Lietuvai atgavus nepriklausomybę pradėta garsiai kalbėti apie žmogaus adaptaciją jį supančioje ir ryškiai besikeičiančioje aplinkoje, apie būtiniausius žmogaus poreikius bei jų tenkinimo galimybes. Žmogui reikia maisto, šilto būsto tam, kad jis galėtų būti žmogumi. Žengiant demokratinės visuomenės kūrimo link, buvo atkreiptas dėmesys į silpniausius mūsų visuomenės narius: vienišus senus žmones, šeimas, turinčias socialinių problemų, neįgalius asmenis, vaikus, likusius be tėvų globos ir kitus, turinčius įvairių socialinių problemų asmenis. Tas rūpinimasis žmonėmis kasmet vis augo ir didėjo. Didžiausias lūžis specialistų akimis, įvyko 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas Nr.IX-1675 (Žin., 2003, Nr.73-3352). Jam įsigaliojus, pradėtas vertinti asmenų, besikreipiančių gauti socialinę paramą, turtas. Ryšium su tuo, piniginės paramos teikimas tampa tikslesnis ir parama teikiama tiems, kuriems tikrai jos reikia. 2004 metai buvo svarbus ir tuo, kad vietoj šeimos pašalpos atsiranda išmoka vaikui (LR išmokų vaikams įstatymas). Lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, atsirado naujų paramos rūšių: vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir kitos. Pasak apklaustų specialistų, labai svarbus yra 2006 m. priimtas LR socialinės paramos mokiniams įstatymas Nr. X-686 (Žin., 2006, Nr.73-2755), kuriuo vaikams skiriamas nemokamas... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania recovered its independence, more attention was being paid to the people’s adaptation in a constantly changing environment, to the vital needs of the people and possibilities of satisfying them. The decision to create a democratic society obliged the authorities to concern for the weakest members of our society: old lonely people, families having social problems, disabled people, orphans, etc. This concern increased every year. The turning point, according to the specialists, took place in January 1, 2004, when the law of the monetary social maintenance for families (individuals) with low income of the Lithuanian Republic was enforced (No. IX-1675; News 2003, No 73-3352). According to the law the property of the individuals who applied to receive the social payment was being evaluated. This made the rendering of the financial support more accurate – the money was given to those who needed it most. The year of 2004 was very important as the payment to the child (instead of the family allowance) was introduced (the law of the allowance to children of the Lithuanian Republic). As compared to the last decade, there have appeared new types of allowance: single payment of the dwelling to acquire or to settle oneself in a new flat, payment of the ward ship, single payment for pregnant women, etc. According to the specialist, the law of social support for schoolchildren of the Lithuanian Republic (No. X-686, News 2006, No. 73-2755) accepted in 2006 is very important... [to full text]

Viena iš Lietuvos Respublikoje pripažįstamų žalos rūšių, negautos pajamos, kurių sąvoką šiame darbe siūloma pakeisti „negauto pelno“ sąvoka, garantuoja tinkamą konstitucinės asmens teisės į žalos atlyginimą užtikrinimą. Tačiau teikiant reikalavimą dėl negauto pelno atlyginimo, reikia turėti omenyje, kad tokio reikalavimo pagrįstumą vertinantis teismas atsižvelgs į tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Gautinų pajamų numatymas yra susijęs ne tik su tinkamu pareigų vykdymu, bet ir su sąžiningumu bei bendradarbiavimo pareiga, kadangi vertinant negauto pelno atlyginimo galimybę ypač svarbūs ne tik atsakovo, bet ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Jeigu žalą negauto pelno forma patiriantis asmuo, nesiima jokių priemonių, kad akivaizdžiai gresiančių nuostolių dydis būtų sumažinamas, tuomet jis savo veiksmais prisiima tam tikrą dalį negauto pelno rizikos. Tai aktualu ir sprendžiant priežastinio ryšio klausimą: jeigu atsakovo veiksmai nėra ieškovo negauto pelno priežastis arba negautą ieškovo pelną sąlygojo abiejų šalių veiksmai, remiantis civilinio kodekso 6.253 straipsniu bus sprendžiamas atsakomybės ribojimo ar netaikymo klausimas. Pažymėtina, jog negautam pelnui taikoma ius impossibilitum est non iuris (teisė nustato tik tai, kas įmanoma ir galima tikrovėje) taisyklė: ieškovas savo patirtą žalą turi pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne... [toliau žr. visą tekstą] / Lost profit is a sort of damage recognized in Lithuania which ensures the guarantee of the constitutional individual‘s right for the award of damage. Despite the fact that in the Lithuanian legal acts this sort of damage is called „lost proceeds“ (direct translation from lithuanian), in this graduation dissertation it is suggested to change this concept to „lost profit“ as it is called in international legal acts. The person who prosecutes a claim for the lost profit has to keep in mind that the court which examines the issue will consider these circumstances: whether the profit were predicted in advance, whether this prediction was reasonable during normal operations and whether the profit was lost as a result of unlawful actions. The prediction is based not only on diligent duty performing but also on good faith and co-operation because while considering the opportunity of the damages award both the debtor‘s and the aggrieved part‘s actions are important. It is also relevant for considering the causation: in case if debtor‘s actions were not the reason of the lost profit or the lost profit was conditioned by both parties actions, these events might be a ground for non-application of civil liability or completely or in part release form civil liability as it is regulated in the Article 6.253 of the civil code of the Republic of Lithuania. It should be noted that for the lost profit is applicable ius impossibilitum est non iuris (law provides only possible in reality things)... [to full text]

The goal of the present paper towards the Master‘s degree is to analyse whether the practice of applying the Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income assures implementation of the objectives contained in it. The following objectives were set to attain the goal: 1. To study the theoretical grounds for rendering financial social support in Lithuania. 2. To study the methods for establishing the level of financial social support. 3. To study how the persons getting the financial social support evaluate Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income. The paper includes the analysis of scientific references, laws, articles, reports delivered at conferences, Decisions of the Government on financial social support and poverty issues. The interviewing of the recipients of social support, those who have not received or receiving financial social support was carried out. The evaluation of efficiency of the support provided following the Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income was also analysed. The theme is topical as the reforms in the sphere of the financial social support had taken place – the Law on Financial Social Support to Families (Lone Persons) with Low Income, regulating assignment of support based on the principle of revenue and property evaluation, came into force. So, it is very important to find out whether the financial social support rendered in such a way permits... [to full text]

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama teikiama piniginė socialinė parama Lietuvoje, jos efektyvumas ir pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Teorinėje darbo dalyje aptariama socialinės paramos samprata, rūšys, teikimo principai, piniginės socialinės paramos skyrimo būdai ir pateikiama išmokų efektyvumo vertinimo metodika. Remiantis išanalizuota literatūra, atlikta piniginės socialinės paramos Lietuvoje analizė 2007-2012 m. laikotarpiu, bei pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Piniginių socialinių išmokų efektyvumas įvertintas, palyginant darbo užmokestį su gaunama socialine parama, bei skaičiuojant agreguotus išmokų efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius. Atlikus socialinės paramos efektyvumo analizę išsiaiškinta, kad dosniai ir lengvai skiriamos išmokos sumažina jų gavėjų paskatas ieškoti darbo, ar imtis mažai apmokamų darbų. Todėl konkretizuotos racionalesnio socialinės paramos išteklių naudojimo priemonės, kurias įgyvendinus, teikiama gyventojams parama taptų veiksmingesnė. / In Bachelor‘s degree thesis analyses provided social assistance in Lithuania, their effectiveness and possible improvement directions. In theoretical part of the paper, analyses conception, types and provision principles of social assistance, also financial social assistance techniques and benefits of efficiency assessment methodology is presented. According to reviewed literature, performed analysis of financial social assistance in Lithuania for 2007-2012 period, and possible improvement directions is presented. Efficiency of financial social assistance was assessed comparing with wage, obtained social assistance and by calculating of the aggregated indicators of efficiency and usefulness of allowances. Performed analyses of social assistance efficiency, found that financial social assistance is too easily given for generosity and easy to granting benefits reduces their incentives to users to look for work and financial social assistance resources is not used effectively enough. Moreover, more concretely rational social assistance resources usage ways, which realized social assistance become more efficiency.

Negrynieji pinigai vis labiau iš apyvartos išstumia grynuosius pinigus ir ypač verslo pasaulyje tampa viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių. Piniginių prievolių vykdymas negrynaisiais pinigais vyksta tarpininkaujant bankams, paprastai – per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai, kokia yra dabar, visas finansų sektorius, įskaitant bankus, nuolat susiduria su įvairiomis rizikomis, dėl ko šio sektoriaus subjektų veikla pasitikima vis mažiau. Todėl šiuo darbu buvo siekiama, pirmiausia, susipažinti su mokėjimo sistemomis, joms būdingomis rizikomis bei jų valdymo būdais, išnagrinėti, kaip vystėsi Lietuvos mokėjimų sistemos, kokios jos yra ir kaip veikia dabar, kas jų laukia ateityje. Antra, daug dėmesio buvo skiriama piniginių prievolių vykdymo principams ir jų specifikai, vykdant pinigines prievoles per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Buvo analizuojamas piniginės prievolės vykdymo mokėjimo sistemose mechanizmas, piniginės prievolės įvykdymo laikas, vieta ir valiuta. Išsamiai buvo išnagrinėta banko atsakomybė už kliento pateikto mokėjimo nurodymo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei rizikos ir atsakomybės pasiskirstymas bankų nemokumo atveju. Rašant darbą buvo remiamasi užsienio autoriais – finansų ir bankų teisės specialistais, daug naudingos informacijos suteikė Lietuvos banko bei Europos Centrinio banko interneto svetainės. Žinoma, neapsieita ir be teisės aktų analizės. Analizuojami buvo ne tik dabar galiojantys Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Non-cash money increasingly displaces cash money and has become one of the main means of settlement in the business world. Non-cash performance of monetary obligations is proceeded through intermediation of banks, usually – through the payment and settlement systems. Considering the current complicated market situation, all finance sector, including banks, is constantly exposed to different risks, which results in decreased confidence in banks. Thus this thesis, first, introduces payment and settlement systems, related risks and their management instruments, analyses development of the Lithuanian payment systems, describes current Lithuanian payment systems, the way they operate, and their future prospects. Second, attention was paid to the peculiarities of performing monetary obligations in payment and settlement systems. The mechanism, time, place and currency of performing monetary obligations in payment and settlement systems have been analysed. Bank‘s liability for non-execution or an improper execution of the client‘s payment order, as well as allocation of risks and liabilities in case of bank‘s insolvency, have also been analysed in detail. The thesis is mainly based on two foreign authors – experts in finance and banking law, also a lot of useful information was provided by the websites of the Bank of Lithuania and European Central Bank. Of course, it was impossible to manage the thesis without analysing legal acts. Not only currently applicable legal acts of... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]