Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: teorinės, analitinės ir rezultatų analizės.Teorinėje dalyje atliekamas įmonių ryšių su partnerių grupėmis formavimosi teorinis pagrindimas marketingo aspektu, analitinėje dalyje paaiškinama tyrimo metodika, aprašytas tiriamųjų kontingentas, tyrimo rezultatų analizės dalyje atliekamas įmonių ryšių su partnerių grupėmis įvertinimas Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektoriuje. Remiantis gautais ekspertų apklausos rezultatais, analizuojami įmonių ryšių raiškos bruožai. / Final report included three main parts: theoretical, analytical and results. In theoretical part has been done companies’ connection with partner’s groups theoretical substantiation in market aspect, e.i. work is based on marketing connections theory. In the second analytical part there is presented research method, described research contingent. In the part of research result analyses there is carried out companies’ connections estimation with partner’s groups in Lithuania’s clothing and textiles industry sector. According to expert’s inquest results, companies’ connections expression ways with partners groups are analyzed and there is created connections estimation model.

Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]