Magistro mokslo tiriamojo darbo objektas - debatai, diskusijų laidos, dialoginiai televizijos žanrai. Darbo tikslas – atskleisti, kaip per metus pasikeitė Lietuvos televizijos diskusinių laidų ginčo modeliavimo metodai ir kokią įtaką šie pokyčiai turėjo debatų populiarumui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti debatų raidos istorinį kontekstą; susieti retorikos mokslą su televizijos debatų laidomis; apžvelgti, kokią įtaką debatai turi politikai; atlikti Lietuvos televizijos diskusinių laidų analizę; atskleisti, kokie ginčo modeliavimo metodai buvo naudojami prieš metus transliuotose Lietuvos debatų laidose; nustatyti, ar prieš metus Lietuvos debatai vadovavosi realybės televizijos principais; nustatyti, kokiais principais ginčas kuriamas šiandieniniuose debatuose; suformuluoti išvadas. Naudojantis Lietuvos diskusinių laidų aprašomuoju – analitiniu bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos televizijos debatai beveik nesivadovauja senovės debatų tradicijomis. Juose svarbesnę reikšmę turi įtikinimas, o ne problemos analizė, sprendimų ieškojimas. Debatų dalyviai vadovaujasi asmeniniais ir emociniais įrodymais. Darbe nagrinėtose 2005 m. Lietuvos diskusijų laidose ginčas modeliuojamas pagal realybės televizijos principus. Tuo metu rodytose Lietuvos diskusijų laidose - „TV forumas”, „Spaudos klubas”, „Sąmokslo teorija” ir „Visuomenės interesas“ laidos procesas (ginčas, emocijos) užgoždavo nagrinėjamą temą. Laidose ginčas buvo modeliuojamas spalvingų asmenybių... [toliau žr. visą tekstą] / Television debate: the technique of dispute Debates have an old history, counting from Greek civilization to these days. In television we see different debates. But the same dimension – search of truth – is still important thing. Like our capabilities to express the truth have changed by the birth of every new technology of communication, the truth telling in television by debates have changed to. In antiquity times an argue was the most important instrument to find the true. Politics, judges, soldiery learned how to debate in public ant to prove his true, by using arguments and oratory. Every oratory speaker had to follow the rules of arguing. Television debates use only the rules, which help to please audience. In medieval times arguing becomes a part of science. Speakers are not trying to find the true, but to prove that your propositions are the true. These rules intercept television debates. Television argues don’t have the same lineaments like antiquity or medieval debates. It becomes not the part of science, but borrows some rules of rhetoric. Television creates mixture of rhetorical ant television arguing. In Lithuanian debates the technique of dispute is based on the broadcasts moderator, who create the dispute by his personal tricks, by transferring his functions to invited talkers. The dispute is created before debates broadcasting by inviting specific persons and two arguing sites. There are elements, which can create dispute like audience, telephone calls... [to full text]

Sociologiniai žiniasklaidos aspektai: realybės konstravimas SANTRAUKA Žiniasklaida yra galinga visuomenės stereotipus kurianti institucija, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos visuomenė yra adekvačiai informuojama apie įvykius tiek šalyje, tiek užsienyje? Ar visada žiniasklaida teisingai panaudoja savo simbolinę galią, ar visada jos veiksmai atitinka pilietinės visuomenės interesus? Lietuvoje žiniasklaida yra ne tik institucija, kuria labiausiai pasitiki gyventojai, bet ir vienas svarbiausių informacijos šaltinių. Būtent aukšti pasitikėjimo žiniasklaida Lietuvos visuomenėje reitingai, prieštaringas ir kvestionuojamas informacijos ir naujienų perteikimas bei noras pažvelgti į šią socialinę instituciją kitu kampu – ne skaitytojo ar žiūrovo, o žiniasklaidos atstovo, paskatino susidomėti šia socialine institucija, pabandyti atskleisti jos veikimo principus atrenkant, apdorojant ir pateikiant informaciją visuomenei. Šio darbo tikslas yra per spaudos ir televizijos naujienų atstovų patirtį atskleisti žiniasklaidos vidinę ideologiją ir kritiškai įvertinti žiniasklaidą kaip realybės konstravimo priemonę. Šiame darbe yra apžvelgiami žiniasklaidos priemonių – spaudos ir televizijos – bendri bruožai ir ypatumai. Nagrinėjamos sociologinės bei komunikacijos teorijos, analizuojančios žiniasklaidą. Aptariamos M. McLuhan’o, J. Baudrillard’o, C. McCullagh’o, P. Berger‘io, T. Luckmann‘o bei kitų šiuolaikinių teoretikų idėjos. Remiantis kokybiniais interviu su spaudos bei televizijos naujienų... [toliau žr. visą tekstą] / The Sociological Aspects of Mass Media: Reality Construction SUMMARY Mass media is a powerful society institution that has a power to create stereotypes, that‘s why some questions arise: is Lithuanian society adequately informed about the events in the country and abroad? Does mass media always properly use its symbolic? Does her action always match the interests of civil society? Lithuanian mass media is not only the most trustful institution in Lithuania but also is one of the most important sources of information. The high level of mass media confidence, controversial and questionable presentation of information and events in Lithuanian society and the intention to look at this social institution from the other point of view – not from the audience but from the agent of mass media, encouraged to take an interest in this social institution and try to reveal its working principles in selecting, processing and presenting information to the society. The purpose of this work is to reveal an inner ideology of the mass media and critically evaluate the mass media as a mean of reality construction on the ground of the experience of mass media agents. There are reviewed the common features and peculiarity of the press and television. The common mass media aspects are analyzed on the ground of various sociological and communicative theories that are assigned to mass media. There are discussed M. McLuhan’s, J. Baudrillard’s, C. McCullagh’s, P. Berger‘s, T. Luckmann‘s and some others... [to full text]

Magistro darbo objektu pasirinktas politinės realybės pateikimas žiniasklaidoje. Teorinis darbo pagrindas – rėmų arba įrėminimo (angl. framing) teorija, nagrinėjanti individų ar organizacijų taikomas mąstymo bei interpretacijos schemas. Pagrindinė darbo problema yra ta, kad pristatydama politinius įvykius, žiniasklaida juos pateikia per savo prizmę ir konstruoja atitinkamas įvykio interpretacijas auditorijos akyse lemiančius rėmus. Ši problema nulemia darbe keliamą hipotezę: politinių įvykių nušvietimui žiniasklaida naudoja įvairias priemones, kuriomis auditorijai nurodo žinutės perskaitymo reikšmes. Darbo tikslas: pristatyti įrėminimo pagrindu vykstančio politinės realybės konstravimo per žiniasklaidą teoriją bei analizuojant konkretų politinį įvykį ištirti, kokiomis priemonėmis žiniasklaida kuria rėmus. Tikslui pasiekti pasitelkiami darbe įgyvendinami uždaviniai: pristatoma žiniasklaidos efektų tyrimų raida bei politinis žiniasklaidos poveikis, pristatoma rėmų teorija, jos taikymo žiniasklaidoje priežastys, veiksniai bei santykis su pačios auditorijos susikurtais rėmais, nustatomas darbe tiriamo konkretaus politinės realybės konstravimo atvejo komunikacinis kontekstas, tiriami nagrinėjamą įvykį nušviečiantys reportažai ir nustatoma, kokiomis priemonėmis ir kokia galima reikšmė yra kuriama šiuose pranešimuose, o taip pat analizuojama, kaip galimai nagrinėjamo įvykio nušvietimą priėmė auditorija. Apžvelgus teorinius rėminimo aspektus bei semiotinės analizės ir ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the presentation of political reality in media. As a theoretical background of research a framing theory was chosen. This theory concentrates on analysis of the thinking schemes of individuals and other social institutes. The main problem of this thesis is that media informs about the political issues through its own prism and constructs the frames which determine the corresponding event‘s interpretations. This problem leaded to a hypothesis of the thesis: media uses various tools for political issues enlightement and these tools imply the possible means of reading a message and creation of meanings. The aim of this thesis was both to present a theoretical background of political reality construction on the basis of framing and to study the tools of media framing construction via analysis of a specific event. For the achievement of this aim the following tasks were raised and implemented: to present the evolution of media effects overall and its political influence particularly, to present the framing theory and the reasons of framing usage in media, to analyse the framing factors and its relation with the frames constructed by the audience itself, to analyze a context of the specific political issue presented in this thesis, to research the media material about this issue and to determine the possible constructed meanings in these messages and to analyse the audience perception of this political issue being communicated through media. Due... [to full text]