsitęsęs laikotarpyje nuo 1999 metų antrosios pusės iki pasaulinės krizės pradžios 2008-ųjų viduryje. Šiuo laikotarpiu vidutinis šešėlio mastas buvo apie 31,3 % nuo BVP, o laikotarpio pabaigoje buvo net nukritęs iki 26 % nuo BVP. Ir trečiasis periodas laikotarpyje nuo 2008-ųjų metų II-ojo ketvirčio iki 2010 metų pabaigos, kai krizės pasėkoje vėl išaugo šešėlio mastas iki 32-34 % nuo BVP. Įverčius palyginus su kitų tyrimų rezultatais matyti kad šie skiriasi, nors svyravimų kryptys sutampa. Ekonometrinė analizė atliekama naudojant Eviews 6 ir MS Excel programinę įrangą. / In this paper, we estimate the size and the evoliuton of shadow economy in Lithuania over the period 1995 – 2010, using a vector error correction model (VECM). A special attention was given to definition of the shadow economy and the main causes of determining the shadow economy. Also the short review of methods how to estimate shadow economy was presented. A big attention was givent to non-stationarity and cointegration of variables. The results indicate that in Lithuania we can bring three different periods of shadow economy dynamics: at the first one between 1995 – 1999QII the highest level is recorded, the average approximately 40,2 % of GDP. In later period till world crisis begins in midle of 2008, we have all time decreasing level of shadow economy. The average approximately 31,3 % of GDP, and the minimum value 26 % of GDP reaches at the end of mentioned period. During 2008QIV – 2010 period shadow ecomony increases to 32-34 % of GDP. This estimate we compare with other searches, and the result we get is at different levels of GDP, but the direction of the curves is the same. Econometric analysis is performed using Eviews 6 and MS Excel packages.

Nowadays there is no need to convince anyone about the necessity of renewable energy. One of the most promising ways to obtain it is the wind power. Countries like Denmark, Germany or Spain proved that, while professionally managed, it can cover a substantial part of the overall energy demand. One of the main and specific problems related to the wind power management — development of the accurate power prediction models. Nowadays State-Of-Art systems provide predictions for a single wind turbine, wind farm or a group of them. However, the spatio-temporal propagation of the errors is not adequately considered. In this paper the potential for improving modern wind power prediction tool WPPT, based on the spatio-temporal propagation of the errors, is examined. Several statistical models (Linear, Threshold, Varying-coefficient and Conditional Parametric) capturing the cross-dependency of the errors, obtained in different parts of the country, are presented. The analysis is based on the weather forecast information and wind power prediction errors obtained for the territory of Denmark in the year 2004. / Vienas iš perspektyviausių bei labiausiai plėtojamų atsinaujinančių energijos šaltinių - vėjas. Tokios Europos Sąjungos šalys kaip Danija, Vokietija bei Ispanija savo patirtimi įrodė, jog tinkamai valdomas bei vystomas vėjo ūkis gali padengti svarią šalies energijos paklausos dalį. Pagal Europos Sąjungos direktyvą 2001/77/EC Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 m. pasiekti, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 7% suvartojamos elektros energijos. Šių įsipareigojimų įvykdymui Lietuvos vyriausybės priimtu nutarimu yra nustatyta atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo tvarka, pagal kurią numatyta palaipsniui plėsti vėjo energijos naudojimą šalyje. Planuojama, kad iki 2010 m. bus pastatyta 200 MW bendros galios vėjo elektrinių, kurios gamins apie 2,2% visos suvartojamos elektros energijos [Marčiukaitis, 2007]. Didėjant vėjo energijos daliai energetikos sistemoje, Lietuvoje ateityje kils sistemos balansavimo problemų dėl nuolatinių vėjo jėgainių galios svyravimų. Kaip rodo kitų šalių patirtis, vėjo elektrinių galios prognozė yra efektyvi priemonė, leidžianti išspręsti šias problemas. Šiame darbe pristatyti keletas statistinių modelių bei metodų, skirtų išgaunamos vėjo energijos prognozėms gerinti. Analizė bei modeliavimas atlikti nagrinėjant Danijos WPPT (Wind Power Prediction Tool) duomenis bei meteorologines prognozes. Pagrindinis darbo tikslas - modifikuoti WPPT, atsižvelgiant į vėjo krypties bei stiprio įtaką energijos... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe sprendėme diferencialinę difuzijos lygtį naujais metodais. Išanalizavę standartinius kintamo difuzijos koeficiento parabolinių lygčių sprendimo metodus, mes šiame darbe pasiūlėme spręsti šias lygtis naudojant vadinamąsias „tilto“ funkcijas. Išbandėme dviejų rūšių „tilto“ funkcijas: hiperbolinio tangento ir trigonometrinio. Diferencialinės lygties sprendinio ieškojome per „tilto“ funkcijų ir polinomų sandaugų sumą: trigonometrinei „tilto“ funkcijai ir hiperbolinei tangento „tilto“ funkcijai. Gavome kompiuterinius sprendinius ir nustatėme tų sprendinių paklaidas. Palyginę trigonometrinio bei hiperbolinio tangento „tilto“ funkcijos paklaidų standartinius nuokrypius gavome, kad tikslesnis yra hiperbolinio tangento „tilto“ funkcijos metodas. / Master thesis solved differential equation of diffusion of new techniques methods. Having analyzed the standard variable diffusion coefficient parabolic equation solution methods suggested in this work we solve these equations using the so-called "bridge" function. Tried two types of "bridge" functions: tangent hyperbolic and trigonometric. Differential equation, the solution we were looking for a "bridge" function and the amount of products of powers of polynomials: trigonometry "bridge" function and hyperbolic tangent of a "bridge" function. We have received computer-based solutions and the solutions found at the margins. A comparison of hyperbolic tangent trigonometric "bridge" function of the error standard deviations have received, the more accurate the hyperbolic tangent of a "bridge" function approach.

Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamas Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP, jo kitimo tendencijos bei pagrindiniai makroekonomikos rodikliai – galutinio vartojimo išlaidos, prekių ir paslaugų importas bei eksportas, investicijos, užimtųjų darbo rinkoje skaičius bei BVP defliatorius. Išnagrinėti šių rodiklių apibrėžimai bei ekonominė prasmė, taip pat apžvelgta sukaupta mokslininkų patirtis modeliuojant juos. Siekiant išsiaiškinti ryšius tarp šių rodiklių atlikta koreliacijų bei Grangerio priežastingumo analizė. Modeliuojant, visų pirma, rasti ilgalaikiai sąryšiai tarp kintamųjų, o po to kiekvienai šaliai specifikuotas paklaidų korekcijos modelis bei įvertintas šio modelio tikslumas. Išnagrinėjus praktinius ir teorinius aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, analitinė - metodinė dalis, tiriamoji dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 112 p. teksto be priedų, 60 iliustr., 35 lent., 28 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The gross domestic product of the Baltic States – Lithuania, Latvia and Estonia, has been examined in the master thesis. Trends of the GDP and the main macroeconomic indicators – gross final consumption expenditure, imports and exports of goods and services, investment, labor force and GDP deflator have been analyzed. The definitions of these indicators and an economic sense, as well as researchers' experience in modeling, have been examined. In order to establish the relationship between these variables, analysis of the correlation and Granger causality test has been performed. In particular, modeling started with the finding of the long – term relationship between selected indicators. After that the error correction model has been specified and the accuracy of this model has been estimated. After the examination of the practical and theoretical aspects, the conclusions and recommendations have been presented. Structure: introduction, analytical – methodical part, research part, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 112 p. text without appendixes, 60 pictures, 35 tables, 28 bibliographical entries. Appendixes included.