Darbas skirtas Lietuvos vairuotojų agresyvumo ir saviveiksmingumo įvertinimui bei analizei. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos vairuotojų agresyvumo lygį ir jo sąsajas su saviveiksmingumu. Patogiosios atrankos metodu apklausta buvo 18-74 metų 196 respondentai. Psichologiniam įvetinimui naudotas A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“, J. L. Deffenbacher’o ir bendraautorių “Vairavimo pykčio skalė”, bei S. George ir kolegų „Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalė“. Rezultatai atskleidė, kad vairuotojams pasižymintiems aukštesniu agresijos lygiu būdingesnis didesnis pyktis už vairo negu mažiau agresyviems vairuotojams. Taip pat vairuotojai su žemesniu saviveiksmingumu labiau linkę pykti už vairo, negu vairuotojai su aukštesniu saviveiksmingumu. Vertinant lyties skirtumus, vyrai vairuotojai pasižymi aukštesniu agresijos lygiu negu vairuotojos moterys. Moterys vairuotojos nėra labiau linkusios pykti už vairo negu vairuotojai vyrai. Tuo tarpu, vyrų vairuotojų saviveiksmingumas yra aukštesnis negu moterų vairuotojų. Logistinė regresijos analizė nustatė, kad vairuotojų agresyvumas ir žemas saviveiksmingumas didina eismo įvykio tikimybę. / The paper was designed to analize and evaluate the aggressiveness and self- efficacy of Lithuanian drivers. The aim of this study was : to evaluate the level of aggressiveness of Lithuanian drivers and to eveluate the reliationship between self- efficacy and aggressive driving. The data was collected from 196 participants ( 18-74 years old). Buss - Perry Aggression Questionnaire, Deffenbacher and his colleagues’ Driving Anger Scale (DAS) and George and his joint authors’ Adelaide Driving Self-Efficacy Scale (ADSES) were used for psychological evaluations. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger, than less aggressive drivers. Drivers with lower self- efficacy reported more driving anger than drivers with higher self- efficacy either. The results of sex differences revealed that men are more aggressive drivers than women. Women didn’t express the higher level of driving anger compared with men. The level of driving self- efficacy was higher for men than for women. The Logistic regression found the drivers’ aggressiveness and low self- efficacy to increase the probability to crash involvement.

Tyrimo tikslas: nustatyti lietuvių, airių ir Airijoje gyvenančių lietuvių sveikatą žalojančio elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 422 (237 moterys ir 185 vyrai) 18- 65 metų tiriamieji: iš jų 147 lietuviai, 133 airiai ir 142 Airijoje gyvenantys lietuviai. Siekiant nustatyti rūkymo vartojimo intensyvumą, naudota dalis klausimų iš A.Goštauto (1999) mokymo medžiagos sveikatos psichologijos kursui; alkoholio vartojimui tirti paimta PSO Alkoholio vartojimo sutrikimų nustatymo testas (AUDIT); narkotinių medžiagų vartojimui tirti paimta PSO alkoholio, rūkymo ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testas (ASSIST V3); nepakankamam fiziniam aktyvumui tirti naudota Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji, lietuviška versija, paimta iš oficialaus International Physical Activity Questionnaire; nesveikos mitybos įpročiams įvertinti paimtas G. Turconi, M. Celsa (2003) mitybos klausimynas (A Dietary Questionnaire on food habits, eating behaviour and nutritional knowledge); rizikingam varavimui įvertinti naudotas J. Reason ir D. Parker (1990) Vairuotojų elgesio klausimynas (Drive Behavior Questionaire). Tyrimo rezultatai parodė, kad Airijoje ir Lietuvoje gyvenantys lietuviai rūko daugiau nei airiai; Airijoje ir Lietuvoje gyvenantys lietuviai bei airiai vartoja alkoholį vienodai vyrų grupėje, Airijoje gyvenančios lietuvės vartoja daugiau alkoholio nei Lietuvoje gyvenančios lietuvės bet mažiau nei airės; Airijoje bei Lietuvoje gyvenantys lietuviai ir airiai pagal narkotinių... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the Survey: determine specific features of health destructive behaviour of Lithuanians, Irish and Lithuanians living in Ireland. 422 subjects (237 females and 185 males), aged 18- 65, participated in the survey: 147 Lithuanians, 133 Irish and 142 Lithuanians living in Ireland. In order to determine cigarette consumption and smoking intensity, a portion of questions, provided in A.Goštautas teaching material (1999), prepared for health psychology course, has been used; to conduct survey on alcohol consumption, The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT), developed by WHO, has been applied; to conduct survey on drug consumption, The Alcohol, Smoking and Substance Involvement Screening Test (ASSIST V3), developed by WHO, has been used; to conduct survey on lack of physical activity, a short Lithuanian version of official International Physical Activity Questionnaire has been used; to assess unhealthy nutrition habits, A Dietary Questionnaire on Food Habits, Eating Behaviour and Nutritional Knowledge by G. Turconi, M. Celsa (2003) has been applied; to assess risky driving behaviour, A Drive Behaviour Questionnaire by J. Reason and D. Parker (1990) has been applied. Survey results have demonstrated that Lithuanians living in Ireland and Lithuania smoke more than Irish; Lithuanians living in Ireland and Lithuania and Irish consume alcohol equally in a group of surveyed males, Lithuanian women living in Ireland consume more alcohol than Lithuanian women living... [to full text]