Magistro darbe „Mirties įvaizdis Sauliaus Tomo Kondroto romane „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ (1985) analizuojama mirties tema lietuvių prozoje. Remiantis Vakarų kultūrologijoje ir tanatologijoje susiformavusia mirties samprata, yra ginamas teiginys, kad šiame romane sukurtas literatūrinis (estetinis) mirties įvaizdis, kuris gali pristatyti skaitytojui visuminę mirties pajautą ir praplėsti bei pagilinti kultūrologinę (mitologinę, religinę ir filosofinę) mirties fenomeno interpretaciją. XX a. lietuvių prozoje mirtis yra viena svarbiausių jos tematikos krypčių. Darbo objektu pasirinktame S. T. Kondroto romane mirties įvaizdis yra kūrinio siužeto epicentras ir išeities taškas kuriant kitus literatūrinius įvaizdžius, simbolius, metaforas. Romane vartojama magiškojo realizmo poetika, kuri literatūriniam mirties įvaizdžiui romane „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ suteikia kasdieniškumo pobūdį, „paprasto stebuklo“ įspūdį. Analizė atskleidžia literatūros kūrinyje atsirandantį meninį mirties įvaizdį ir jo aspektus, kurie praplečia ir pagilina mitinę, religinę ir filosofinę mirties interpretaciją. Darbe aiškinamasi, kodėl mirties įvaizdžio šiame romane analizė leidžia pereiti prie gilesnių laisvės, valdžios, diktatūros ir kitų klausimų tyrinėjimų, be to, padeda suvokti romano meninės raiškos priemones. / The Masters Research presented is based on the impressions of death in the novel ”Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą” (The Devouring Gaze of the Window Lookers), published 1985. The research presents an analysis of the theme of death in Lithuanian literature as written by Saulius Tomas Kondrotas. In the XX Century, the theme and analysis of death in Lithuanian literature is a main focus. Western literature, as presented in the book, with its thanatology and perception of death is often conceptionalized with an incomplete impression of thanatology focusing on saving, protecting and keeping alive in its cultural values, philosophy and theology. For the purpose of this study, analysing the novel of S.T. Kondrotas was selected as death is the epicenter of its theme. In the book Magic Realism as an art form is used as a means of expression. In the novel plain, simple, miracles of ordinary daily life are absolutely essential . In the novel, the meaning of death is expanded by the use of myths, religion, and philosophy to extend and broaden its perception. Death’s impression in the analysis of the book deepens the knowledge of government control, dictatorship, and freedom with the questions this poses. Forms of art presented as Magic Realism in the book assist the reader in understanding what the book intends to reveal. Significant language in the book include the author’s view of the death experience, the magic art of dying, and the tone in which it is written. The novel also... [to full text]

Mokslinis realizmas yra filosofinis požiūris tvirtinantis, kad mokslo teorijos teigia tiesą apie pasaulį. Šis požiūris nebūtų filosofiškai įdomus, jei jo nesiektų paneigti įvairūs filosofiniai, istoriniai ir sociologiniai kontrargumentai. Šiame darbe analizuojami Paulo Feyerabendo, Arthuro Fine‘o, Thomo S. Kuhno, Larry Laudano, Baso van Fraasseno bei socialinio konstruktyvizmo prieš mokslinį realizmą nukreipti argumentai. Vertinama, kaip šie argumentai atsilaiko prieš naujausius argumentus mokslinio realizmo naudai, pateiktus Philipo Kitcherio, Jarretto Leplino, Ilkka Niiniluoto, Stathiso Psillos ir kitų mokslinių realistų darbuose. Darbe teigiama, kad mokslinis realizmas yra nuoseklus, savo teiginius gerai pagrindžiantis, geriausiai mokslo sėkmę paaiškinantis mokslo teorijų aiškinimas ir todėl laikytinas teisingu teorinis požiūris. Mokslinis realizmas yra nuoseklus teorinis požiūris, kadangi pagrįsdamas dvi prielaidas, kad egzistuoja nuo mąstymo nepriklausomas ir tam tikrą struktūrą turintis pasaulis (ontologinė prielaida) bei kad mokslas yra pajėgus šį pasaulį pažinti (episteminė prielaida), daro išvadą apie mokslo teorijų semantiką, jog teorijos parodo, koks yra pasaulis. Mokslinis realizmas gerai pagrindžia savo teiginius ir prieš jį nukreipti argumentai nepajėgia jo paneigti. Savąjį episteminį optimizmą mokslinis realizmas pagrindžia neigdamas galimybę nubrėžti griežtą ribą tarp stebimų ir negalimų stebėti esinių ir reiškinių bei tvirtindamas abdukcijos (geriausio... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific realism is a philosophical approach that claims the literal truth of scientific theories. This approach would not be philosophically interesting if there were not ample philosophical, historical and sociological arguments that would argue against it. In this thesis we evaluate the arguments of Paul Feyerabend, Arthur Fine, Thomas S. Kuhn, Larry Laudan and Bas van Fraassen as well as the challenge of social constructivists. All the counterarguments are weighed against the most up-to-date arguments for scientific realism – notably, Philip Kitcher, Jarrett Leplin, Ilkka Niiniluoto, Stathis Psillos and others. We claim that scientific realism is a consistent and soundly substantiated account of scientific theories which best explains the empirical success of scientific theories and which, therefore, is justly believed to be a truthful theoretical attitude. Scientific realism is a consistent theoretical attitude because it starts from the two premises that there is a mind independent world of a particular structure (an ontological premise) and that science is able to know this world (an epistemic premise) and concludes with a semantic thesis that scientific theories represent what the world is like. Scientific realism is a sound and well substantiated theoretical attitude because the arguments against it do not succeed to refute it. It grounds its epistemic optimism in the denial to draw a rigid line between the observable and unobservable aspects of the world and in... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas tarptautinių veikėjų elgesys, anksčiau įprastas laikyti iracionaliu. Išanalizavus lošimų teorijos logiką, tiriamos galimybės atskirus lošimo teorijos modelius taikyti dviejų valstybių sąveikų, kuriose mažesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybė siekia didinti savo struktūrinę galią santykyje su didesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybe. Išnagrinėjus ribotos informacijos ir sąveikos dalyvių nepasitikėjimo vienas kito racionalumu implikacijas sprendimų priėmimui ir sąveikos rezultatams, daroma išvada, kad dviejų minėtų veiksnių pagalba gali būti tikslingai sukuriama netikrumo situacija kaip priemonė, ribojanti didesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybės gebėjimą priimti racionalius sprendimus ir leidžianti mažesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybei pasiekti trokštamą sąveikos rezultatą – padidinti savo struktūrinę galią. / International relations can be considered as a set of interactions between the actors of international system. As a result of these interactions some actors gain a reputation of reliable and stable while the others perform as irrational and unpredictable. The main goal of these masters’ theses was to identify when and how should the seemingly “irrational” behavior of the international actor be considered as a rational strategy aiming at some certain objectives. The subject of this research is the interactions between two states in which the structural and comparative power of the one state is lower than the one of the other. Under these circumstances the state which possesses lower power seeks to raise it in relation to the stronger state. The author of this research hypothesizes that the aim of the behavior which seems irrational to the other players of the international system may be the creation of the conditions of uncertainty. The later can be used as a means of rising structural power of the actor who necessitated it. The Author approaches the logic of the theory of rational choice as well as examines the prospects of using the particular models of game theory as a tool of analyzing the abovementioned interactions of two states the structural and comparative power of which is notably unequal. After analyzing the impact of imperfect information as well as the mistrust in the rationality of the partners of the game, the Author comes to conclusion that the abovementioned... [to full text]