Baigiamasis magistro darbas buvo rašomas apie įmonės vadovų interesus, kai įmonės nemokumo būsenoje atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant nustatytą mokėjimų eiliškumą, ko pasekoje yra preziumuojamas tyčinis bankrotas. Atliekant tyrimą buvo iškeltas tikslas atsakyti į klausimą: ar tyčinio bankroto prezumpcija dėl mokėjimų eiliškumo nepažeidžia įmonės vadovų interesų? Darbe buvo nustatyta, kad tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę ir buvo žinoma, kad tokiais veiksmai bus pažeisti kreditorių reikalavimai. Siekiant palengvinti tyčinio bankroto įrodomumą buvo priimta tyčinio bankroto prezumpcija. Taip pat darbe ištirta, jog įmonės vadovui yra keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, 2012 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas praplėtė įmonės vadovo atsakomybės ribas, iš vadovo bus galima išsireikalauti žalą, kuri kilo dėl jo tyčinių veiksmų. Tai gali turėti įtakos verslo plėtrai. Atsiradus įmonės nemokumo požymiams, vadovo tikslas yra atstatyti įmonės mokumą, kad būtų išsaugota įmonė ir galėtų toliau vykdyti veiklą, o vykdant veiklą būtų išsaugomos darbo vietos. Tačiau įmonės vadovo interesai esant įmonės nemokumo požymiams bei nemokumo būsenai, šiek tiek skiriasi. Esant nemokumo požymiams tikslas yra atstatyti mokumą, o esant pačiam nemokumui, kai nebėra galimybės atstatyti mokumo, iškelti įmonei bankroto bylą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų pusiausvyrą. Atlikus tyrimą pasitvirtino iškelta... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis was being written about the Heads of the companies interests when in the mood of company’s insolvency all money transfers were done not in the right way. Finally as a result of that company is being presumed for intentional bankrupt. The relevance of the investigation is determined with intentional bankrupt presumption, when money transfers were done not in the right way / order, appeared less than one year ago. This thing is totally new and it’s not being investigated neither in scientific literature nor in case law. The development of the business is important for whole Lithuanian economics and because of that it’s actual to investigate whether the law of companies’ bankrupt, intentional bankrupt’s 20th article, 2012 year 18th of April changes which have identified intentional bankrupt presumption do not violate the Head of company’s interests. The latter could have a big impact for direct business development. In the first part was identified that the intentional bankrupt is in advance planned company’s bankrupt by managing the company incorrectly and when it was well known that the request of the creditors will be violated. Trying to make the proof of the intentional bankrupt more easier it was accepted the presumption. In the second part was investigated that there are subjects for higher standards of attention and care to the Head of the company. By the law of 2012, 18th of April, Nr. XXII-237 the limits of responsibility for the Head of company were... [to full text]

Nekaltumo prezumpcija – pamatinis ir visuotinai pripažįstamas baudžiamosios teisės principas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Šio principo postulatas reikalauja asmenį laikyti nekaltu, jei neįrodoma priešingai ir suponuoja būtinų procesinių taisyklių laikymąsi nustatant tam tikras proceso dalyvių teises ir pareigas. Tačiau nekaltumo prezumpcijos principas turi tam tikrų prieštaravimų, kurių esminis yra tai, kad baudžiamajame procese greta nekaltumo prezumpcijos egzistuoja jos antipodas - kaltumo prezumpcija. Jei tokios nebūtų, būtų neįmanomą prieš asmenį pradėti baudžiamąjį procesą ir taikyti jam procesines prievartos priemones. Vadinasi nekaltumo prezumpcija nėra ir negali būti suabsoliutinama baudžiamajame procese, tačiau visgi ji būtina kaip asmens teisių garantas. Šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje, nors ir suvokiama nekaltumo prezumpcijos svarba žmogaus teisių užtikrinimo kontekste ir vienų mokslininkų laikoma objektyvia ir visuotinai privaloma teisine nuostata, visgi yra manančių, kad nekaltumo prezumpcija yra viso labo tik fikcija, neturinti praktinės reikšmės. Be to nekaltumo prezumpcija nebegalioja tik nuo to momento kai įsiteisėja kaltumą konstatuojantis teismo nuosprendis. Vadinasi kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ar teismo procesas, daugelis aplinkybių dar nėra pilnutinai ištirtos, taigi nesibaigus teisminiam nagrinėjimui išlieka didėlė tikimybė nekaltai apkaltinti asmenį. Todėl praktikoje dažnai kyla nekaltumo prezumpcijos... [toliau žr. visą tekstą] / The presumption of innocence is the fundamental and general principle in the criminal law which is recognized both: internationally and nationally. The presumption of innocence - is the principle that one is considered innocent until proven guilty. This principle implies that there should be the certain and strict rules followed in the process while settling the rights and obligations of the participants of the criminal procedures. However this principle has some contradictions with other principles. The essential contradiction is with the presumption of guilt. Without the presumption of guilt there would be impossible to start the criminal proceedings and to impose coercive measures against any person. So the presumption of innocence is not and can not be considered as absolute principle, but the one which guarantees the implementation of certain rights of the person in criminal proceedings. Even though in modern criminal law the importance of the presumption of innocence to ensure human rights is realized and principle is considered as universally binding legal provision by many researchers, some researches express the opinion that presumption of innocence is pure fiction and that it has no practical significance. The presumption of innocence proceeds until someone is found guilty by final and valid court decision. Taking into the consideration mentioned above during the pre-trial investigation or during the trial many factors have not yet been fully explored and... [to full text]

Šiame magistro darbe išsamiai nagrinėta baudžiamojo proceso paskirtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK pirmame straipsnyje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti baudžiamojo proceso paskirties esmę, pirmojoje darbo dalyje buvo aptariama baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos, tipai (formos), stadijos. Taip pat atskleidžiamas pats baudžiamojo proceso, kaip atskiros teisės šakos reikalingumas bei jos sąryšis su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais. Lietuvos baudžiamojo proceso samprata palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų bei Vokietijos teisės doktrinose suformuota koncepcija. Aptariant proceso funkcijas, tipus bei stadijas, jos konkrečiai siejamos su nagrinėjma tema ir atskleidžiama kaip jos tiesiogiai padeda įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Antrojoje magistro darbo dalyje išsamiai išanalizuoti konkretūs principai, kurių visetui esant, yra tinkamai pasiekiama baudžiamojo proceso paskirtis. Aptariami žmogaus ir piliečio, visuomenės bei valstybės teisių gynimo, proceso greitumo, išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tinkamo įstatymo pritaikymo bei nusikalstamą veiką padarusio asmens tinkamo nubaudimo ir reikalavimo, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas principų įgyvendinimas. Pateikiami Konstitucinio, Europos žmogaus teisių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismų sprendimai bei išaiškinimai minėtų principų taikymo aspektais. Analizuojama teisės doktrina. Magistro darbo autorius pateikia išvadas bei pasiūlymus kaip įgyvendinant principus galima... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the purpose of criminal procedure which is consolidated in the criminal procedure code of Lithuania. The concept, functions, forms, stages of the criminal procedure are discussed in the first part of the article on purpose to demystify circumstantial purpose of criminal procedure. It is asserted the need of criminal procedure, as a separate type of law, and its connection with the principles which are consolidated in the Constitution of Lithuania. Lithuaniain conception of criminal procedure is compared with the concept which is settled in the United States of America and Germany. Taking in consideration functions, forms and stages they are associated with the pending subject and it is revealed how they assist to implement the purpose of criminal procedure. Particular principles, which completeness helps to obtain the purpose of criminal procedure, are rationalised and explained in the second part of the article. The aspects of the defence of human, citizen, society and state rights, the quickness of process, comprehensive detection of crimes, proper use of legislation, proper punishment of a man who commited a crime and a demand that an innocent man would not be punished are considered. Some judgements and explications of Constitutional Court, Supreme Court and Europen Court of Human Rights are introduced which reflect the use of mentioned principles. The doctrine of law is analised. The author of the article makes conclusions... [to full text]

Darbe aptariama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos teismų praktikoje problematika. Visų pirma, pažymėtina, kad tinkamas šio instituto taikymas teismų praktikoje yra itin reikšmingas, nes visuotinai pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės kreiptis į teismą, įtvirtintos EŽTK ir Konstitucijoje, - tinkamo įgyvendinimo sudėtinis elementas. Darbe trumpai nusakomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo paskirtis, apibrėžiant šiuos klausimus pasitelkiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika ir remiamasi jos suformuluotomis definicijomis. Autorius siekia atskleisti Lietuvos doktrinoje suformuotą ir teismų praktikos išplėtotą ekonomiškumo principą, kuris itin aktyviai taikomas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą. Darbe autorius skiria daug dėmesio, jo manymu, vis dar aktualioms ir nevienareikšmiškai teisės doktrinoje ir praktikoje vertinamoms problemoms. Visų pirma, aptariama didelės reikalavimo sumos suponuojamos grėsmės sprendimo įvykdymui problematika. Nemažai dėmesio skiriama civilinės atsakomybės, kylančios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, instituto analizei, nuostolių atlyginimo specifikai, šio instituto santykiui su piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutu. Trečioji, trumpiau aptariama, yra būtinybės konstatuoti materialinį teisinį santykį tarp ginčo šalių problematika, kuri kol kas, atrodo, Lietuvoje nagrinėjama tik teisės teoretikų. Galiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The issues concerning the application of the interim measures in the Lithuanian Court practice are discussed in this paper. First of all, it should be noted that the proper application of this institution is especially important as the proper application of the interim measures is held to be an integrate part of one of the most important human right – the right of a fair trial – the right established in the European Human rights Convention and in the Constitution of the Lithuanian Republic. So the object of this work was to analyse interim measures of protection, which do not permit the course of justice to be frustrated by a defendant taking action, the purpose of which is to render nugatory or less effective any judgement or order which plaintiff may obtain. The purpose and the aims of the interim measures application are shortly discussed in the paper, for the purpose of disclosing these issues the definitions formulated by the practice of Lithuanian courts is used. The author seeks to discuss a principle of economic interim measures which was established by the doctrine and was widely developed by the practice of Lithuanian courts. Author declares a considerable part of this paper on discussing the issues which, under the opinion of the author, are still very relevant and which are approached in ambiguity by the doctrine and the Lithuanian court practice. Firstly, the issue of a large claim amounts which are held as presuming a threat for a decision to be implemented is... [to full text]

The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms drawn up in Rome on 4 November 1950, entered into force in September 1953, consolidated the minimal standarts of human rights protection which are equally binding for all democratic Europe countries. Article 6 guarantees the right to a fair trial – one of the favourable condition to realize human rights. It is the fundamental right and the guarantee of other human rights protection. The aim of the master thesis is to scrutinize the conception of the right to a fair trial under the Article 6 of the European Convention, its content and the practice of The European Court of Human Rights on this question. It is considering especially urgent questions of the Article‘s 6 application. On that ground the position of the Court is formed and the analysed regulations becomes the part of theory. The master thesis should create the basis for the further analysis of the Article 6 and promote the publication of the problem on human rights and safeguard them in Lithuania. In the Article 6 there is determined the right that everyone is entitled to a fair and public hearing within a reaonable time by an independent and impartial tribunal established by law. In the Convention sense the right to a fair trial is interpreted widely because of its significance in the democratic society. Otherwise the narrow interpretation of Article 6 would not answer the purpose. The right to a fair trial should be analysed as the whole... [to full text]