Magistro darbe, siekiant ištirti Lietuvos ekonominę konvergenciją integracijos į EVS kontekste, apibrėžta konvergencijos koncepcija, nusakant galimus jos pažinimo ir įvertinimo būdus makroekonomikos teorijos bei Mastrichto sutarties atžvilgiais. Tyrimo metu apibūdintos Lietuvos ekonomikos ir ekonominės politikos tendencijos po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki šių dienų, įgalinančios detaliau įvertinti ekonominės konvergencijos tvarumą. Atliekant Lietuvos ekonominės konvergencijos analizę statistiniais tyrimo metodais, išanalizuotas ekonominis suartėjimas su visateisėmis EVS šalimis narėmis, remiantis BVP parametrais; išnagrinėtas tam tikrų makroekonominių rodiklių atitikimas Mastrichto konvergencijos kriterijams, atskleidžiant jų raidą 1999-2006 m., įtakojusius esminius veiksnius, numatant ateities tendencijas bei probleminių aspektų sprendimo būdus; patvirtintos suformuluotos mokslinio tyrimo hipotezės: (1) Lietuvos ekonominė konvergencija su visateisėmis EVS šalimis, remiantis BVP parametrais, vyksta ir yra tvari; (2) vienalaikiškas visų konvergencijos kriterijų tenkinimas dėl kai kurių iš jų tarpusavio nesuderinamumo yra sunkiai įgyvendinamas; (3) infliacijos rodiklis nebūtų tapęs kliūtimi 2007 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, jei nedarbo lygis būtų buvęs bent 1 proc. punktu didesnis (iki to momento, kai buvo vertinamas Lietuvos konvergencijos tvarumas 2006 m. gegužės mėn.), kitoms sąlygoms nekintant. Magistro darbo tema perskaitytas pranešimas Šiaulių... [toliau žr. visą tekstą] / In Master’s Thesis on purpose of Lithuania’s economical convergence’s exploration in the context of the integration in the EMS, the concept of convergence by defining its possible cognition’s and evaluation’s ways in respect of Macro-economical theory and Maastricht Treaty is defined. During the research the tendencies of Lithuania’s economics and economical politics from the independence’s re-establishment on 11 of March 1990 until nowadays are described which can enable evaluating the longevity of economical convergence. During the fulfilling of the analysis of Lithuania’s economical convergence with the statistical methods of research, referring to the GDP parameters economical approach to EMS countries was analyzed, the execution and longevity of the convergence’s indicators were analyzed uncovering their development in the period of 1999-2006 year, which had influenced the essential factors and for providing the future’s tendencies and possible ways of resoling problematical aspects, the formulated hypothesizes of scientific research were supported, that (1) Lithuania’s economic convergence with EMS full rights countries in accordance with the GDP parameters is enacting and stable; (2) contemporaneous meeting of all the criteria of convergence for the incompatibility inter some of them is hardly executed; (3) having the level of unemployment at least by 1 percent point higher (until that moment when the longevity of Lithuania’s convergence was being evaluated... [to full text]

Purpose of this study is to identify and to evaluate the main trends in the development of old-age pensions and sickness benefits schemes (by designing social insurance system models) and to determine the possible ways how to increase the efficiency in consumption smoothing policy and how to increase the financial sustainability of the old-age and sickness insurance schemes. This study searches for answers to the questions: how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries, how to maintain a balance between the contributions paid and benefits received (the balance between the price paid and goods received), how to reduce the risk of budget deficit explosion and how to maintain the consumption opportunities of beneficiaries and insured. Consumption smoothing analysis focuses on the identity between the contributions paid and benefits received, on the analysis of replacement rates, on the analysis of pensioners to insured ratio (and on the possibilities of interpretation the analysis provide). The study determined the cycles of Lithuanian social insurance system development, examined and evaluated three different pensions' indexation policies, examined and evaluated the utility and performance of second pillar pension funds and carried out the study of possibilities of raising the efficiency in Lithuanian sickness benefits scheme. This study helps to deeper the understanding of how population aging affects the economy and provides the materials for future... [to full text] / Disertacijos tikslas – sudarant socialinio draudimo sistemos modelius, nustatyti ir išanalizuoti svarbiausias senatvės pensijų ir laikinojo nedarbingumo išmokų raidos tendencijas, atsižvelgiant į jas, pagrįsti efektyvumo ir tvarumo didinimo galimybes senatvės ir laikinojo nedarbingumo socialinio draudimo išmokų programose (srityse). Disertacijoje ieškoma atsakymų į klausimus: kaip palaikyti išmokų gavėjų vartojimo galimybes, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų (pusiausvyra tarp sumokėtos kainos ir gautos prekių apimties), kaip sumažinti socialinio draudimo biudžeto deficito atsiradimo riziką ir palaikyti dirbančių asmenų ir išmokų gavėjų vartojimo galimybes. Vartojimo galimybių palaikymo efektyvumo įvertinimas apima tapatumo tarp sumokėtų įmokų ir gautų išmokų analizę, pakeitimo normos analizę, išmokų gavėjų ir dirbančių asmenų santykio analizę, šių rodiklių ir sąryšių interpretacijos atskleidžiamas galimybes. Disertacijoje nustatyti Lietuvos socialinio draudimo sistemos raidos ciklai, išnagrinėti ir įvertinti trys išmokų indeksavimo variantai, įvertintos antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų sistemos galimybės ir veiklos rezultatai, atliktas laikinojo nedarbingumo išmokų sistemos efektyvumo didinimo tyrimas. Šis darbas padeda geriau suprasti visuomenės senėjimo padarinius ir numatyti priemones būsimų procesų reguliavimui.

Research subject Process of preparation and processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass into biogas. Objectives 1. To analyse the possibility and identify the energy potential of processing of perennial grass (cocksfoot, tall fescue and reed canary grass) biomass silage into biogas. 2. To assess energy consumption during the process of preparation and processing of perennial grass biomass into biogas and draw up the energy balance. 3. To identify environmental impact of preparation and processing of perennial grasses into biogas. / Darbo tikslas Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės naudojimo galimybes biodujų gamybai, įvertinant žaliavos gamybos energinį balansą ir įtaką aplinkos taršos mažinimui.   Darbo uždaviniai 1. Ištirti daugiamečių žolių (paprastųjų šunažolių, nendrinių eraičinų ir nendrinių dryžučių) biomasės siloso perdirbimo į biodujas galimybę ir nustatyti energinį potencialą. 2. Įvertinti daugiamečių žolių biomasės paruošimo ir perdirbimo į biodujas metu, patiriamas energijos sąnaudas ir sudaryti energijos balansą. 3. Nustatyti daugiamečių žolių paruošimo ir perdirbimo į biodujas įtaką aplinkai.

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]