Šiame darbe apžvelgtos ekonominės sankcijos – jų reglamentavimas mokesčių įstatymuose, taikomi principai bei ištirti šios sankcijos atsiradimo, skyrimo pagrindai, atitinkamo dydžio nustatymas, atleidimo nuo baudų pagrindai ir kiti svarbūs klausimai, turintys reikšmės visapusiškai įstatyminio baudos įtvirtinimo analizei. Pagrindiniai norminiai teisės aktai aptariami ir nagrinėjami darbe – LR mokesčių administravimo įstatymas bei kiti mokesčių įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai ir teismų praktika. Taip pat darbe buvo nagrinėjamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD) atliktas mokesčių administravimo tyrimas („Tax administration survey 2006“), kurį atliekant paaiškėjo, kad įvairių šalių mokesčių sistemos turi daugybę skirtumų, kurie turi tiesioginės įtakos mokesčių sistemų administravimui ir, galimas daiktas, jų veiksmingumui bei efektyvumui, o ypatingai dėmesys buvo atkreipiamas į už mokesčių įstatymų pažeidimus taikomą atsakomybę, t.y. atskirose valstybėse nustatytus ekonominių sankcijų - baudų dydžius. Atlikta lyginamoji analizė su kitose valstybėse įtvirtintomis atsakomybės priemonėmis – baudomis. Taip pat aptartos sankcijų sampratos teorijos, delspinigių kaip ekonominės sankcijos problema. Darbe nagrinėjamas ir mokesčių įstatymų pažeidimo subjektyviosios pusės elementas - kaltė, kadangi teisės teorijoje nėra vieningos nuomonės. Atkreipiamas dėmesys ir į lengvinančias ir sunkinančias... [toliau žr. visą tekstą] / The present Paper deals with economic sanctions – their regulation by tax laws, also with the applicable principles, elaborates on the origin of this sanction, the grounds of its imposition, establishment of the extent of this sanction, the grounds for the exemption from it and other important issues that are relevant to full analysis of the enforcement of the statutory sanction. The principal regulatory legal acts discussed and analysed in this Paper are the Republic of Lithuania Law on Tax Administration and other tax laws, secondary legislation and the case-law. Additionally, the Paper contains the analysis of the “Tax Administration Survey 2006” conducted by the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD), which has revealed that tax systems of different countries have numerous differences which directly affect the administration of tax systems and, possibly, their effectiveness and efficiency, paying particular attention to the liability for the violation of tax laws, i.e. amounts of economic sanctions – fines established in the individual states. The comparative analysis with liability measures – sanctions established in other states has been carried out. The present Paper also discusses the issue of the sanction conception theory and of late charges used as the economic sanction. Additionally, the element of the subjective side of the violation of tax laws – the fault is dealt with, because the law theory does not provide for the consensus on this... [to full text]

Darbdavio prievolė mokėti darbo užmokestį kyla iš darbo teisinių santykių, o darbuotojo gaunamas darbo užmokestis yra svarbiausia socialinė garantija užtikrinanti jo pragyvenimo lygį. Nors šiandieną darbo užmokestis nėra vienintelis atlygis, kurį darbuotojas gauna mainais už atliktą darbą, tačiau jis vis dėlto išlieka vienu svarbiausių. Pagrindinis darbo užmokesčio mokėjimą Lietuvoje reguliuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnį, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, atliekamą darbuotojo pagal darbo sutartį, kuris yra mokamas pinigais. Darbo užmokesčio išmokėjimo pareiga atsiranda darbo sutarties pagrindu. Jo dydis ir mokėjimo sąlygos yra nustatomos susitarimu, o tam tikri minimalūs standartai – įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Darbo užmokestis yra periodinė išmoka, ir kai ši darbuotojui priklausanti išmoka nustatytu laiku neišmokama, nesvarbu visa ar iš dalies, pažeidžiamos darbuotojo teisės. Už pareigos laiku mokėti darbo užmokestį nesilaikymą, darbdaviui nustatytos sankcijos, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, tai vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis) bei delspinigiai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 straipsnis). Darbe bus pasirinktais aspektais aptariamos sankcijos darbdaviui už pavėluotai sumokėtą darbo užmokestį, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnyje ir 207... [toliau žr. visą tekstą] / Employer's obligation to pay wage arises naturally from employment relationship. Receiving wage is the most important social guarantees for employee, which ensures a secure standard of living. Although today wage is not the only reward, which employee receives in exchange for the work completed, but it still remains one of the most important. The primary piece of legislation regulating the payment of wage in Lithuania is the Labour Code. According to Article 186 of the Labour Code, the wage is compensation for work performed by employee under employment contract, which is payable in cash. The obligation of wage payment is resulted by the nature of employment contract. The amount that shall be paid and payment terms are defined by mutual agreement, and certain minimum standards are laid by legislation. Wage is a periodical payment and when this payment which belongs to employee is not paid on time, whether in whole or in part, it shall be treated as a violation of employee’s rights. For failure to implement employer’s obligation to pay wage in timely manner, there are sanctions for the employer established in the Labour Code, namely, the average salary for the time delay (Article 141 of the Labour Code) and interest (Article 207 of the Labour Code). In this thesis based on selected aspects of the aforementioned sanctions for failure to pay wage in timely manner will be analysed. Furthermore, application of these sanctions in the Lithuanian Supreme Court case law, problems... [to full text]

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas. / Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]