Ekspedijavimo, kaip ūkinės-komercinės veiklos, spartus augimas ir vystymasis lemia būtinybę užtikrinti pakankamą šios veiklos ir jos pagrindu susiklostančių visuomeninių santykių reglamentavimą bei tinkamą aiškinimą. Be to, ekspedijavimo veiklą galinčių sudaryti faktinių veiksmų platus mastas praktikoje dažnai sukelia problemų kvalifikuojant tarp šalių kilusius teisinius santykius ir sprendžiant dėl jų tarpusavio teisių, pareigų, atsakomybės apimties. Taigi, darbe siekiama ištirti ekspedijavimo sutarties institutą Lietuvos sutarčių teisėje, identifikuojant ekspedijavimo sutartį, jos turinį, kvalifikuojančius požymius ir jais remiantis atskleisti ekspedijavimo sutarties santykį su kitomis giminiškomis paslaugų sutartimis. Ekspedijavimo veikla pasižymi nacionalinio pobūdžio reguliavimu, kurį harmonizuoja valstybių ekspeditorių asociacijų priimtos rekomendacinio pobūdžio bendrosios ekspedijavimo taisyklės. Lietuvos Respublikoje ekspedijavimo sutartis yra savarankiška civilinė sutartis įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Еsminė ekspedijavimo sutarties sąlyga – sutarties dalykas – tiesiogiai su krovinių pervežimu susijusių veiksmų visuma, kurios tikslas – užtikrinti tinkamą krovinių pervežimą. Ekspedijavimo sutarties dalyką sudarančių faktinių bei teisinių veiksmų kompleksinis vertinimas bei sutarties tikslo – užtikrinti krovinių pervežimą – nustatymas leidžia atriboti ekspedijavimo sutartį nuo kitų giminiškų paslaugų sutarčių. Visgi tam tikrais darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid increase and development of freight forwarding, as economic – commercial activity, influences the necessity to secure the sufficient regulation and convenient explanation of this activity and social relationships based on the activity. Moreover, in practice the large extent of factual actions which might form freight forwarding activity often causes some issues in the process of qualifying juridical international relations and deciding about the extent of their rights, duties and responsibilities. Consequently, this paper aims to investigate the freight forwarding contract institute in the Lithuanian Contract Law. The research is based on an identification of freight forwarding contract, its content and qualificatory features that are considered in order to reveal the freight forwarding contact’s relation with the other related facility contracts. Freight forwarding activity is characterised as national regulation which is arranged by common recommendatory rules of freight forwarding enacted by the associations of freight forwarders. Freight Forwarding Contract of Lithuanian Republic is independent civil contract which is firmed in the Civil Code of the Republic of Lithuania. The essential freight forwarding contract condition, contract matter, is the unit of actions directly related with the transportation of freight and it aims to secure proper freight transportation. The complex assessment of factual and juridical actions, which forms the matter of freight forwarding... [to full text]

Magistro darbo objektas – įstatymo ir teisės analogija Lietuvos darbo teisėje. Ši tema yra ir bus aktuali, kadangi darbo santykių dinamika yra greitesnė nei įstatymo leidėjo reakcija, o tai sąlygoja darbo teisės spragų susidarymą, kurios šalinamos taikant įstatymo ir teisės analogiją. Be to, darbo teisėje sumažėjus teisinių imperatyvų, teisę taikantiems subjektams gali tekti tokių priemonių imtis vis dažniau. Atsižvelgiant į teisės doktrinos ir praktikos šiuo klausimu trūkumą, teisę taikantys subjektai gali susidurti su tam tikromis problemomis. Darbe aptariamos teismų praktikoje pasitaikančios ar galimai pasitaikysiančios klaidos, analizuojama teismų praktika, pateikiami siūlymai. Pirma darbo dalis apima bendruosius įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje klausimus, antra – įstatymo ir teisės analogiją darbo teisėje, jos taikymo sąlygas ir taisykles, trečia – darbo teisės spragas ir jų šalinimo būdus. Šiose dalyse nagrinėjamos temos kontekste analizuojami tokie pagrindiniai klausimai: įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje reglamentavimo ir taikymo reikšmė; aktualios įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje taikymo problemos; santykis tarp įstatymo analogijos darbo teisėje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso taikymo pagal analogiją darbo teisėje; Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos nekonkuravimo susitarimų tarp darbdavio ir darbuotojo kvalifikavimo praktikos problema; kolektyvinio susitarimo skatinimas kaip pagrindas darbo teisės spragai susidaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master work is the analogy in Lithuanian labour law. The theme is always topical because of the dynamic in labour relationship which is much faster than the legislative procedure. Furthermore, the liberalization of labour law is the reason why the analogy will be applied more frequently in the near future. Considering the lack of doctrine and practical material the law applying subjects may face related problems. The master work embraces some practical suggestions, analysis of court decisions and mistakes that were made by courts or is on the risk to be made. The first part is about the general questions of analogy in labour law. The second part embraces the analogy in labour law and its rules of application. In the third part the particular examples of the lack of regulation and way how to solve it is explained. There are several particular questions which are analyzed in the work: the importance of analogy in labour law regulation and application; topical problems of analogy in labour law application; the relationship between analogy in labour law and application of Lithuanian Labour Code; Lithuanian Supreme Court practice on competition restricting agreements between employer and employee; collective agreements as a cause for the lack of labour regulation; the lack of regulation on relationship between the employer and employee when using the internet and e-mail at the work place; the lack of labour procedure rules at the work place as one of the examples... [to full text]

SANTRAUKA Darbo sutarties sąveika su civilinėmis sutartimis nagrinėjama atskleidžiant jų panašumus ir skirtumus bei bendrų sutartims principų veikimą. Darbo sutartis svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus. Visos sutartys – tiek civilinės, tiek darbo – turi sutartims būdingus elementus. Sudarant tiek darbo, tiek ir civilines sutartis yra laikoma, kad šalys yra lygios bei laisvos pačios nuspręsti su kuo ją sudaryti. Pagrindinis tiek civilinių, tiek darbo sutarčių požymis – laisvos šalių valios suderinimas. Apsispręsdamos dėl bet kurios sutarties sąlygų šalys yra lygios ir laisvos, tik nuo jų pačių priklauso dėl ko, kaip ir panašiai bus susitarta. Darbo teisėje sutarties laisvės principas gali būti taikomas tik tiek, kiek tai nepažeidžia DK ir kituose darbo įstatymuose nustatytų imperatyvių normų ir nepablogina darbuotojų padėties. Prieš sudarant sutartis tarp šalių susiklosto tam tikri ikisutartiniai santykiai, kurių pagrindas yra derybos, t. y. bandymas susitarti dėl būsimos sutarties sąlygų. Būtent šių santykių metu ir pasireiškia šalių galimybių nelygumas, kuris yra įvardijamas kaip derėjimosi galios nelygybė. Tokia derėjimosi nelygybė lemia, kad viena sutarties šalis savo ekonomine galia yra tiek pranašesnė už kitą, jog gali diktuoti sutarties sąlygas. Daugeliu atvejų nesiderama dėl sąlygų, nes viena šalis už kitą silpnesnė savo patyrimu, derybų meistriškumu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Labour contract play with civili contracts is pended to exhibit their analogies, differencies and general run of principles for contracts. Labour contract is important nor just in economical but either ir social way. It helps to lessen strain between social groups to match up different interest of various persons. All contracts either civil, neither labour have typical elements for contracts. Making either labour, neither civili contracts it is held that sides of contract are equal and free to decide with whom to it with. The main feature of either civil neither labour contract side's free will match. Resolving of any covenant sides are equal and free, only from them depends of what, how it will be agreed. Free will principle in labour law can be invoked as far as it doesn't disorder labour code, imperative norms improved in other labour laws and doesn't exacerbate the go to the employees. Before making contracts between the sides it originates particular precontractual relationships which reason is bargain - attemt to setle about conditions of the future contract. Exactly in the time of these relationships it manifests odds of side's possibilities, which is named like negotiation power odd. Such negotionation odd conditions that one contract side it is superior in economical power against other side and can dictate conditions of contract. In many occasions it is not negotitiating of conditions, because one side is less powerfull in it's experience, negotiation skills... [to full text]

Šiame darbe yra stengiamasi parodyti religijos ir teisės, kaip socialinių fenomenų, tarpusavio ryšį. Pirmoje dalyje autorius stengiasi parodyti religijos ir teisės istorinius, etimologinius, simbolinius skirtumus ir panašumus bei pabrėžti istorinę religijos įtaką teisės sampratai. Šios dalies pabaigoje autorius ieško teisės sampratos užuomazgų bibliniame pirmojo nuopuolio pasakojime. Antroji darbo dalis yra skirta teisingumo sampratai, kurio autoriaus nuomone apjungia tiek religiją ir filosofiją, tiek pastarąsias su teise. Visų pirma, atskleidžiama mitinė-religinė teisingumo samprata senovės Egipte ir Graikijoje. Vėliau nagrinėjama filosofinė teisingumo samprata, ypač remiantis Derrida dekonstrukcine filosofija. Šios dalies pabaigoje pateikiama „teisminė teisingumo samprata“, remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudencija. Trečioje dalyje stengiamasi atskleisti šiuolaikinės filosofinės hermeneutikos ištakas biblinėje egzegetikoje, todėl pateikiama istorinė biblinės egzegetikos apžvalga. Vėliau dėmesys perkeliamas egzistencializmui ir fenomenologinei dialogo filosofijai, ypač akcentuojant S. Kierkegaardo ir E. Levino indėlį. Galiausiai, pateikiama filosofinės hermeneutikos apžvalga, remiantis Gadamerio ir Vattimo indėliu. Paskutinė dalis skirta parodyti biblinės egzegetikos ir filosofinės hermeneutikos tradicijos galimą įtaką šiuolaikinei teisės sampratai. Darbo pabaigoje pateikiami kai kurie galimi teisminio argumentavimo hermeneutiniai metodai ir taisyklės. Darbas... [toliau žr. visą tekstą] / The very aim of this master thesis is to show some existing relations among religion and law. In the first section the author shows some etymologic and symbolic similarities of these two phenomena and also emphases the religion’s historic influence onto the concept of law. In the end of the first section the author tries to find some origins of this concept especially in the biblical narrative on the Fall of Man. The second section is deserved for the concept of justice, which, according to the author, may also connect religious, philosophical and legal phenomena. In the beginning of this section the mythical-religious concept of justice is described, especially what concerns ancient Egypt and Greece. Later author concentrates on philosophical concept of justice, especially regarding „deconstructionist“ philosophy of Jacques Derrida. In the end of this section – judicial concept of justice is revealed according to jurisprudence of Lithuanian Constitutional court. The third section is devoted for showing some exegetical origins of the modern philosophical hermeneutics. Therefore, firstly, the author concentrates on historic survey about biblical exegesis. Afterwards the main attention is drawn to existentialism and phenomenological philosophy of dialog, especially concentrating on philosophy of Søren Kierkegaard and Emmanuel Levinas. Finally, philosophical hermeneutics is analyzed, relying on philosophy of Hans Georg Gadamer and Gianni Vattimo. The last section of the thesis... [to full text]

Viešumas – pamatinis demokratinės valstybės proceso principas, taikomas visoje teisės sistemoje. Šio principo reikšmingumą atskleidžia ne tik jo įtvirtinimas aukščiausiu nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, bet ir jo ryšys su svarbiausiais konstituciniais bei baudžiamojo proceso principais. Atskleisti ir vertinti šį principą tik Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, kurias tiesiogiai įtvirtina tik du Kodekso straipsniai yra pernelyg siaura ir netikslinga, kadangi šis principas yra daugialypis. Išskiriami du didžiuliai viešumo principo aspektai: viešumas, kuris atskirtas nuo proceso ir proceso viešumas. Pirmosios grupės esmę atskleidžia viešumo principo aspektai - tokie kaip teismo posėdžio bei baudžiamosios bylos medžiagos viešumas, viešas teismo sprendimo paskelbimas ir visuomenės teisė dalyvauti teismo posėdžiuose, iš kitos pusės šio kertinio principo esmė - sisteminga teisės normų analizė viso baudžiamosios bylos proceso metu, pradedant nuo ikiteisminio tyrimo ir baigiant nuosprendžio vykdymu. Proceso viešumo principas nėra absoliutus, tokios nuostatos laikosi tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė, tai paaiškinama svarbesnių vertybių valstybėje egzistavimu nei tik visuomenės teisė žinoti, stebėti ir dalyvauti. Tai realizuojama privalomomis bei neprivalomomis viešumo principo išimtimis, pastarąsias teismas taiko savo nuožiūra, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pirmosios yra taikomos visais atvejais privalomai, siekiant apsaugoti svarbiausius teisinius gėrius valstybėje... [toliau žr. visą tekstą] / Publicity – the underlying process principle of the democracy, which is applied in the all law system. The meaning of this principle reveals not only its fixation on the highest national and international level, but also its connection with the most important principles of constitutional and criminal procedure law. This principle is multiple, the struggles to enclose and judge it on the base of only the criminal procedure code is too tight and beside the purpose, because its sets only two articles directly on this term. It can be excluded two big parts of the aspects of the principle of publicity: publicity, which is separated of the process and the process publicity. On the one hand, the essence of the first group reveals such aspects of the principle of publicity as the publicity of the court session and the material of the criminal case, the public pronouncement of the court’s judgments and the right of the society to attend court’s sessions, on the second hand, the nature of this significant principle is the scientific analysis of all the law’s norms which is important from the prejudicial process to the implement of the judgment. The principle of publicity is not absolute, this states international and national law, it can be explained that every society has much more important values then only the right of the society to know, to keep a close watch and to attend the court’s sessions. The norms of law is implementing this by setting compulsory and facultative exceptions... [to full text]

Šiame baigiamajame darbe įrodinėjama, kad tarptautinių organizacijų teikiama apsauga neatitinka Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. nurodytų reikalavimų. Bendrojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami bendrieji tarptautinių organizacijų požymiai. Specialiojoje nagrinėjama tarptautinių organizacijų, kaip apsaugos teikimo subjekto, specifika išskiriant probleminius aspektus. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama tarptautinių organizacijų samprata, subjektiškumas ir jo teorijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautinių organizacijų ir valstybių tarptautinio teisinio subjektiškumo skirtumus lyginant valstybių bei tarptautinių organizacijų gebėjimą atlikti tam tikrus teisinius veiksmus. Antrojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama apsaugos teikimo subjekto samprata 1951 m. konvencijoje bei Kvalifikavimo direktyvoje, išskiriant esminius šių teisės aktų skirtumus apibūdinant apsaugos teikimo subjektą. Trečiojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami efektyvios apsaugos kriterijai bei analizuojama, ar tarptautinės organizacijos pagal savo pobūdį gali teikti efektyvią apsaugą šalies gyventojams. Ketvirtojoje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama kai kurių tarptautinių organizacijų veikla tam tikrose kilmės valstybėse, ir analizuojama, ar jų atliekami veiksmai yra pakankami tam, kad asmenims būtų garantuojama Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. minima apsauga. Baigiamojoje darbo dalyje autorė pateikia išvadas, kuriose apibendrinami baigiamojo darbo tyrimo rezultatai. Nurodoma... [toliau žr. visą tekstą] / In this final work it is argued that international organizations do not provide protection that is qualified as it is required in Qualification directive article 7 second part. In the common part of this work it is discussed about common features of international organizations. In the special part there is discussed about international organizations such as the security supplying subject specifics marking out problematic aspects. In the first part of this work there is discussed about international organization conception, personality and theories. Also attention is directed to international organizations and nations of the international legal personality differences comparing nation and international organizations abilities to perform legal actions. In the second part of this work there is discussed about security supplying subjects conception that is formed in year 1951 Convention and Qualification directive, highlighting most important legal acts defying security producing subject differences. In the third part of this work there is discussed about effective security criteria and analyzing how international organizations can offer effective security for citizens by its nature. In the fourth part of this work there is discussed about some international organizations activities in some kind of countries and analyzing if their actions are sufficiently efficient for guaranteed security mentioned in article 7 second part of Qualification directive. In the end author... [to full text]

Socialinis teisingumas šiame darbe suvokiamas kaip tam tikra schema (modelis), apimanti keletą pagrindinių elementų, kuriuos galima laikyti tam tikrais vertinimo kriterijais: silpnosios šalies gynimas, autonomijos teisė ir jos ribos, teismo diskrecijos teisė civilinėje teisėje ir žmogaus teisių poveikis civilinei teisei. Vadovaujantis minimais kriterijais ir jų visetu kaip socialinio teisingumo vertinimo sistema siekiama ištirti civilinės teisės šaką – panagrinėti atskirus civilinės teisės institutus iš socialinio teisingumo perspektyvos. Pabrėžtina, kad aptariamas socialinio teisingumo modelis yra tik pasiūlymas, tam tikra perspektyva, iš kurios civilinė teisė galėtų būti vertinama. Dėl ribotos darbo apimties nagrinėjami tie civiliniai teisiniai santykiai, kurie darbo autorės nuomone, su socialinio teisingumo modeliu susiję glaudžiausiu ryšiu. Detalizuojant kiekvieną minėto modelio elementų, darbe ypač akcentuojami sutartiniai teisiniai santykiai. Aiškinantis silpnosios šalies gynimo principo turinį, kaip vieno socialinio teisingumo modelio elementų, daug dėmesio skiriama vartojimo sutartiniams teisiniams santykiams - nagrinėjamas vartojimo sutarties institutas, vartotojo, kaip silpnosios vartojimo sutarties šalies statusas, taip pat aiškinamasi, kodėl silpnosios šalies statusas tam tikrais atvejais suteiktinas ir verslo subjektams. Darbe siekiama atskleisti pusiausvyros tarp asmens autonomijos teisės bei jų tarpusavio solidarumo būtinybę socialinio teisingumo požiūriu –... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis the social justice is conceptualized as a particular scheme (model) which embraces several essential elements, in other words certain evaluation criteria. According to these criteria an author of this thesis analyzes a branch of civil law – in particular certain legal institutes from the perspective of social justice. The chosen social justice model implicates five elements: regulatory legitimacy, protection of weaker party, individual autonomy and social solidarity, discretion of courts and human rights‘ impact on civil law. Four of them (excluding regulatory legitimacy) are applied. A great attention is paid to contract law, especially to the consumer contracts, as well as consumer‘s category itself. One of the aims of this thesis is to discuss the importance of fairness in contract law (contractual and pre-contractual obligations) as a restrictive factor of individual autonomy. Discretion of courts is being discussed from the perspective of social justice – how broad is the discretion given for the purposes of social justice. Lastly the impact of human rights to civil law is being discussed – it is relevant to ascertain whether human rights doctrine and civil law are related. The main purpose of this thesis is to analyze the civil law norms and case law in Lithuania from the perspective of social justice and to compare separate institutes to the social justice model mentioned above. The hypothesis of this thesis has been affirmed. It is assumed that due to... [to full text]

Asociacijos laisvės principas pripažįstamas ne tik daugumos valstybių nacionalinės teisės, bet ir priskiriamas prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, kurios garantuojamos valstybių įsipareigojimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, laiduojama teisė piliečiams laisvai vienytis į bendrijas. 2009 metais įsigaliojusi Kredito unijų įstatymo redakcija įtvirtino teisinio reguliavimo principą, pagal kurį kredito unijų veikla galima tik toje savivaldybėje, kurioje kredito unija turi registruotą buveinę, bei su ja besiribojančių savivaldybių teritorijoje. Analizuojant Kredito unijos įstatymą ir Konstitucijoje nustatytas normas susiduriama su dilema – ar įstatyme įtvirtintas ribojimas gali būti taikomas. Ar valstybė užtikrina laisvą asmenų jungimasi į asociacijas. Atsižvelgiant į sparčią kreditų unijų plėtrą ir siekiant teigiamos veiklos teikiami įstatymų projektai, kurie neigiamai vertina įsigaliojusį ribojimą. Taip pat darbe aptariama kokiais principais remiamasi sprendžiant nacionalinės bei tarptautinės teisės normų taikymo susikirtimą. Kaip sprendžiamas klausimas dėl asociacijos laisvės principo užtiktinimo nacionalinėje teisėje. Magistrinio darbo tikslas ir uždaviniai yra išanalizuoti teritorinio ribojimo svarbą valstybėje ir kokį poveikį pasikeitęs reglamentavimas atlieka kredito unijoms. Apibendrinus asociacijos laisvės principo turinį įvertinti principo taikymą sąveikaujant nacionalinės bei tarptautinės teisės normoms. Ar asociacijų laisvės principo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of freedom of association is recognized not only just for the majority of national legal systems, but it is also attributed to the fundamental human rights and freedoms as guaranteed by states. In the article 35 of the Constitution of the Republic of Lithuania, states the right of citizens freely to unite to ensure communities. In 2009, the credit unions Act entered into force which laid the legal version of the regulatory principle that credit unions can be only in the municipality in which the Credit Union has its registered office, and with the municipalities which territory is bordering. When we are analysing Credit Unions Act and Constitution established norms together there we face with a dilemma – whether entrenched norm for restriction may be applied. In this case do state ensures freedom of association mergers? The main problem of the credit unions are establishment of new more complicated procedures to found a credit union. For example establishing more restrictive common bond criteria. In general credit unions may unite members upon the following criteria: professional, geographical, work in one company or membership in one organization. Before 2009 credit unions had an ability to chose 2 of these 4 criteria. Now there are not such a possibility. There we have a clash between established restrictive common bonds for credit unions and fundamental principle - the principle of freedom of association In international law the right of everyone to join a... [to full text]