Darbo tema: Gydytojų sveikatos ir ją lemiančių veiksnių vertinimas. Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Šio tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos gydytojų subjektyvią sveikatą ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimu siekiama nustatyti Lietuvos gydytojų savo sveikatos vertinimą, jaučiamus sveikatos sutrikimus, sergamumą, psichologinę sveikatą, gydytojų požiūrį į atliekamą darbą ir pasitenkinimą finansine padėtimi pagal lytį, amžių, specialybę, darbovietę ir šeimyninę padėtį. Metodika: Tyrime dalyvavo didžiųjų Lietuvos miestų ir apskričių ligoninių ir poliklinikų gydytojai, apklausos dieną buvę darbe ir sutikę dalyvauti. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti, atliktas momentinis (paplitimo) epidemiologinis tyrimas, kuris atliekamas anoniminės anketinės apklausos būdu, naudojant PSO gyvenimo kokybės klausimyną. Iš viso analizuojamos 377 anketos (88,7 proc. visų numatytų apklausti gydytojų). Didžioji dauguma respondentų – 292 (77,5 proc.) buvo moterys, 85 (22,5 proc.) – vyrai; 149 apklausoje dalyvavusių gydytojų dirbo ligoninėse ir 218 – poliklinikose. Tiriamųjų amžius nuo 26 iki 70 metų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 17,0 versijos statistiniu duomenų analizės paketu ir WinPepi programa. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, panaudotas Fišerio tikslusis (F) ir Chi-kvadrato (x2) kriterijus. Tyrimo rezultatai ir išvados: Daugiau kaip pusė tiriamų gydytojų savo sveikatą vertino gerai ir buvo ja patenkinti. Turintys sveikatos sutrikimų nurodė apie 70 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of assignment: Evaluation of physicians health and factors affecting health. The present study object and tasks: The present study was conducted to estimate subjective health and factors affecting Lithuanian physicians health. To achieve study task it is try to establish own health estimation, sense of health disorder, sickness rate, psychological health of Lithuanian physicians and their point of view to work performance, satisfaction of their financial position according to sex, age, speciality, working place and marital status. Method: Physicians from biggest Lithuanians towns and districts hospitals and outpatient clinics took part in present study, those who the day of questioning was at work place and agreed to participate in research. To achieve the research object and tasks was carried out instantaneous (spreading) epidemiological investigation. Research done by using an anonymous form, using WHO life quality questionnaire. All together analysed 377 forms (88,7 % of all foreknow examined doctor’s). The participants consisted of – 292 (77,5 %) females and 85 (22,5 %) males.149 participants has been working in the hospitals and 218 – outpatient clinics. Participants age from 26 to 70 years. Statistic data analysis was done by using SPSS 17.0 version statistic data analysis packet and WinPepi program. Qualitative signs statistic connection was estimated by using Fischer exact (F) and Chi-square (x2) criterion. Present study findings and conclusions: More than... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti sąsajas tarp triukšmo Kauno mieste ir gyventojų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo. Uždaviniai: 1. Įvertinti triukšmo lygį Kauno miesto gatvėse. 2. Įvertinti Kauno miesto gyventojų subjektyvius sveikatos nusiskundimus bei gyvenamąją aplinką. 3. Nustatyti sąsajas tarp gyventojų subjektuvių nusiskundimų ir triukšmo Kauno mieste. Tyrimo metodika. Įvertinant sąsajas tarp triukšmo Kauno miesto ir gyventojų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasirinkome vienos iš Kauno miesto 11 seniūnijų, Dainavos seniūnijos gyventojus. Dainava - mažiausių Kauno seniūnijų pagal plotą, bet didžiausia pagal gyventojų skaičių. Atlikta anketinė apklausa, tyrime dalyvavo 402 respondentai. Imtis reprezentuoja Dainavos mikrorajono gyventojus. Dalis klausmų buvo skirta išsiaiškinti demografinius-socialinius duomenis (amžius, darbo pubūdis ir pan.), kita klausimų grupė skirta išsiaiškinti namų aplinkos vertinimą, miego kokybės ir nepasitenkinimo, neigiamų pojūčių, nusiskundimų ir sveikatos vertinimą. Triukšmo lygiui įvertinti buvo naudojami Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Kauno miesto strateginio kartografavimo duomenys. Įvertinant ir nustatant sąsajas tarp gyventojų subjektuvių nusiskundimų ir triukšmo Kauno mieste buvo naudojami anketinės apklausos duomenys. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 17.0 for Windows“ programą. Rezultatai. Vertinant Kauno miesto savivaldybės triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus, pastebima, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Determine the conections between the subjective health complains of Kaunas citizens and noise in Kaunas city Objectives. 1. Evaluate the noise level in Kaunas streets. 2. Evaluate subjetive health complaints and living environment of Kaunas citizens. 3. Determinate the conections between noise in Kaunas city and the subjective health complains of Kaunas citizens. Methods. When evaluating the conections between noise in Kaunas city and the subjective health complains of Kaunas citizens, we have chosen one of Kaunas city elderates, citizens of Dainava elderate. Dainava is the smallest of Kaunas elderates in size, but biggest in population. The questionnaire survey was made, where 402 respondents have taken part. The sample represents the citizens of Dainava microdistrict. Rate of response – 98 proc.. Part of the questions were aimed for finding out socio-demographic data (age, job, etc.), the other part of questions were aimed for finding out the appreciation of the home environment, quality of sleep and dissatisfaction, negative sensations, complains and health evaluation. For the evaluation of the noise level, data from the Kaunas city municipality Enviromental protection department Kaunas city strategic catographic data was used. When evaluating the conections between noise in Kaunas city and the subjective health complains of Kaunas citizens, the data of questionnaire survey was used. Statistical analysis of obtained data was made in use of “SPSS 17.0 for... [to full text]

Pastarųjų metų Europos tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas ir priekabiavimas sukelia didesnę grėsmę daugumai darbuotojų, nei fizinis smurtas. Priekabiavimas sukelia stresą, padidina psichologinę įtampą bei riziką darbe, įtakoja ligų atsiradimą. Darbo tikslas. Išanalizuot Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų patiriamo priekabiavimo darbe paplitimą ir jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 226 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš jų 176 Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai ir palyginamosios grupės 130 sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008-2009 m. rugsėjo - balandžio mėnesiais. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 15,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai statistiškai reikšmingai dažniau patyrė dažną priekabiavimą (5,8 proc.), nei palyginamoji grupė (3,8 proc.) (p=0,022). Pagal pareigas, dažną priekabiavimą patyrė 4,4 proc. slaugytojų ir 8,6 proc. kitas personalas. Gydytojai priekabiavimo darbe nepatyrė. Nustatytas ryšys tarp dažnai patiriamo priekabiavimo ir diagnozuotų sveikatos sutrikimų: kaklo/peties skausmų (p=0,047); traumų, lūžių, išnirimų, žaizdų, sužalojimų (p<0,000); plaštakos/rankos skausmų (p=0,028). 50 proc. slaugytojų, patyrusių dažną priekabiavimą, turėjo minimalių psichinės sveikatos sutrikimų (p=0,015). 28,6 proc. slaugytojų, dažnai patyrusių priekabiavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Recent researches in Europe have shown that workplace bullying induces more intense threat in comparison with physical violence. Aim of the study. To make analysis of prevalence of undergoing bullying by the workers of Kaunas health care institutions and find out the links with self-reported health. Methods. The survey was conducted in one of the health care institutions in Kaunas and 96 workers of that institution were interviewed. Additionally, 130 nurses were randomly selected form the Kaunas district as control group. The questionnaire was composed of seven parts and 59 questions overall. The Negative Acts questionnaire, developed by S. Einarsen and H. Hoel, was used. The statistical software SPSS 15.0 for windows was used in the data analysis. Results. Less than one quarter of Kaunas health care institution workers admitted about undergoing bullying in the work place. Moreover, workers of Kaunas health care institution statistically significant more often have undergone bullying in workplace (5.8 %) in comparison with control group (3.8 %, p=0.022).Depending on position, repeated bullying have undergone 4.4% of nurses and 8.6% other staff. Occasional bullying have undergone 24.4% of nurses and 2.9% other staff. Medical doctors have not undergone any bullying in the workplace. Conclusions. Bullying in the workplace was common in both comparative groups of health care workers. Workers who have undergone repeated bullying in the workplace more often complained about... [to full text]

Aims of the study–to investigate the associations between school bullying, psychological injuries in the family and health outcomes among students. Methods Questionnaire information on bullying by methods of D. Olweus, Norwegian scientist. The psychological state was measured by the sense of coherence, self-esteem, loneliness, happiness, and communication skills. Health outcomes were headache, stomach ache, back pain, anxiety, etc. Family injuries were stress in the family, domestic violence, crisis. Totally 588 students were investigated among all the 670 studying in X Kaunas gymnasium. Response rate 87.8%. Results. Totally 138 (23.6%) were involved in the bullying process, among them 76 (12.9%) were bullied frequently, 46(7.8%) were bullies and 16 (2.7%) were involved in the two-way bullying process. The prevalence of frequent bullying among boys was 58 (24.1%) and among girls 34 (9.8%) (p<0.0001), among 5-9 grades it was 72 (18.3%) and among 10-12 grades 20(10.3%) (p=0.012). Though the prevalence of bullies was more often among 10-12 grades-29 (14.9 %) than 5-9 grades 33 (8.4%, p=0.015). 11.8% of students suffered from severe conflicts in the family and permanent tension. Crises (divorces, death or incurable disease of the close family member, severe financial problems) were met by 15.1%. Stress at home 6 times increased the risk of low sense of coherence, 8 times the risk of poor self-rated health, while frequent bullying 4 times in the 5-9 grades group. Though the... [to full text]

Įvadas. Pastarųjų metų Lietuvos ir Europos tyrimai rodo, kad psichologinė įtampa ir distresas darbe sukelia vis daugiau sveikatos sutrikimų bei įtakoja ligų atsiradimą. Darbo tikslas. Nustatyti sąsajas tarp medicinos darbuotojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir savo sveikatos vertinimo. Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 278 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš jų 121 gydytojas ir 157 bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2011 metų vasario - birželio mėnesiais. Naudojome standartizuotą Lietuvoje adaptuotą švedų klausimyną pagal Karaseką – reikalavimai, kontrolė, socialinė parama. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 ir MS Word. Rezultatai. Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos slaugytojos (55,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau patyrė įtampą darbe nei gydytojai (35,5 proc.) (p<0,001). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp aukšto arterinio kraujo spaudimo ir savo sveikatos vertinimo. 46,3 proc. (p=0,01) gydytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. 45,3 proc. (p<0,001) slaugytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gydytojų patiriamo psichologinio distreso (p=0,03), silpnos vidinės darnos (p<0,001) bei blogo savo sveikatos vertinimo. 41,9 proc. (p=0,02) bendrosios praktikos slaugytojų, patiriančių aukštus reikalavimus darbe ir pasižyminčių silpna... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. In recent years Lithuanian and European studies have shown that the psychological strain and distress at work is causing more and more health problems and influence the emergence of diseases. Aim of study. To determine the associations between medical staff’s psychosocial work environment factors and their health perception. Methods. The study included a total of 278 health care workers, 121 medical doctors and 157 general practice nurses. The survey has been accomplished anonymously in 2011, between February and June. A standardized Swedish questionnaire by Karasek adapted to Lithuanians – demands, control, and social support – was used. For Data analysis SPSS 14.0 and MS Word was used. Results. The general practice nurses in Kaunas city (55.4%) statistically significantly more frequently experienced job strain as compared to medical doctors (35.5%) (p<0.001). We established a statistically significant association between high blood pressure and self-rated health assessment. 46.3% (p=0.01) of medical doctors with elevated blood pressure assessed their health as poor. 45.3% (p<0.001) of nurses with elevated blood pressure rated their health as poor. We established statistically significant differences between psychological distress (p=0.03), weak sense of coherence (p<0.001) and poor self-rated health among medical doctors. 41.9% (p=0.02) general practice nurses experiencing high demands at work and having weak sense of coherence 33.7% (p=0.01) rated their... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti psichologinių ir socialinių darbo sąlygų ir jūrininkų fizines ir psichologine sveikatos sutrikimu sąsajas . Tyrimo metodai: duomenys buvo surinkti vienmomentinės anketinės apklausos būdu, ištyrus 370 Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl privalomojo sveikatos patikrinimo besikreipiančius jūrininkus. Anoniminės anketinės apklausos būdu, naudojantis norvegų pasiūlytu Negatyvaus elgesio darbe klausimynu, buvo surinkta informacija apie jūrininkų patiriamo negatyvaus elgesio darbe formas, trukmę. Tiriamieji informavos apie diagnozuotus sveikatos sutrikimus. Tirta jūrininkų vidinė darna, potrauminio streso sutrikimo simptomai, minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai. Tyrimo duomenys buvo analizuojami statistiškai, taikant SPSS 13,0 for Windows programą. Apskaičiuotas Spirmano koreliacijos koeficientas tikslu įvertinti jūrininkų patiriamo psichologinio teroro darbe sąsajas su gydytojo diagnozuotais fizinės sveikatos sutrikimais bei psichologinės sveikatos rodmenimis. Rezultatai: bent vieną negatyvaus elgesio aktą per 6 mėnesius patyrė 75 proc. jūrininkų savo darbe, 25 proc. jūrininkų nepatyrė nė vieno negatyvaus elgesio akto. Dažno psichologinio teroro jūrininkų darbe paplitimas siekė 3,8 proc., atsitiktinio – 10,1 proc. 2,3 proc. jūrininkų nurodė, kad labai jaučia stresą darbe. Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp jūrininkų patiriamo psichologinio teroro darbe ir arterinės hipertenzijos (r =0,154), kaklo/peties skausmų (r =0,138), migrenos (r =0,15... [toliau žr. visą tekstą] / Aims of the study–to evaluate the associations between psychological terror in the workplace and adverse health outcomes. Methods. totally 370 seafarers, attending the mandatory health examination in the Marine health care centre. The Lithuanian version of the Norwegian Negative Acts Questionnaire was used for the investigation of the prevalence and duration of negative acts among seafarers. The investigated seafarers were asked about diagnosed by the physician health outcomes over the last twelve months. The questionnaires on the sense of coherence, post-traumatic stress disorder and minor psychological disorders (psychological distress) were distributed as well. The statistical software SPSS 13.0 for Windows was used in the statistical analysis. The associations between psychological terror in the workplace and adverse health outcomes were evaluated by Spirman’s correlation coefficient. Results. 75.0% of the investigated seafarers were exposed to at least one negative act over the last six months, only 25.0% were not exposed. The prevealence of severe bullying was 3.8%, the prevalence of occasional bullying was 10.1%. 2.3% of the investigated seafarers perceived severe stress in the workplace. Statistically significant associations between psychological terror and arterial hypertension (r=0.154), neck/shoulder pain (r=0.138), migraine (r=0.158), diseases, prostate diseases (r=0.122), hand/arm pain (r=0.196), non allergic skin diseases (r=0.138) were observed... [to full text]