Sour cherry (Prunus cerasus L. (sin. Cerasus vulgaris Mill., Prunus vulgaris Schur)) is widely grown stonefruit tree in Lithuania. Productivity of sour cherry orchard depends on many tightly related factors. It's know that negative temperature and spring frosts are important factors determinating plant productivity. These factors must be considered in plant breeding. Risks of extreme temperatures, humidity deficiency and spring frosts increases due to climate change. Plant reaction to climate change depends on plant species, cultivar and on biotic or abiotic factors. Spring starts earlier and suddenly during past years, thus vegetation of cherries starts earlier. However, probability of plant damage to spring frosts increases due to earlier vegetation, because plants are susceptible to negative temperatures due to loss of the predictive and consequential (secondary) dormancy. The aim of the research was to evaluate DNA polymorphism of sour cherry cultivars with different resistance to spring frosts, to characterize nature of phenological phase changes, to evaluate biochemical characteristics of sour cherry resistance to spring frosts formation by analysis of changes in carbohydrate amount and composition in generative organs and fruit ovaries at different phenological phases, and to evaluate changes in gene expression levels of galactinol synthase and raffinose synthase during flower development. It was established, that specific rhythm of phenological development is... [to full text] / Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus L. (sin. Cerasus vulgaris Mill., Prunus vulgaris Schur)) yra plačiai auginamas kaulavaisinis augalas Lietuvoje. Vyšnių sodo produktyvumas priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Oro temperatūra yra vienas svarbiausių vyšnių paplitimą ir jų derlių lemiantis veiksnys. Žinoma, kad neigiamos temperatūros ir pavasario šalnos yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vykdant augalų selekciją. Keičiantis klimatui, didėja ekstremalių temperatūrų ir drėgmės deficito pavojus bei pavasario šalnų rizika (Augspurger, 2013). Augalų reakcija į klimato kaitos pokyčius priklauso nuo augalo rūšies ir veislės bei abiotinių ir biotinių veiksnių. Pastaraisiais metais pavasaris ateina greičiau ir staigiai. Tai paveikia vyšnias – jų vegetacija prasideda anksčiau. Anksti pradėjus vegetuoti išauga tikimybė, kad augalus pažeis pavasario šalnos. Lietuvoje nuostolių padaro vėlyvos pavasario šalnos, kurių metu pažeidžiami žiedai ir vaisių užuomazgos. Tuo metu augalai jau būna išėję iš būtinosios ir priverstinės ramybės ir jautrūs neigiamoms temperatūroms. Tyrimų tikslas buvo įvertinti skirtingo atsparumo šalnoms vyšnios veislių DNR polimorfizmą, fenologinių tarpsnių kaitos pobūdį, atskleisti paprastosios vyšnios atsparumo pavasario šalnoms formavimosi biochemines ypatybes ištiriant bendro angliavandenių kiekio ir jų sudėties kitimą skirtinguose fenologiniuose tarpsniuose esančių augalų generatyviniuose organuose ir vaisių užuomazgose, nustatyti... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of the research. To evaluate the genetic diversity in sweet and sour cher-ry populations, to characterize the injuries to blossoms and fruits caused by blossom blight brown rot, to identify the species composition of Monilinia patho-gens and to analyse the DNA polymorphism within and among pathogens popula-tions. Main tasks: 1. To analyse the genetic diversity of sweet and sour cherry cultivars and wild cherry population, growing in west Lithuania, using molecular marker methods (AFLP and SSR). 2. To determine factors affecting injuries caused by blossom blight. 3. To investigate characteristics of brown rot agent M. fructigena development in sweet and sour cherry cultivars differing in resistance to brown rot. 4. To identify species composition of Monilinia spp. in IH LRCAF stone fruit collection based on PCR methood and to evaluate inter- and intraspecific DNA polymorphism of Monilinia spp. based on AFLP method. / Tyrimų tikslas. Įvertinti trešnės ir paprastosios vyšnios populiacijų ge-netinę įvairovę, ištirti trešnės ir paprastosios vyšnios žiedų bei vaisių užsikrėtimo kaulavaisinių monilioze mechanizmus, nustatyti šios ligos sukėlėjų Monilinia rūšinę sudėtį bei išanalizuoti jų tarprūšinį ir vidurūšinį DNR polimorfizmą. Tyrimų uždaviniai: 1. Išanalizuoti skirtingų pagal atsparumą moniliozinei degligei LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijoje augančių trešnės ir vyšnios veislių ir Vakarų Lietuvo-je augančios laukinės trešnės populiacijos genetinę įvairovę, naudojant molekuli-nius metodus (SSR ir PFIP) bei palyginti PFIP pradmenų kombinacijų informaty-vumo rodiklius. 2. Nustatyti žiedų pažeidimo moniliozine deglige (M. laxa) veiksnius: ištirti žiedo da¬lių atsparumą moniliozinei degligei, nustatyti kuriame žiedo raidos tarpsnyje jie yra jautriausi, įvertinti, ar kuokelių mechaninis pašalinimas (kastravimas) turi įtakos užsikrėtimui moniliozine deglige ir nustatyti ar žiedų ap-dulkinimas gali aktyvuoti augalo imunines reakci¬jas ir užkirsti kelią patogenui patekti į žiedo vidų. 3. Ištirti rudojo puvinio sukėlėjo M. fructigena vystymosi ypatumus kontrastinėse pa¬gal atsparumą rudajam puviniui trešnės ir vyšnios veislėse. Nusta-tyti, ar vaisiai jautresni patogenui yra nokimo pradžioje ar techninės brandos (skynimo) metu, įvertinti vaisių mechani¬nio pažeidimo poveikį užsikrėtimui ruduo-ju puviniu. 4. Identifikuoti Monilinia spp. LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijos augyne rūšinę sudėtį PGR... [toliau žr. visą tekstą]

In this study, extraction of phenolic compounds from sour cherry, peach and apple pomaces using high pressure extraction (HPE) and subcritical CO2 extraction (SCE) was investigated considering total phenolic content (TPC) and antiradical efficiency (AE). Different combinations of pressure (50, 125, 200 MPa), temperature (20, 40, 60&amp / #61616 / C), solid/solvent ratio (0.05, 0.15, 0.25 g/ml) and extraction time (10, 25, 40 min) were used for HPE according to the Box-Behnken experimental design. The variables used for SCE were pressure (20, 40, 60 MPa), temperature (40, 50, 60&amp / #61616 / C), ethanol concentration (14, 17, 20 wt%) and extraction time (10, 25, 40 min). For HPE, TPC and AE at the optimum conditions were 3.80 mg gae/g sample and 22 mg DPPH&amp / #729 / /g sample for sour cherry pomace, 0.93 mg gae/g sample and 6.40 mg DPPH&amp / #729 / /g sample for peach pomace and 2.08 mg gae/g sample and 10.80 mg DPPH&amp / #729 / /g sample for apple pomace, respectively. For SCE, TPC and AE at the optimum conditions were 0.60 mg gae/g sample and 2.30 mg DPPH&amp / #729 / /g sample for sour cherry pomace, 0.26 mg gae/g sample and 1.50 mg DPPH&amp / #729 / /g sample for peach pomace and 0.47 mg gae/g sample and 3.30 mg DPPH&amp / #729 / /g sample for apple pomace, respectively. Efficiency of HPE and SCE methods was compared with solvent extraction (SE). TPC and AE of the extracts obtained by HPE were close to those obtained by SE but the efficiency of SCE was low compared to HPE and SE. SCE was a better extraction method for apple and peach pomaces compared to sour cherry pomace.

In dieser Arbeit wurden die Veränderungen der agrarklimatologischen Bedingungen im Zuge des Klimawandels für ausgesuchte Sauerkirschanbauregionen in Europa und Nordamerika untersucht. Es wird auf veränderte Risiken (Spätfrost, Hitzewellen, Wassermangel) hingewiesen, die durch nachhaltige, praxisorientierte und ökonomisch vertretbare Anpassungsmaßnahmen (Überdachung, Frostschutz, Bewässerung, Anbausystem, Wahl der Sorte und Unterlage, etc.) begrenzt werden können. Der Klimawandel kann neben Risiken aber auch Chancen für den Sauerkirschanbau eröffnen. Höhere Temperaturen und eine längere Vegetationsperiode können regional differenziert zu günstigeren Anbaubedingungen führen. Ein besonderer Schwerpunkt wurde auf die Entwicklung phänologischer Modelle gelegt, mit denen Veränderungen im Entwicklungsrhythmus der Sauerkirschgehölze analysiert werden konnten. Dafür wurden acht Modelle zur Vorhersage des Blühbeginns und Blühendes entwickelt. Weitere phänologische Stadien konnten mit dem Modell von Zavalloni et al. (2006) berechnet werden. Die Untersuchungen haben ergeben, dass sich der Blühbeginn unter geänderten Klimabedingungen verfrüht, aber nur geringe Verkürzungen der Zeiträume zwischen den phänologischen Stadien zu erwarten sind. Zu den gefürchteten Witterungsschäden im Obstbau gehört Spätfrost, der zu hohen Ertragsverlusten führen kann. Im Zuge des Klimawandels können sich die Häufigkeit und Stärke der Fröste ändern. Die Frostwahrscheinlichkeit während der untersuchten Entwicklungsphasen von Sauerkischgehölzen könnte in diesem Jahrhundert in Rheinland-Pfalz und Eau Claire abnehmen, während sich die Verhältnisse in den anderen Anbaugebieten nur geringfügig ändern. In einem zweiten Schritt wurden die Ertragsverluste durch Frost bestimmt. Hierbei hat sich ergeben, dass die Frostschäden in den untersuchten Anbauregionen wahrscheinlich geringer werden. Allerdings differieren die Ergebnisse zwischen den Berechnungen mit beobachteten und modellierten Temperaturen oft stark. / This thesis investigates the changes in agro-climatic conditions for selected growing region in Europe and North America under current and future climate conditions. The overall aim of the study was to identify possible risks (spring frosts, heat waves, water shortages), which can be limited by sustainable, practically oriented and economically viable adaptation measures (hail- and frost-protection, irrigation, cultivation system, choice of variety and rootstock). Besides risks, climate change can provide new opportunities. Higher temperature levels and extended growing season lengths could regionally differentiated improve the growing conditions. Particular focus was given to developing phenological models, used to investigate shifts in spring phenology of sour cherry trees due to climate change. Therefore, eight models to predict the beginning and end of blossom were optimized and validated. Further phenological stages were calculated with the model by Zavalloni et al. (2006). The results show an earlier onset in the beginning of sour cherry blossom under future climate conditions, while the length of the period between the phenological stages only shortens slightly. Spring frosts are feared weather hazards in orchards which can cause substantial yield losses. The changing climate conditions could influence the frequency and strength of spring frosts. In the course of this century the spring frost probability is likely to decrease in Rhineland-Palatinate and Eau Claire, while only slight changes are expected in the other growing regions. In the second step, yield losses caused by spring frost were calculated. The frost damages on sour cherries in the investigated growing regions will probably decrease. However, the yield losses calculated with observed and modeled temperatures often differ strongly.