• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 5
  • Tagged with
  • 5
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Skundų dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų nutarimų nagrinėjimas / Examination of appeals against the decisions of pre-trial investigation officers and public prosecutors

Pronina, Evanželina 23 December 2014 (has links)
2007 m. birželio mėn. 28d. priimtas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62, 63, 64, 65 bei kitų straipsnių pakeitimo bei papildymo. Priėmus šį įstatymą iš esmės pasikeitė ir visas baudžiamojo proceso kodekso trečiojo skyriaus penktasis skirsnis - apskundimas ikiteisminio tyrimo metu, kuriame reglamentuota bendroji apskundimo ikiteisminio tyrimo metu tvarka. Įstatymų leidėjas šiame skirsnyje įtvirtino dvipakopę apskundimo sistemą, t.y. proceso dalyvis ar asmuo, kuriam pritaikytos procesinės prievartos priemonės, turi galimybę skundą paduoti dviem instancijom. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir priimtus nutarimus pirma apskųsti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui, o pastarojo sprendimus dėl skundo – aukštesniajam prokuroui. Panaši situacija yra ir su prokuroro proceso veiksmų ir priimtų nutarimų apskundimu, t.y. pirma jie turi būti skundžiami aukštesniajam prokurorui, o pastarojo sprendimai dėl skundo – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai gali būti skundžiami tik aukštesniajam teismui. BPK numatyti net penki galimi ikiteisminio tyrimo subjektų proceso veiksmų bei priimtų sprendimų apskundimo terminai, skaičiuojant juos tai nuo sprendimo priėmimo momento, tai nuo sprendimo nuorašo gavimo momento. Taip pat pažymėtina, kad nors BPK 64 straipsnyje reglamentuota skundų nagrinėjimo tvarka ikiteisminio tyrimo metu, šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai... [toliau žr. visą tekstą] / The law replacing and amending articles 62, 63, 64, 65 and other articles of the Penal process code of the Republic of Lithuania was enacted on June 28th, 2007. After this amendment the whole third section of chapter five of penal process code – appeal procedure during pretrial investigation, where general appeal procedure during pretrial investigation is regulated - has undergone material changes. Two-tier appeal system has been introduced by the legislator: participant of the procedure or a person to whom procedural coercive measures have been applied has a right to make an appeal in two instances. First the public prosecutor investigates the appealed decisions of the pretrial investigation officer. And the higher ranking public prosecutor investigates the appeals on the actions of public prosecutor. The same situation exists with the decisions of the public prosecutor – first the higher ranking public prosecutor investigates the appealed decisions of the public prosecutor, and pretrial judge investigates the latter appeals. Meanwhile, the decisions of the pretrial judge can be appealed to the higher court. There are five terms of appeals of the pretrial process subjects in the penal process code. It should be also mentioned that though article 64 of the penal procedure code regulates the examination procedure of appeals during the pretrial process, the same provisions are applied in the situations when pretrial process is refused or when it is complete.
2

Konstitucinio skundo modeliai ir jo privalumai Lietuvos Respublikos atžvilgiu / Juridical models of the constitutional complaint and their juridical merits in the respect of republic of lithuania

Adomaitytė, Gerda 25 November 2010 (has links)
Konstitucinis skundas – tai tam tikra teisinė priemonė, suteikianti asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti verifikuoti viešosios valdžios sprendimus. Nėra vieno, universalaus konstitucinio skundo modelio, tinkančio visoms valstybėms, todėl kiekviena valstybė, apmąstanti šio instituto įtvirtinimo savoje teisinėje sistemoje reikalingumą, naujai turi išskirti konstitucinio skundo modelių esminius bruožus ir įvertinti jų privalumus bei trūkumus. Diskusijos dėl konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisės sistemoje jau peraugo į realius įstatymo leidėjo darbus: suformuota darbo grupė konstitucinio skundo modelio koncepcijos projektui parengti. Tačiau nors plačiai svarstomas šio instituto įtvirtinimo pagrįstumas, dar nevyksta diskusija dėl konkretaus modelio ar specialių jo požymių privalomumo Lietuvos teisės sistemoje. Šiame darbe analizuojama kuo išsiskiria ir kuo panašūs yra konstituciniai skundai skirtingose Europos valstybėse. Svarstant koks konstitucinio skundo modelis geriausiai tiktų Lietuvai darbe analizuojami Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Vengrijos valstybių konstitucinio skundo modeliai. / The individual constitutional claim – is a certain legal measure, which gives a chance to a person, who believes that his constitutional rights and freedoms are violated, to apply to the Constitutional Court and ask for verification of decisions of public authority. The only one, universal juridical model of the individual constitutional complaint suited to all States doesn’t exist. Every State thinking of necessity to institute such legal measure into its legal system, has over again to identify and set apart the constitutive features of different juridical models of the constitutional complaint and to evaluate their merits and demerits. Discussion whether the constitutional complaint has to be instituted or not in the Lithuanian legal system has grown into the real actions of legislator: the work group for preparing the draft of conception of the Lithuanian constitutional complaint has been organized. Despite the fact that legitimacy of institute of constitutional complaint is under extensive consideration, concrete juridical model of the constitutional complaint or binding technical elements in the Lithuanian legal system are still not under discussion. Similarities and differences of the European juridical models of the constitutional complaint are analyzed in this work.
3

Kasacijos leistinumo problemos / Cassation admissibility problems

Žižytė, Rūta 15 March 2006 (has links)
An institution of cassation has been known and implemented almost within all European countries. In the Republic of Lithuania the aforesaid institution has been known since the interwar period. However, it has experienced lots of reforms and constant developments until present days. The latest reform was carried out only several years ago, and during this reform rather big changes were introduced. The cassation admissibility system is considered to be one of the aforementioned changes. This system allows selecting the cases that should be tried following the cassation proceedings. Thus it implies that not every case could be analysed following the cassation procedure and that certain limits to cassation exist. Namely the adoption of these limits form the hypothesis of this work and under the means of comparative, historical, document analysis, logical, critical and linguistic-systemic analysis methods, while examining the judicial practice, the laws of the Republic of Lithuania, the international legal acts, publications and legal researches, this works aims at establishing whether the adoption of these limits does not limit the person’s right to protect his/her violated right or interest by means of legal remedies determined by legal acts.
4

Žmogaus teisių apsaugos institucijos / Institutions for the protection of human rights

Grigaitė, Julita 22 January 2009 (has links)
Šiame ribotos apimties magistro baigiamajame darbe analizuojama žmogaus teisių apsaugos institucijų sistema. Didelis dėmesys skiriamas nacionalinės žmogaus teisių institucijos, veikiančios pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Paryžiaus principus, sampratos analizei. Pateikiama užsienio šalių nacionalinių žmogaus teisių institucijų analizė (Airija, Danija, Vokietija, Lenkija). Darbe darytina išvada, kad Lietuvoje turėtų būti steigiama nacionalinė žmogaus teisių institucija, kuri vykdytų žmogaus teisių padėties stebėjimą, didintų visuomenės žinomumą, konsultuoti valstybės valdžios institucijas žmogaus teisių klausimais, bendradarbiautų su tarptautinėmis institucijomis, užtikrintų Lietuvoje tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi, nagrinėtų individualius asmenų skundus dėl visų žmogaus teisių pažeidimų tiek viešoje, tiek privačioje srityje. Taip pat darbe analizuojamos klasikinių ir specializuotų ombudsmenų veikla ir reikšmė žmogaus teisių apsaugoje, pateikiant Skandinavijos valstybių ombudsmenų veiklos analizę bei išsamiau analizuojamas Lietuvos Respublikoje įsteigtų Seimo kontrolierių, Lygių galimybių kontrolieriaus bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijų statusas. Magistro baigiamajame darbe pateikiama teismo, kaip pagrindinės žmogaus teises ginančios institucijos, veiklos analizė, prieinant prie išvados, jog teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra viena svarbiausių žmogaus teisių apsaugos garantijų. Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses the system of human rights institutions. Special focus is placed on the concept of national institutions operating in compliance with the Paris Principles approved by the United National General Assembly. An analysis of foreign national human rights institutions (Ireland, Denmark, Germany, Poland) is also offered. The study made leads to the conclusion that a national institution should be established in Lithuania to monitor the human rights situation, improve public awareness, consult state authorities on human rights issues, cooperate with international institutions, ensure compliance with international human rights standards in Lithuania, and examine complaints by individual persons regarding any violation of human rights in both public and private sectors. The thesis also analyzes the activities of traditional and specialized ombudsmen and the role they play in the protection of human rights, based on a detailed overview of the activities of Scandinavian ombudsmen. It addresses in detail the status of the Seimas ombudsmen, the Office of the Equal Opportunities Ombudsman and the Office of the Ombudsman for the Protection of Children’s Rights operating in the Republic of Lithuania. The master’s thesis also analyses the activities of courts of law as the primary institution to protect human rights, concluding that the principle of judicial independence serves as a principal human rights guarantee. The status of the Constitutional Court of the... [to full text]
5

Ar individualus konstitucinis skundas gali būti lakomas veiksminga teisinės gynybos priemone pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 13 straipsnį? / Wheter constitutional complaint can be considered as an efective domestic remedy under article 13 of the Convention for protection of human rights and fundamental freedoms

Stubrytė, Živilė 10 January 2007 (has links)
The summary provided hereunder gives short overview of final thesis. The summary outlines the subject matter, aim and goals of the thesis. In addition it shortly describes the content and main aspects of this final work. The subject matter of this thesis is – individual constitutional complaint as an effective domestic remedy under Article 13 of the Convention for Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter – the European Convention on Human Rights). The thesis is aimed at the evaluation of the individual constitutional complaint as an effective domestic remedy. This final work deals with the meaning, aim and scope of Article 13 of the European Convention on Human Rights; the nature of the remedies required under Article 13; the similarities and differences of the institution of constitutional complaint, which exists in Poland, the Czech Republic and Hungary, this analysis is being made with special regard to the rules on standing of individuals (the complainants, admissibility criteria, etc.) and the legal effect of the Constitutional Court’s final decision; the optimal model of the individual constitutional complaint suitable for Lithuania is being analyzed. The thesis stresses that there is no single answer, whether the constitutional complaint can be considered an effective domestic remedy under article 13 of the European Convention on Human Rights. The thesis states that so far the European Court of Human Rights analyzed the effectiveness of the... [to full text]

Page generated in 0.0334 seconds