Tautinių mažumų apsauga – viena iš labiausiai diskusijas sukeliančių temų Baltijos valstybių visuomenėse. Jų pilietinių teisių užtikrinimas – vienas iš įstojimo į Europos Sąjungą kriterijų, kuriuos turėjo įgyvendinti šalys kandidatės. Tyrimo objektas – ES poveikis tautinių mažumų pilietinių teisių pokyčiams Baltijos valstybėse, įvykusiems po jų nepriklausomybės atkūrimo. Tikslas – išanalizuoti kaip ES reikalavimai ir rekomendacijos paveikė teisinį tautinių mažumų traktavimą Baltijos valstybėse. Darbo uždaviniai: pateikti pagrindinius teorinius tautinių mažumų apibrėžimus ir analizuoti tautinių mažumų situaciją Baltijos valstybėse pagal šiuos modelius; analizuoti ES reglamentuotus teisės aktus ir nuostatas dėl tautinių mažumų apsaugos; aprašyti tautines mažumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir palyginti jų teisės aktus bei jų atitikimą ES teisės aktams; analizuoti ir palyginti tautinių mažumų kilmės šalių poveikį Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Darbe naudojami metodai: lyginamasis ir analitinis. Naudojant šiuos metodus pasiekti rezultatai – panašumų ir skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tautinėms mažumoms suteiktose teisėse atskleidimas bei valstybių pažangos šioje srityje įvertinimas. Didžiausios problemos Baltijos valstybėse iškyla dėl išorinių tautinių mažumų, kaimyninėse valstybėse sudarančių daugumos visuomenę. Lietuva priėmusi nulinės pilietybės įstatymą nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Latvija ir Estija, kuriose daugelis gyventojų liko be pilietybių... [toliau žr. visą tekstą] / There are not many pure ethnical states in the world. Due of very different reasons, for example, changing of states borders or collapse of one state and emerging of other and many other political factors, a lot of people find home for them selves not in their ethnical countries. This way they become national minorities. It means, they are groups of peole living not in their home-land and they compound minority in that country. They differ from majority on their culture, languige, traditions and so on. Sometimes these people are discriminated by majority, even enslaved. Nowadays all means necessery for keeping they rights are taken, but not in every state. Not all nations behave with national minorities in the same way. Will Kymlicka explaines where is the difference between the Western democracy states and Eastern postcomunist states. The common model in the first ones – territorial autonomy and in the second ones – cultural autonomy. Now then they are members of EU the situation should change into the good – they must preserve all human rights including the rights of the ethnic minorities. Anyway, the civic rights of national minorities is still very controversial topic in the Baltic states. This determined choice of the theme of this paper. The subject of this work is the EU impact on the civic rights of national minorities in the Baltic states and their changes after regaining the independance and preparing for joining EU. The goal of this work is to analyse how EU... [to full text]

Pasaulyje bet kurio reiškinio tyrinėjimas nebus pakankamas, jeigu nebus siejamas su vienu reikšmingiausių šių laikų veiksnių – naujosiomis technologijomis. Mokslininkų teigimu, pastarosios transformuoja ir laikui bėgant vis labiau transformuos susiformavusias žmonių įsitikinimų sistemas, taigi, keis ir pilietines vertybes. Vertybės – svarbi pedagogikos mokslų tyrimų sritis. Vienodos vertybės žmones vienija, skirtingos skiria, todėl svarbu, kad kuo daugiau vertybių būtų diegiama per praktinį patyrimą, todėl pilietinis ugdymas jau tapęs viena prioritetinių sričių. Bendrojo lavinimo mokykla Lietuvoje siekia išugdyti sąmoningus piliečius, ne tik išmanančius, bet ir gebančius pasinaudoti savo teisėmis, žinančius savo pareigas bei mokančius gyventi ir kurti nuolat besikeičiančioje, globalizacijos veikiamoje visuomenėje. Viešoji erdvė atlieka svarbų vaidmenį formuojant piliečių nuomonę, nes sekdami informaciją internete, daugiau ar mažiau žmonės ima tikėti tuo, ką mato ir ką skaito. Internete skleidžiama informacija vartotojas naudojasi atskirai nuo aplinkinių, todėl dažnai gali interpretuoti neteisingai. Vertinant virtualiąsias, viešąsias erdves svarbūs laisvo prieinamumo ir racionalios diskusijos veiksniai, skatinantys teisingą čia pateikiamos informacijos suvokimą ir interpretavimą. Deja, dažnai daugelis žiniasklaidai keliamų reikalavimų paminami, todėl ir pilietinis raštingumas, pilietinis dalyvavimas ar paprasčiausias pasitikėjimas žiniasklaida, kitu žmogumi ar bet kokia... [toliau žr. visą tekstą] / No investigation in the world cannot be fulfilled in the best way without connecting it to the most significant and meaning agency of today – modern technologies. Scientists state that modern technologies transform present systems of human convictions and will transform even more in the future. It means that modern technologies will influence and transform civic values. Values – are essential area of pedagogical scientific researches. Same values unify people, as different values part people, so it is important to inculcate values into people through the practical experience. That is why civic education has now become a priority area. Basic schools of Lithuania try to form conscious citizens, who are able to fulfil the exercise of their rights, who knows their responsibilities, who are able to leave and create in the volatile and global society. Public area plays a huge role in forming citizens’ opinion as people searching for information in the Internet start to believe more or less to what they see and read. User usually uses the information separately from the others, so the information can be often badly interpreted. Estimating virtual public areas factors of free access and rational discussion are very important, as they may help in understanding and interpreting reached information. Unfortunately, most requirements to the mass communication are often ignored, therefore civic literacy, civic participation and even interest in media is weak. It can be explained, as media... [to full text]

Šiame darbe yra tiriama, ar Čekijos politinio elito–Pilietinės demokratijos partijos europeizacija valstybės stojimo į ES ir narystės ES laikotarpiu įtakojo partijos euroskepticizmo kaitą. Pasirinkta viena pagrindinių Čekijos euroskeptiškųjų partijų, Pilietinės demokratijos partija, kuri tuo pačiu yra ir viena vyraujančių partijų Čekijos parlamente. Prieš gilinantis į Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo kontekstą, yra aptariamas ir klasifikuojamas Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinio elito euroskepticizmas, parodant Čekijos politinių partijų vietą nagrinėjamame kontekste. Pateikiama detali Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo apraiškų apžvalga. Žvelgiant į 1991-2004 metų laikotarpį, analizuojamas vidinis partijos ES diskursas, atskleidžiamas partijos požiūrio į ES ištakos ir euroskeptiškosios pozicijos reikšmė. Atliekama partijos prisitaikymo prie politinio ir organizacinio lygmens pasikeitimų analizė, turint omenyje tai, kad politinių partijų europeizacija arba priešingas jai procesas pasireiškia per partijų reakciją į vykstančius aplinkos pasikeitimus; tiriama euroskeptiškosios Pilietinės demokratijos partijos europeizacija programinių nuostatų, partinės organizacijos ir bendrai Čekijos politinės sistemos pokyčių atžvilgiu pasirengimo ES narystei ir narystės ES laikotarpiu iki 2009 metų. / This study entitled „Political Elite Euroscepticism in the Central Europe: the Czech Republic Case“ analyzes effects of Europeanization of the Eurosceptic Czech political elite, focusing on the Europeanization of centre-right Eurosceptic Civic Democratic Party during Czech Republic‘s accession to the European Union period and Eropean Union membership period till the year 2009. The first part of the study considered the theorethical approaches of political elite Euroscepticism and Europeanization of political parties and party systems. For the evaluation of Euroscepticism level of the Czech political elite in general and especially in the case of the Civic Democratic Party, the main concepts has been discussed and adapted using Aleks Szczerbiak, Paul Taggart and Petr Kopecky, Cas Mudde existing studies about the Central and Eastern Europe political elite Euroscepticism. According to Robert Ladrech, five most important and interrelated areas in which research should be done on the phenomenon of Europeanization of political parties and their activities in the context of the European Union candidate and member states were revealed and later, dealing with the basic R. Ladrech‘s classification, there were assumed that potential Europeanization effect on parties and party systems could be divided to three main categories: programmatic elements (including the party rhetoric and voter mobilization in general sense), organizational elements (including internal party organizational... [to full text]