Domėjimasis socialinės sanglaudos reiškiniu Lietuvoje siejamas su bendrąja Europos Sąjungos politika, kuria siekiama mažinti socialinius – ekonominius skirtumus tarp ES valstybių narių bei tų valstybių viduje. Sanglaudos politiką linkstama pateikti per fiskalinius rodiklius: Bendrąjį vidaus produktą, pajamas, užimtumą. Sanglaudai įgyvendinti pasirenkami finansiniai ištekliai – struktūrinė parama iš ES fondų. Šalyse, kuriose socialine sanglauda domimasi kaip mokslo objektu egzistuoja dvi socialinės sanglaudos analizės tradicijos. Pirmoji kildinama iš akademinių socialinių mokslų disciplinų, sociologijos ir išskirtinai socialinės psichologijos. Antroji, įgyjanti vis daugiau įtakos, buvo išplėtota strateginės politikos specialistų. Lietuvoje atskirų socialinės sanglaudos kaip reiškinio tyrinėjimų nėra atlikta, o pats reiškinys suvokiamas pernelyg siaurai. Taigi šiame darbe aptariama socialinės sanglaudos reiškinio samprata, apžvelgiami įvairūs sanglaudos aiškinimai ir ją apimantys veiksniai bei jų įtaka visuomeninei santvarkai ir raidai. Empirinėje darbo dalyje palyginamuoju principu analizuojamos keturių tradicinių Lietuvos partijų: Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų 2000 ir 2004 m. rinkiminės Seimo programos socialinės sanglaudos ir ją apimančių veiksnių atžvilgiu bei šių partijų atstovų nuostatos. Atliekant programų palyginamąjį tyrimą šiame darbe taikomas MRG metodo principas derinamas su kontent analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Interest in social cohesion phenomenon in Lithuania is connected with common European Union’s policy, the main aim of which is to reduce social – economic inequality between member states of the European Union and in the member states itself. Cohesion policy is tending to be presented by fiscal indexes: Gross domestic product, revenues and employment. For implementing cohesion are choosed financial resources – structural assistance from European Union’s funds. In the societies where the social coherence is to be taken interest as science’s object exist two analytical traditions. The first one is derived from the discipline of academic social sciences, sociology, and exceptionally from social psychology. The specialists of strategic policy explicated the second one, which takes more influence. There are no separate researches of social coherence as phenomenon made in Lithuania and self-phenomenon is realized to narrow. In this paper is discussed conception of social coherence phenomenon, is reviewed various explanations of coherence and inclusive factors, their impact to social order and it’s development. In the empirical part of the paper, using comparative principal, is analyzed 2000 and 2004 parliamentary election programs of four traditional Lithuanian political parties (Lithuanian Social Democrats, Homeland Union, Liberal and Central Union, Lithuanian Christian Democrats) in field of social coherence, it’s inclusive factors and the provisions of representatives of above... [to full text]

Social cohesion is an important priority of the development both on Lithuanian and EU level. It is addressed to a human being, to the reduction of social differences between people, their groups and regions. Elaboration of tourism, including adaptation of the manors for tourism needs, is one of the priority directions of Lithuanian countryside development in order to ensure economical welfare and social cohesion. Elaboration of the manors as tourism objects must be linked with their integration into society life of local community. The goal of this research project was to define key principles of modern manor development strategy – principles, that would ensure, besides economical aspects of the manor elaboration, satisfying of social and cultural expectation of local society, would set grounds for an manors to became an example of most advanced forms of economical activities and social policy application. In this work an exploratory, qualitative research aiming to estimate relations between the manor and local society and their expectations towards the manor, was carried out. As a result, two possible alternatives for the manor development were settled and based on this a vision of the modern manor future and main strategic development principles to strive for this vision presented. The research has proved, that at present time the main expectation of the local society related to the manor is a minimum – that is, to have former facilities and parks of the manor rebuilt... [to full text]

ES regioninės politikos tikslas - sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus ir skatinti tolygią ES plėtrą. Ši politika yra pagrindinė ekonominės plėtros ir aukšto gyvenimo lygio užtikrinimo priemonė. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji gavo teisę naudotis ES struktūrinių fondų, per kuriuos vykdoma regioninė politika, finansine parama. Didžiausią nerimą Lietuvoje kelia skirtumų tarp regionų didėjimas ir svarbiausiųjų centrų, ypač sostinės, atotrūkis nuo šalies vidurkio. Kadangi pagal ES regionų klasifikaciją Lietuva laikoma vienu NUTS II regionu, svarbiausias dėmesys darbe skiriamas Lietuvos regioninei politikai, jos teisinei bazei, įgyvendinimo administravimui, regioninės dimensijos įsisavinimui ir iš to kylančioms problemoms analizuoti ir apibendrinti. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos vykdomą regioninę politiką ir atskleisti regioninį aspektą 2004 – 2006 m. ir 2007 – 2013m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentuose. Darbe analizuojama jau baigiama įsisavinti 2004 – 2006 m.ES struktūrinių fondų paramos regioninė dimensija, įgyvendinama šalies savivaldybėse. Daromi apibendrinimai ir palyginimai su 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentais, prioritetais, priemonėmis ir jų įgyvendinimo regioniniu aspektu. / The aim of the regional policy is to lessen the difference of EU countries in economic and social development and to promote equal EU development. This policy is the main measure vouching for economic development and high living standards. Since joining EU , Lihuania has got the right to use EU structural funds, which execute both regional policy and financial support. The greatest anxiety is caused by the growth of difference between regions and the most important centres, as the capital and regions. According to EU regional classification, Lithuania is considered as NUTS II region, so the greatest impact of the work is based on Lithuania’s regional policy, its law system, administrative work, implementation of regional dimension, analyses and justifications of the problems. The aim of the work is to analyze the implementation of EU regional policy and to reveal the regional aspect in the EU structural support’s programming documents of 2004 – 2006 and 2007 – 2013. The work analyses the final stage of regional dimension’s implementation of EU structural funds 2004 – 2006 in the country’s municipalities. It summarizes and makes comparisons with the structural support programming documents of 2007 – 2013, priorities, measures and their implementation in regional aspect.

AKM DIEGIMO GALIMYBĖS MAŽINANT SOCIALINĘ ATSKIRTĮ LIETUVOJE SANTRAUKA Lietuvos viešoji politika, skirta socialinei atskirčiai mažinti, yra neefektyvi. Žemą Lietuvos socialinės politikos efektyvumą įtakoja nedideli finansiniai ištekliai, kuriuos LR Vyriausybė skiria socialinės politikos įgyvendinimui. Taip pat šios politikos neefektyvumą patvirtina savivaldybių socialinės veiklos statistinių rodiklių analizė. Remiantis šia analize patvirtinama, kad egzistuoja ryškūs skirtumai tarp savivaldybių, jų vykdoma socialinė politika yra deharmonizuota, vykdoma nekryptingai. Socialinės politikos efektyvumą mažina ir tai, kad Lietuvoje reglamentuota socialinių paslaugų vykdymo tvarka įtakoja regioninių skirtumų atsiradimą ir gilėjimą. Remiantis kitų ES šalių patirtimi, socialinės politikos efektyvumą gali pagerinti AKM diegimas. Siekiant mažinti socialinės politikos ydingus požymius, Lietuvoje taikoma AKM principai: geros patirties sklaida, decentralizacija, visų suinteresuotųjų įtraukimas į socialinės politikos procesus ir kt. Remiantis šiuo metodu galima apibendrintai ir tiksliai apžvelgti, efektyviai įvertinti, planuoti ir įgyvendinti valdžios institucijų ir kitų socialinės politikos dalyvių vykdomą socialinę politiką, skatinti valdžios institucijų ir bendruomenės narių bendradarbiavimą sprendžiant socialinės atskirties mažinimo klausimus ir kt. Šie AKM principai taikomi projektuose „Socialinis žemėlapis“ bei „Lietuva be atskirties ir skurdo“ (LabAS). / THE POSSIBILITIES OF OMC IN DECREASING SOCIAL EXCLUSION: THE CASE OF LITHUANIA SUMMARY Lithuanian public policy, intended to decrease social exclusion, is not effective. The effectiveness of social policy is low because Lithuanian Government intends not enough financial reservoir for implementation of social exclusion. Analyses of municipality social work indicators prove that Lithuanian social policy is not effective. This analysis confirms, that exist pronounced differences between municipalities and social policy is disharmonized and implemented in unfocussed way. Effectiveness of social policy is low because the order of pursuing social policy, regulated in Lithuania, influences increase of regional differences. On the strength of EU nation experience, implementation of OMC can improve effectiveness of social policy. On purpose to decrease flawy features of social policy, Lithuania implements principles of OMC, for instance, good practice, decentralization and cooperation of all interested parties in processes of social policy etc. On the strength of OMC, it is possible to rightly review, effectively rate, plan and implement social policy, promote collaboration between governance and community. Following principles of OMC are using in projects “Social map” and “Lithuania without exclusion and poverty” (LabAS).

The activity of Vilnius non-governmental organisations (NGO’s) working with children at risk while strengthening social cohesion is analysed in the research work. The problems of children at risk are multiplying and public institutions need help of NGO’s. General characteristics of NGO’s are reviewed and systematised in the theoretical part of the work. The legal regulation and topics of activity in strengthening social cohesion are presented in this part as well. Besides the analysis of social exclusion and its factors, the situation of children at risk in Lithuania is described and the politics of Lithuanian government in regard to children at risk is discussed.