There are formulated validity and transference of cooperation methods and cooperation buildup with a view to reach positive changes in education of learners with special needs. The methods promoting the cooperation of Lithuanian and foreign authors were analyzed in this work. The analysis of already made-up practical cooperation pattern was done as well. Experimentally when building up the cooperation inside and outside validity of made-up cooperation pattern was reviewed and evaluated. The research hypothesis, certifying the efficiency of the made-up cooperation pattern when building up the cooperation in practice, formulated by the author has been confirmed. The pattern allows initiating the changes of cooperation and the changes to meet the special educational needs. By the initiative of the professionals and educators following the pragmatic viewpoint the cooperation pattern would stimulate parents to participate in the educational process of educating the learners with special needs. When transferring practical pattern of cooperation into another educational environment the resistance of educational environment against the transference might arise.

Magistro darbo objektas - informacinė visuomenė ir jos plėtra Europos Sąjungos šalyse. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos situaciją informacinės visuomenės srityje, lyginant su kitomis ES šalimis bei įvertinti Lietuvos galimybes sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Naudojantis dokumentų analizės, sintezės ir palyginimo metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybė turi įdėti daug pastangų ir skirti lėšų informacinės visuomenės plėtrai, jei ji nori įgyvendinti tikslą pasiekti ES šalių lygį iki 2015 m., kaip numatyta Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Pagal daugelį rodiklių Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Atsižvelgiant į rodiklius, pagal kuriuos Lietuva nedaug atsilieka ar pirmauja, įvertinant visas šalies stiprybes bei galimybes, įveikus silpnybes ir sumažinus grėsmes, šį tikslą galima pasiekti. Analizė parodė, kad Lietuvos strateginiai dokumentai atitinka ES strateginius dokumentus. Norint pagerinti informacinės visuomenės plėtrą, reikia sparčiau plėtoti IRT infrastruktūrą, daugiau šviesti šalies gyventojus teikiant jiems informaciją, organizuojant mokymus, paspartinti elektroninių viešųjų paslaugų ir lietuviško turinio kūrimą. Labai svarbu sustabdyti darbinę IT specialistų migraciją į užsienio šalis. Darbo rezultatas yra pasiūlymai šalies valstybinėms institucijoms, kaip būtų galima sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės plėtros uždavinius. / The object of master work is information society development in EU countries. The aims of this work are as follows: to evaluate the development of information society in Lithuania, to make an analysis and compare the main indexes in information society development area between EU countries and Lithuania and propose the suggestions for further information society development. The conclusions of this work are as follows: Lithuania has to put a lot of efforts and money in order to fulfill the aim to reach the average of EU countries till 2015 year. There are a lot of areas where the average is very low comparing to EU average (Percentage of households having access to the Internet at home; Percentage of households with broadband access; E-commerce etc.) But there are also some high indexes - percentage of individuals regularly using the Internet, subscriptions to cellular mobile services is high according to EU average. Lithuania has a lot of strengthens and opportunities to reach the goal. A very important thing is that Lithuania has the main strategic documents accepted that are equal to the main EU strategic documents in information society development area. In order to fasten the information society development, Lithuanian government has to develop the IRT infrastructure, educate the citizens how to use the ICT and get the benefit. The e-services have to be developed more quickly, and Lithuanian content has to be developed more in order to save Lithuanian language and... [to full text]

Baigiamojo darbo tema – aplinkos tinkamumo gyventi Lietuvos miestuose vertinimas. Darbo tikslas - identifikavus aplinkos tinkamumą gyventi miestuose lemiančius veiksnius, sudaryti Aplinkos tinkamumo gyventi miestuose indeksą ir patikrinti jo tinkamumą remiantis Lietuvos miestų pavyzdžiu. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai aplinkos tinkamumo gyventi aspektai. Antrojoje dalyje pateikiama lyginamoji penkių Lietuvos didžiųjų miestų statistinė analizė ir aplinkos tinkamumo gyventi miestuose vertinimo metodologija, sukuriamas ir apskaičiuojamas miestų vertinimo indeksas. Paskutinėje darbo dalyje atliekama gautų rezultatų analizė, pateikiamos rekomendacijos atlikto tyrimo tobulinimui ir pritaikymui praktikoje, vertinamas savivaldybių biudžeto išlaidų aplinkos tinkamumo gyventi gerinimui panaudojimo efektyvumas. Analizuojant didžiuosius miestus pagal atskiras aplinkos tinkamumo gyventi dimensijas paaiškėjo, kad socialinė aplinka geriausia Kaune, ekonominė - Vilniuje, aplinka ir infrastruktūra - Panevėžyje, o kultūrinė aplinka - Šiauliuose. Bendras aplinkos tinkamumas gyventi geriausiai įvertintas Vilniuje. / The topic of the paper - evaluation of livability of environment in Lithuanian cities. The main goal of the paper is to create the Index of livability of environment in the cities after the identification of the main livability of environment factors and to check suitability of this index for Lithuanian case. The first part analyzes theoretical aspects of livability of environment. The second part presents the comparative statistical analysis of five largest Lithuanian cities and methodology of evaluation of livability of environment in cities. The last part of the paper performs the analysis of results, recommends how to improve and adopt the study in practice, evaluates the efficiency of use of municipal budget funds in order to improve livability of environment in municipality. The analysis of Lithuanian largest cities according to the dimensions of environment has showed that the best social environment is in Kaunas, the best economical environment - in Vilnius, the best environment and infrastructure - in Panevėžys, the best cultural environment - in Šiauliai. All in all the best livability of environment is in Vilnius.

Measuring quality of life is currently at the forefront of the various fields of science. In spite of a growing interest in the concept and measurement of quality of life, the issue remains difficult and unresolved. Scientific problem of this dissertation is formulated by the question: how to perform integrated measurement of quality of life in the country by identifying and classifying economic and other factors determining it. The aim of the research – to identify economic and other factors determining quality of life, to specify the concept of quality of life and to formulate a universal integrated model for measurement of quality of life. The main aim of the dissertation and objectives set in order to reach it are reflected in three parts of the dissertation. / Gyvenimo kokybė ir jos vertinimas tampa vis aktualesnė ir labiau diskutuotina tema įvairiose mokslo kryptyse. Nepaisant šiuo metu didėjančio susidomėjimo gyvenimo kokybės koncepcija ir jos vertinimu, gyvenimo kokybės konceptualizavimas ir jos vertinimas lieka sudėtingas ir neišspręstas. Gyvenimo kokybė, kaip tarpdisciplininis, kompleksinis reiškinys, integruojantis platų mokslinių sričių ir empirinių tyrimų spektrą, akcentuojant ekonominį aspektą, analizuota nepakankamai. Disertacijoje keliama mokslinė problema: kaip kompleksiškai įvertinti gyvenimo kokybę šalyje, nustatant ir sugrupuojant ją lemiančius ekonominius ir kitus veiksnius. Darbe tikslinama gyvenimo kokybės samprata, identifikuojami gyvenimo kokybę lemiantys ekonominiai ir kiti veiksniai, atliekama egzistuojančių gyvenimo kokybės vertinimo matų analizė ir sudaromas universalus, kompleksinis gyvenimo kokybės vertinimo modelis.

Magistro darbo objektas – Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių tinkamumo stebėsena. Darbo tikslas – sudaryti Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių tinkamumo stebėsenos principus, atlikti Lietuvos Respublikos savivaldybių interneto svetainių tinkamumo stebėsenos tyrimą, suformuluoti tinkamumo rekomendacijas Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainėms ir rekomenduoti jomis papildyti Bendruosius reikalavimus. Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainės naudojamos nelabai aktyviai. Be to, vieninteliame teisės akte, reglamentuojančiame Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių kūrimą – Bendruosiuose reikalavimuose – nustatyti tikslai skatinti ir palaikyti demokratinius procesus, teikti viešąsias paslaugas elektroninio ryšio priemonėmis ir kt. įgyvendinami nepakankamai. Kitaip tariant, nėra užtikrinamas šių svetainių tinkamumas ir nevykdoma jo stebėsena. Kadangi Lietuvoje nėra įteisintų valstybės institucijų interneto svetainių valdymo principų, o tai trukdo sėkmingai organizuoti interneto svetainių tinkamumo stebėseną, remiantis kitų šalių valstybinio sektoriaus rekomendacijomis, apibrėžti Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainių valdymo principai ir tinkamumo stebėsenos vieta vadyboje. Analizuojant valstybinio sektoriaus rekomendacijas ir privataus sektoriaus pateikiamą informaciją apie tinkamumą ir jo stebėseną, prieita prie išvados, kad tinkamumas ypač glaudžiai susijęs su... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this paper is development of usability monitoring principles for Lithuanian state institutions websites. After analyzing usability evaluation methods suggested by J. Nielsen and international Usability Professionals’ Association and practice of usability monitoring in public sector of Great Britain, Norway, Taiwan, Australia and New Zealand, it was decided to recommend Lithuanian state institutions to use heuristic usability evaluation. In addition, as usability monitoring is closely connected with websites management, main principles of state institutions website management with integrated usability monitoring and usability recommendations were defined. The reason for this research was lack of usability monitoring principles for Lithuanian state institutions websites. According to most recent computer literacy research performed in the end of 2005, Lithuanian state institutions websites are not very widely used. In addition, the main legal document Common Requirements for State Institutions Websites setting basic principles for Lithuanian state institutions websites development doesn’t define enough of usability requirements and even doesn’t mention usability monitoring. As usability monitoring is considered to be a part of websites management, United Kingdom Government recommendations for state websites management were analyzed and used for defining Lithuanian state websites management principles. The main principles for usability monitoring were defined and... [to full text]

Kandidatų požiūriai į įvairius atrankos metodus traukia organizacinės ir darbo psichologijos atstovų dėmesį dėl įvairių priežasčių, viena svarbiausių jų – tai, jog individų požiūriai į personalo atrankos metodus įtakoja jų vėlesnį elgesį. Ir nors tyrimų atlikta skirtingose šalyse nemažai, tačiau jokių duomenų nerandama Lietuvos ir Švedijos imtims. Šiame darbe iškeliamas tikslas - ištirti lietuvių studentų, lietuvių darbuotojų ir švedų studentų požiūrį į personalo atrankos metodus. Tiriamieji (197 studentai ir 86 darbuotojai) pildė Steiner ir Gilliland (1996) klausimyną, kurį sudaro trumpi 10 atrankos metodų aprašymai ir teiginiai apie šių metodų teisingumą. Rezultatai parodė, jog darbo pavyzdžio testai vertinami kaip teisingiausias personalo atrankos metodas lietuvių imtyje. Švedų imtyje teisingiausi personalo atrankos metodai yra šie: darbo pavyzdžio testai, interviu, gyvenimo aprašymas, asmeninės rekomendacijos. Lietuviai studentai palankiau vertina gebėjimų testų, sąžiningumo testų teisingumą nei švedai studentai, tačiau švedai studentai palankiau nei lietuviai studentai vertina interviu, gyvenimo aprašymą, asmenines rekomendacijas ir asmenines pažintis. Prasčiausiai teisingumo atžvilgiu lietuviai vertina asmenines pažintis ir grafologiją, o švedų grupėje vien tik grafologija vertinama kaip mažiausiai teisinga personalo atrankos procedūra. Lietuviai darbuotojai asmeninių rekomendacijų, asmeninių pažinčių ir grafologijos teisingumą vertina palankiau nei lietuviai... [toliau žr. visą tekstą] / Candidates’ attitudes towards various personnel selection methods get attention of organizational and work psychology specialists because of various reasons. The most important reason is that individuals’ attitudes towards personnel selection methods influence their latter behavior. Although there is a substantial amount of studies carried out in different countries, yet there is no data for Lithuanian and Swedish samples. The aim of current study is to analyze the attitudes towards personnel selection methods among Lithuanian students, Lithuanian employees and Swedish students. Participants of the study (197 students and 86 employees) filled in the questionnaire, which includes short descriptions of 10 personnel selection methods as well as items about fairness of these methods. According to the results of the study, work-sample tests are ranked as the fairest personnel selection method in Lithuanian sample. The fairest personnel selection methods in Swedish sample are work-sample tests, interview, resumes, and personal references. Lithuanian students rank the fairness of written ability test and honesty test more favorably than Swedish students, but Swedish students tend to rank more favorably interview, resumes, personal references and personal contacts. Personal contacts and graphology were ranked the lowest on fairness dimension in Lithuanian sample, and Swedes ranked only graphology as the least fair personnel selection method. Lithuanian employees rank personal... [to full text]