In Lithuania, it is a first genetic study that analyses the DNA polymorphism of Scots pine at the level of cell’s nucleus and organelle’s genomes. In Europe, it is one of the first studies of DNR-based population structure covering in detail the eastern range of Scots pine, where the populations originate from Scotland in the west up to the Amur river estuary in the east. Our material represents a great magnitude of adaptive environments including the core populations at the central part of the species range as well as the marginal populations. The analysis was performed using high resolution and repeatability microsatellite DNA markers. / Tai yra pirmas genetinis mokslinis darbas Lietuvoje, nagrinėjantis paprastosios pušies DNR polimorfizmą ląstelės branduolio ir organoidų genomų lygmenyse. Europoje tai vienas iš pirmųjų mokslinių darbų, detaliai analizuojantis DNR polimorfizmą rytinėje paprastosios pušies rūšies arealo dalyje. Darbe lyginamos populiacijos, pradedant Škotija vakaruose, baigiant Amūro upės žiotimis tolimuose rytuose. Taip reprezentuojamas visas adaptacinių aplinkų gradientas: Europa–Uralas–Tolimieji Rytai. Tyrimui naudoti aukštos genetinės rezoliucijos ir patikimo pakartojamumo mikrosatelitinės DNR žymenys.

Ecologization of agriculture and forestry directly and indirectly influences the environment, water, air, and landscape. Thus, analysis of organic forestry activities, evaluation and forecast are of scientific, ecological and political significance. Weed control and the resulting organic farming and forestry issues have attracted greater attention to the use of physical methods in weed control, because this weed control method is effective and does not leave chemical residues neither in the soil, nor in water. One of the physical methods is thermal weed control method, which contrary to the other weed control methods, leaves only dead biomass, preventing self-sowing of weed seeds in the soil, destroys some of the pests and disinfects the surface layer of soil (Upadhyaya et al, 2007). Meanwhile, as an alternative to seed treatment, various physical methods are also used (Lynikienė, 2006). However, the effect of some of the techniques on seed-born fungi are not explained, optimal exposures of the effects are unidentified (Clear et al., 2002). One of the possibilities to reduce the infestation of seeds by fungi - their thermal destruction. / Žemės ir miškų ūkio ekologizavimas tiesiogiai ir netiesiogiai veikia aplinką, vandenį, orą, landšaftą. Todėl ekologinės veiklos miškų ūkyje analizė, įvertinimas ir prognozė turi mokslinę, ekologinę ir politinę reikšmę (Diepenbrock, 1996). Piktžolių naikinimas ir ekologinės žemės bei miškų ūkių problemos paskatino atkreipti dėmesį į fizikinių metodų naudojimo piktžolių kontrolei svarbą, nes šis piktžolių naikinimo metodas yra efektyvus, nepaliekantis cheminių medžiagų likučių nei dirvožemyje, nei vandenyje. Vienas iš fizikinių metodų ir yra terminis piktžolių naikinimo būdas, kuris, skirtingai nuo kitų piktžolių kontrolės būdų, palieka tik negyvą jų biomasę, neleisdamas piktžolių sėkloms pasisėti dirvoje, sunaikina kai kuriuos kenkėjus ir dezinfekuoja paviršinį dirvožemio sluoksnį (Upadhyaya, 2012). Kaip alternatyva sėkloms beicuoti taip pat naudojami įvairūs fizikiniai metodai (Lynikienė, 2006). Kai kurių metodų poveikis sėklomis plintantiems mikromicetams nenustatytas, nenustatytos ir šių poveikių optimalios ekspozicijos (Clear et al., 2002). Viena iš galimybių sumažinti sėklų užterštumą mikromicetais – jų naikinimas termiškai.

The purpose of the study was to evaluate the wood yield and stem quality of (Norway Spruce (Picea abies) provenances from Jurbarkas, Telšiai, Kaunas and Alytus and to assess the transfer effect. to Kaunas region. The problem was the following: incase of shortage of Norway spruce seeds in the local Dubrava forest enterprise, from where it would be profitable to introduce seeds? The object of the study: experimental plantation of Norway spruce in Vaišvydava forest district of Dubrava experimental forest enterprise established in 1995. Trees of four provenances are tested: Jurbarkas, Telšiai, Vaišvydava and Alytus. The total area of experimental plantation is 1.2 hectares. The work methods and technical means: the age of young trees was 11 years at the time of measurements. The following characteristics were measured: height young trees, the number of leader shoots, the straightness of stem, time of budburst (the beginning of the growth period). The height of trees was measured with telescopic measurement instrument; qualitative traits were evaluated according to the class scales used in the genetic research. The results were the following: It was established that the descendants of the provenance of Mociškiai were the tallest and of the best stem quality. The descendants of the provenance of Punia were in the second place by wood yield and quality. This advantage can be explained by good genetic quality of the tested material and the positive effect of transfer. The descendants... [to full text]

Objective of the study is to assess wood yield and quality of Polish Norway spruce provenances and transfer effect in comparison with the local provenances. Object of the study is experimental plantation established in Kazlų Rūda EFE, Agurkiškės forest district (62 comp.., 43 plot). Six southern Polish proveniences were from Istebna, Ustron, Ujstoly ir Lagow forest districts and three open-pollinated families from Girionys seed orchard and progeny from the local Agurkiškės forest district were tested. Area of the experimental plantations 1,8 ha. Methods: quantitative and qualitative traits of the trees in the plantation were assessed by using the following tools and methods: height was measured with a telescopic pole, diameter with calipers and the quantitative traits were assessed by the standard methods used in genetics and breeding. Results: this study showed that growth rate and wood yield of the southern provenances were higher than of the progenies of the selected plus trees of Lithuanian origin. However, wood yield of soother Polish provenances was significantly higher than that of the local regular stands of Agurkiškių provenance. This indicates, that the seed orchard material is superior over the material form regular unimproved forests stands. This difference may be caused not only by the geographical transfer effect but also related to genetic quality of the original stands. Polish provinces possessed a lower number of forked trees but their stems were less... [to full text]

Magistro darbe įvertintos Varėnos rajone Na augavietėje augančių pušynų atsikūrimo galimybės praėjus 2-7 metams po atvejinių kirtimų pirmo atvejo. Darbo objektas – atvejiniais kirtimais išretinti 0,6-0,7 skalsumo pušynai Varėnos miškų urėdijos Zervynų, Ūlos, Marcinkonių ir Musteikos girininkijose. Į apskaitą pateko 7 sklypai, kurių plotas svyravo nuo 0,8 iki 22,7 hektarų. Pušies medynų amžius buvo 100-130 metų, bonitetas II-IV. Darbo tikslas – įvertinti pušynų žėlimo galimybes Varėnos miškų urėdijos pušies medynuose, kirstuose supaprastintais dviejų atvejų atvejiniais kirtimais. Darbo metodai. Matavimai buvo atliekami sistemiškai išdėstytose kvadratinėse 2x2 m apskaitos aikštelėse. Iš viso 7-iuose išretintuose pušies medynuose buvo išskirta 220 apskaitos aikštelių. Kiekvienoje tyrimo aikštelėje buvo nustatomas perspektyvių ir neperspektyvių 2-7 metų savaiminukų skaičius, miško paklotės storis, žolinės dangos agresyvumas žėlimui ir vyraujančios rūšys, trako rūšinė sudėtis ir kiekis aikštelėje, kitų medžių rūšių (B) žėlinių skaičius. Taip pat kiekviename tirtame sklype nustatytas paliktų priedangos medžių skaičius. Darbo rezultatai. Du tirti prieš 2-3 metus išretinti pušies medynai laikomi neatkurtais, juose perspektyvių pušies savaiminukų tankis siekė 1,1-1,4 tūkst. vnt./ha. Kiti trys prieš 4-5 metus išretinti pušies medynai laikomi atkurtais patenkinamai, juose perspektyvių pušies žėlinių skaičius buvo 3,2-3,6 tūkst. vnt./ha. Likę du prieš 6-7 metus išretinti medynai... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master's thesis were determined pine's forest capability to restore naturally in mineral soils of normal humidity in Varena district after shelterwood cuttings during 2-7 years period. Also shelterwood trees density, soil scarification, litter thickness and herbaceous plants cover influence to pine's regeneration were estimated. Object of work – pine's forests in seven different sites of Varena district. These pine's forests occupied from 0,8 to 22,7 hectars, were 100-130 years old, 0,6-0,7 stands density and II-IV bonitete. Aim of work – to estimate pine's forests capability to restore naturally in Varena district after shelterwood cuttings. Methods of work. The measurements were performed in 2 to 2 meters accounting fields. In each field perspective and nonperspective pine's seedlings, litter thickness, herbaceous plant's species, undergrowth density and other tree species seedlings were determined. Shelterwood trees density in all pine's forests were determined too. Results. Two pine's forests were not regenerated when 2-3 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 1100-1400 units per ha. Other three pine's forests were regenerated sufficiently when 4-5 years period after shelterwood cuttings have passed. In these forests the density of perspective pine's seedlings were 3200-3600 units per ha. Last two pine's forests were regenerated well when 6-7 years period after shelterwood cuttings... [to full text]

Magistro darbe tiriama tolimųjų paprastosios pušies populiacijų spyglių žiotelių skaičiaus geografinio kintamumo dėsningumai. Darbo objektas – Prokazin serijos paprastosios pušies tolimųjų kilmių bandomieji želdiniai Kazlų Rūdos MMU. Darbo metodai – ištirtos 34 populiacijos, kilusios iš rytinės pušies arealo dalies. Kiekvienoje populiacijoje atsitiktinai atrinkta po 5 medžius – iš viso 170 medžių. Medžiai įvertinti pagal pasirinktus rodiklius (skersmuo, šakų kampas, šakų skaičius menturyje ir žievės forma). Nuo kiekvieno medžio paimti ūgliai analizei, po 6 spyglius nuo kiekvieno medžio (viso 1020 spygliai). Spygliai buvo analizuoti mikroskopu pagal parinktus tokius morfologinius rodiklius: spyglio ilgis, žiotelių skaičius lygioje spyglio pusėje, žiotelių eilių skaičius lygioje spyglio pusėje. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus Prokazin serijos paprastosios pušies tolimųjų kilmių bandomuosiuose želdiniuose ir apdorojus duomenis statistinėmis programomis gauti tokie rezultatai: žiotelių vidutinis skaičius 2 mm spyglio segmente yra 195 žiotelės; žiotelių skaičius ir spyglių ilgis priklauso nuo medžių kilmės: populiacijos kilusios iš Europos šiaurės rytų pasižymi trumpesniais spygliais ir mažesniu žiotelių skaičiumi nei kilusios iš pietų; medžių skersmuo nėra susijęs su žiotelių skaičiumi spyglio ploto vienete, tačiau yra susijęs su spyglio ilgiu ir bendru žiotelių skaičiumi spyglyje. / This Master's thesis investigated the geographical diversity patterns of Scots pine populiations on the number of needle stomata. Object of the work – Scots pine provenance trials known as the Prokazin series in Kazlu Ruda training forest enterprise. Method of the work – 34 populations of Scots pine which represent the eastern range of the species distribution, were tested. Each population represented by 5 trees, for a total of 170 trees. The trees were evaluated with regard to the following traits: diameter, branch angle, number of whorls of branches, bark in the form. Shoots were cut from the each tree and subsequently 6 needles (for a total of 1020 needles) were taken from each tree for analysis. Each needle was analyzed under a binocular microscope separately in regard to the following seven morphological traits: needle length, number of stomatal rows on the flat side of a needle, number of stomata per 2 mm of needle length on the flat side. The results of the work. The results of this study showed that the average number of stomata is 195 per 2 millimeters segment; the number of stomata and needle length in Scots pine depends on the tree of origin: the Northeast European populations have shorter needles and fewer stomata than populations from the south; tree diameter is not associated with the number of stomata per unit area, however is related to the needle length and the total number of stomata.

Sour cherry (Prunus cerasus L. (sin. Cerasus vulgaris Mill., Prunus vulgaris Schur)) is widely grown stonefruit tree in Lithuania. Productivity of sour cherry orchard depends on many tightly related factors. It's know that negative temperature and spring frosts are important factors determinating plant productivity. These factors must be considered in plant breeding. Risks of extreme temperatures, humidity deficiency and spring frosts increases due to climate change. Plant reaction to climate change depends on plant species, cultivar and on biotic or abiotic factors. Spring starts earlier and suddenly during past years, thus vegetation of cherries starts earlier. However, probability of plant damage to spring frosts increases due to earlier vegetation, because plants are susceptible to negative temperatures due to loss of the predictive and consequential (secondary) dormancy. The aim of the research was to evaluate DNA polymorphism of sour cherry cultivars with different resistance to spring frosts, to characterize nature of phenological phase changes, to evaluate biochemical characteristics of sour cherry resistance to spring frosts formation by analysis of changes in carbohydrate amount and composition in generative organs and fruit ovaries at different phenological phases, and to evaluate changes in gene expression levels of galactinol synthase and raffinose synthase during flower development. It was established, that specific rhythm of phenological development is... [to full text] / Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus L. (sin. Cerasus vulgaris Mill., Prunus vulgaris Schur)) yra plačiai auginamas kaulavaisinis augalas Lietuvoje. Vyšnių sodo produktyvumas priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Oro temperatūra yra vienas svarbiausių vyšnių paplitimą ir jų derlių lemiantis veiksnys. Žinoma, kad neigiamos temperatūros ir pavasario šalnos yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vykdant augalų selekciją. Keičiantis klimatui, didėja ekstremalių temperatūrų ir drėgmės deficito pavojus bei pavasario šalnų rizika (Augspurger, 2013). Augalų reakcija į klimato kaitos pokyčius priklauso nuo augalo rūšies ir veislės bei abiotinių ir biotinių veiksnių. Pastaraisiais metais pavasaris ateina greičiau ir staigiai. Tai paveikia vyšnias – jų vegetacija prasideda anksčiau. Anksti pradėjus vegetuoti išauga tikimybė, kad augalus pažeis pavasario šalnos. Lietuvoje nuostolių padaro vėlyvos pavasario šalnos, kurių metu pažeidžiami žiedai ir vaisių užuomazgos. Tuo metu augalai jau būna išėję iš būtinosios ir priverstinės ramybės ir jautrūs neigiamoms temperatūroms. Tyrimų tikslas buvo įvertinti skirtingo atsparumo šalnoms vyšnios veislių DNR polimorfizmą, fenologinių tarpsnių kaitos pobūdį, atskleisti paprastosios vyšnios atsparumo pavasario šalnoms formavimosi biochemines ypatybes ištiriant bendro angliavandenių kiekio ir jų sudėties kitimą skirtinguose fenologiniuose tarpsniuose esančių augalų generatyviniuose organuose ir vaisių užuomazgose, nustatyti... [toliau žr. visą tekstą]

Tikslas: įvertinti sunkiųjų metalų koncentracijų pasiskirstymą paprastosios jonažolės mineralizate, vandeninėse ir etanolinėse ištraukose bei jų sąveiką su taninais. Uždaviniai: nustatyti ir palyginti cinko ir vario koncentracijas paprastosios jonažolės mineralizatuose bei vandeninėse ištraukose; nustatyti ir palyginti kadmio ir švino koncentraciją paprastosios jonažolės mineralizatuose, vandeninėje bei etanolinėje ištraukose; palyginti sunkiųjų metalų koncentracijų pasiskirstymą skirtingose Lietuvos Respublikos vietovėse, įvertinti paprastosios jonažolės mineralizate esančio sunkiojo metalo (švino) sąveiką su taninais. Buvo vykdoma drėgna mineralizacija Multiwave 3000 mineralizatoriumi (HNO3 + HCl + H2O2). SM koncentracijos mineralizatuose, vandeniniuose ir etanoliniuose tirpaluose buvo nustatytos Perkin Elmer Zeeman 3030 atominiu spektrofotometru. Cinko koncentracijos vidurkis mineralizatuose – 21,49 µg/g, o vandeninėse ištraukose- 15,92 µg/g (p<0,05). Vario koncentracijos vidurkis mineralizatuose - 11,22 µg/g, o vandeninėse ištraukose ji beveik 2 kartus mažesnė (p<0,05). Kadmio koncentracijos vidurkis mineralizatuose - 0,12 µg/g, vandeninėse ištraukoje jis daugiau nei 5 kartus mažesnis, o etanolinėse ištraukose - 0,003 µg/g, skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Švino koncentracijos vidurkis mineralizatuose yra 0,46 µg/g, vandeninėse ištraukose - beveik 7 kartus mažesnis, o etanolinėse ištraukose jis lygus 0,05 µg/g, skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: To assess concentrations of heavy metals in mineralizates, ethanolic and aqueous extract of St. John's wort and their interactions with tannins. Objectives: to determine and compare the concentrations of zinc and copper in mineralizates and aqueous extracts of St. John's Wort; to determine and compare the concentrations of cadmium and lead in mineralizates, aqueous and ethanolic extracts of St. John's Wort; to compare concentrations of heavy metals in herbal raw material, collected in different areas of the Republic of Lithuania; to evaluate heavy metal (lead), which is in the mineralizate of St. John's wort, interactions with tannins. The wet mineralization using Multiwave 3000 mineralizator (HNO3 + HCl + H2O2) was applied. Heavy metals concentrations i mineralizates, aqueous and ethanolic solutions were determined Perkin Elmer Zeeman 3030 atomic spectrophotometer. The average zinc concentration was 21.49 µg/g in the mineralizates, 15.92 µg/g in the aqueous extracts (p<0,05). The average copper concentration was 11.22 µg/g in the mineralizates and it was almost 2 times lower in the aqueous extracts (p<0,05). Average cadmium concentration was 0.12 µg/g in the mineralizates and more than 5 times lower in the aqueous extracts; 0.003 µg/g average concentration of cadmium was found in the aqueous extracts, these differences are statistically significant (p<0,05). Average lead concentration was 0.46 µg/g in the mineralizates and it was almost 7 times lower in... [to full text]

Tyrimų rezultate buvo nustatyti trako ir gyvosios dirvožemio dangos pokyčiai pušynuose po atvejinių kirtimų I atvejo Na, Nb, Nc, Lb augavietėse bei įvertinti pomiškio gausumo pokyčiai. Įvertinta gyvosios dirvožemio dangos įtaka paprastosios pušies savaiminukų gausumui po I kirtimų atvejo tirtose augavietėse. Įvertintos kirtaviečių ekologinės sąlygos pagal Elenbergo fitoindikacinės skalės indikatorines vertes skirtingose augavietėse. Nustatyta smiltyninio ir miškinio lendrūnų fitometrinių parametrų ir elementinės sudėties pokyčiai po atvejinių kirtimų I atvejo. Atliktais tyrimais nustatyti dirvožemio cheminių savybių pokyčiai. Palyginta plynųjų ir atvejinių kirtimų įtaka dirvožemio temperatūros ir drėgnio, mineralinio azoto, ir kvėpavimo intensyvumo pokyčiams. / Results of the research allowed determining the changes of undergrowth and ground vegetation in pine forest after the first step of shelterwood cuttings in Na, Nb, Nc and Lb sites and to evaluate the alterations of saplings abundance. The influence of ground vegetation on the abundance of Scotch Pine sapling after the first step of shelterwood cuttings in investigated sites was assessed. Ecological conditions of cutting sites in different soil sites were estimated according to Ellenberg’s indicator values for phytoindication. The alterations of morphometric indices and chemical composition of wood small-reed and rough small-reed after the first step of shelterwood cuttings were assessed. The changes of soil chemical characteristics were determined after investigation. The influence of clear cuttings and shelterwood cuttings on the alterations of soil moisture, temperature, mineral nitrogen and respiration intensity was compared.

The aim of this study is to investigate the possibilities of pine natural regeneration in different nature regions in the clear-cuts with main site types. The tasks of this work are: 1. to estimate a potential possibilities of pinewood natural regeneration; 2. to find out the ecological factors, that have a great influence on pine sprouts on the Na (dry not fertile), Nb (dry less than average fertile) and Lb (with excess water and less than average fertile) site types and to set their critical borders; 3. to find out the main economical factors, that promotes pine regeneration (site preparation, seed trees, shelter wood); 4. to prepare the recommendations to promote the pinewood natural regeneration. Recency and originality. This is the first investigations were made in complexly including the most common sites in Lithuania for pinewood (Na, Nb and Lb site types) in the three native regions covering largest part of Lithuania. This enables to make prognoses of pinewood regeneration in those regions on the mentioned site index. For the first time there were defined the sufficiency of the shelter-seed trees for regeneration and their distribution in a clear and step wise cutted areas to ensure the natural regeneration of pine. There were found that 2-3 point yield of pine seeds (under Capper) and on the time and in right way implemented encouragements, ensure natural pine regeneration after clear or step wise cuttings. Following the results, it was suggested to advance the... [to full text]