Šiame magistro darbe nagrinėjamos ir vertinamos Lietuvoje galiojančių kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimo taisyklių, dar vadinamų CFC taisyklėmis, nuostatos. Būtinybę analizuoti ir tobulinti lietuviškąsias CFC taisykles patvirtina tiek besiformuojanti Europos Teisingumo Tesimo pozicija, vertinant šias taisykles Europos Sąjungos teisės kontekste, tiek itin skurdi CFC taisyklių taikymo praktika Lietuvoje. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti esmines Lietuvoje taikomų CFC taisyklių nuostatas, palyginti jas su analogiškomis nuostatomis Jungtinės Karalystės ir Vokietijos CFC taisyklėse. Taip pat bandoma įvertinti, kiek lietuviškosios CFC taisyklės padeda įgyvendinti joms keliamus tikslus bei pateikti potencialius esamų nuostatų tobulinimo variantus. Darbe nėra pateikiamas idealus ar Lietuvai tinkamiausias kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimo taisyklių modelis, kadangi tai reikalautų kur kas išsamesnės ir platesnės užsienio valstybių teisės aktų bei praktikos analizės, o tik, įvertinant ir Europos Teisingumo Teismo poziciją išdėstytą byloje C-196/04 Cadbury Schweppes plc & Cadbury Schweppes Overseas Ltd v Commissioners of Inland Revenue, ieškoma galimų esamo teisinio reguliavimo alternatyvų bei, modeliuojant hipotetines situacijas, atskleidžiamos potencialios spragos. Darbo struktūra iš esmės atitinka CFC taisyklių taikymo etapus: pirmiausia analizuojami kontroliuojamojo vieneto identifikavimo kriterijai, aptariami taisyklių netaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis concerns with Lithuanian CFC rules. The necessity to analyze and improve current Lithuanian CFC legislation first of all is influenced by recent position of European Court of Justice, stated in case Cadbury Schweppes plc & Cadbury Schweppes Overseas Ltd v Commissioners of Inland Revenue, and quite poor practice applying CFC rules in Lithuania. The primary objective of this master thesis is to examine the basic elements of Lithuanian CFC rules and compare them to British and German CFC legislation. There is no purpose to find perfect or the most suitable controlled foreign company legislation for Lithuania, as this would require much wider and deeper analysis of foreign CFC rules and practice, but, regarding ECJ position in above mentioned case, possible alternatives for current Lithuanian CFC rules are examined. The structure of master thesis reflects the basic scheme of CFC rules, common for all countries that apply them: it begins with analysis of the concept of controlled foreign company and exceptions of CFC rules, then the rules for computation of passive income of CFC and apportionment to resident shareholders are assessed, then the taxation of apportioned profits of a CFC and methods of relief to prevent double taxation are discussed. Thesis is concluded by summarizing examined issues and presenting basic guidelines for improvement of current Lithuanian CFC rules.

Magistro darbe „Medžioklės plotų teisinis reglamentavimas“ studentė supažindina ne tik su medžioklės plotų teisinio reglamentavimo raida Lietuvoje, nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šiuolaikinių medžioklės plotus reglamentuojančių normų raidos, bet ir atskleidžia medžioklės plotų teisinio reglamentavimo spragas ir trūkumus. Medžioklės ir medžioklės plotų teisinio reglamentavimo raida neatsiejama. Apie šiandien galiojančių norminių aktų, reglamentuojančių medžioklę ir su ja susijusius santykius nėra teisės doktrinoje pasisakyta, todėl šis darbas pirmasis žingsnis tiriant problematiškai susiklosčiusią situaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. išnagrinėjęs bylą “Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” priėmė nutarimą (Žin., 2005, Nr. 63-2235), kuriuo kai kurias Medžioklės įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančias Konstitucijai. Šiandien Medžioklės įstatymas nereglamentuoja minėtų nuostatų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtame, bet Lietuvos Respublikos Prezidento nepasirašytame Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. X - 775 yra subalansuotos ne tik valstybės kaip laukinės gyvūnijos savininko teisės, bet ir žemės savininkų teisės, subalansuota pusiausvyra tarp viešo ir privataus interesų... [toliau žr. visą tekstą] / In her Master‘s thesis „Legal Regulation of Hunting Grounds“ the student introduces us to the development of legal regulation of hunting grounds in Lithuania from the times of the Great Duchy of Lithuania up to the present day. Historical part is divided into four stages; their development tendencies have been exhibited. The development of hunting and the development of legal regulation of hunting grounds are closely interrelated. There are no writings about the currently valid normative acts, regulating hunting and other relations associated with it, therefore, this work is the first step towards the investigation of existing situation. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania on May 13th 2005 considered a case “Regarding Law on Hunting Paragraph 2 of Article 7, Paragraph 1, 9 and 10 of Article 8, Paragraph 2 of Article 13, Paragraph 2 of Article 13, Paragraph 7 of Article 18 and Paragraph 3, 6 and 7 of Article 22 compliance with the Constitution of the Republic of Lithuania” and made a ruling (“Valstybės žinios” No. 63-2235) by which some of the provisions of the Law on Hunting were acknowledged as contradicting the Constitution. The above mentioned provisions no longer exist in the Law on Hunting. It should be mentioned that in Articles 7, 8, 11, 13 and 22 of the Law of the Amendment of Law on Hunting No. 775, which has been adopted by the Seimas of the Republic of Lithuania, but not signed by the President of the Republic of Lithuania are balanced not only... [to full text]

Measurements are important in daily life, technique and sciense. To understand physics and to do it's tasks weel, need to know units of physics. There is no book about physics units history in lithuanian. In this paper there is collected information about physics units historysince antiquity till our days.

Piliečių teisė per vietos valdžios institucijas dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – pamatinis demokratijos pagrindas. Europos vietos savivaldos chartijoje įtraukta fiskalinės decentralizacijos koncepcija, kuri pagrindžia, jog įvairių valdymo lygių finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijoje ir įstatymuose numatytiems įpareigojimams. Šio darbo tema – „Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos analizė kaip gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai“. Darbo tikslas – išnagrinėti Prancūzijos ūkinės veiklos organizavimo specifiką, išanalizuoti Prancūzijos administracinį - teritorinį suskirstymą, decentralizacijos procesą bei jos įtaką municipalitetų (regionų, departamentų, komunų) ūkinei veiklai, aprašyti municipalitetų bendradarbiavimo formas bei išnagrinėti konkrečios Dižono aglomeracijos ūkinės veiklos specifiką, aglomeracijos gerosios praktikos pritaikymo galimybes Lietuvos mastu bei Dižono aglomeracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės fiskalinės decentralizacijos laipsnį išlaidų, pajamų, valstybės dotacijų pasiskirstymo bei skolinimosi galimybių aspektais. Darbe naudojama Prancūzijos teisinių, mokslinių, statistinių duomenų ir turinio analizė bei palyginimo metodas. Baigiamasis darbas suskirstytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje nagrinėjamas Prancūzijos administracinis teritorinis suskirstymas, decentralizacijos proceso plėtra, valstybės atliekamos vietinės valdžios institucijų veiklos kontrolės mechanizmas, Prancūzijos municipalitetų bendradarbiavimo formos bei... [to full text] / -. / Le droit des citoyens de participer dans les institutions municipales en gérant les affaires publiques est un principe fondamental de la démocratie. La Charte européenne de l‘autonomie locale souligne le concept de la décentralisation fiscale, qui dit que tout transfert de compétences entre l’État et les collectivités territoriales s’accompagne de l’attribution de ressources équivalentes à celles qui étaient consacrées à leur exercice. Le thème du travail de master est l‘analyse de l‘activité économique de l‘Agglomération du Grand Dijon comme un exemple d‘une bonne pratique pour la Lituanie. L‘objet principal du travail – d‘examiner la spécifité de l‘organisation administrative en France, d‘analyser le processus de la décentralisation et son influence aux collectivités territoriales et à l‘activité économique des municipalités, décrire les formes de la coopération des municipalités et d‘examiner la spécifité de l‘activité économique de l‘Agglomération concrète du Grand Dijon et les possibilités d‘application de la bonne pratique de cette agglomération en Lituanie, d‘analyser le niveau de la décentralisation fiscale dans l‘Agglomération du Grand Dijon et dans la municipalité de Vilnius en analysant les aspects des dépenses, des ressources, la répartition des dotations de l‘État et les possibilités des emprunts. Le travail du master est composé de trois parties. Dans la première partie il est analysé l’organisation administrative, le dévelopment du processus de la... [to full text]

Darbo objektas – „žalioji“ investavimo sistema. Darbo tikslas – ištirti „žaliosios“ investavimo sistemos įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, atskleisti „žaliosios“ investavimo sistemos sampratą; išnagrinėti užsienio šalių patirtį kuriant ŽIS; remiantis Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis, sudaryti ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybių tyrimo modelį; atlikti ŽIS įgyvendinimo galimybių Lietuvoje empirinio tyrimo modelio įvertinimą bei nustatyti pagrindines ŽIS įgyvendinimo Lietuvoje galimybes ir kliūtis. „Žalioji“ investavimo sistema yra naujas finansinis mechanizmas, kurio dėka pajamos, gautos iš nustatytosios normos vienetų pardavimo, yra toliau investuojamos į šiltnamio dujų mažinimą. Atlikus ekspertų apklausą, nustatyta, kad Lietuvoje tikslingiausia skirti 80 proc. „sunkaus“ ir 20 proc. „lengvo žalinimo“ projektams. Lietuvoje yra daug neišnaudotų energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių išteklių kūrimo galimybių, o stiprioji ŽIS pusė yra jau veikianti Lietuvoje teisinė bazė ir institucinė sistema. Tyrimas parodė, kad per mažai žmogiškųjų išteklių panaudojama ŽIS kūrimui, tobulinimui ir valdymui ir LAAIF yra silpnas žmogiškųjų gebėjimų ir kompetencijos. Nustatyta, kad Lietuva sugebės laiku parduoti tik dalį, o ne visą NNV perteklių. Kadangi Lietuva turi galimybių įgyvendinti ŽIS, ji gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniame klimato kaitos kapitalistiniame žaidime pasinaudodama šiuo naujuoju finansiniu... [toliau žr. visą tekstą] / An object of the work – “green” investment scheme. The aim of the work - to research the potentialities of implementation of “green” investment scheme in Lithuania. Tasks of the work: on the basis of scientific literature analysis to specify the concept of the “green” investment scheme; to consider the foreign experience in developing GIS; based on data, supplied by the Ministry of the Environment, to create the model of opportunities for implementation GIS in Lithuania; to execute the assessment of empirical study model of GIS Implementation opportunities in Lithuania and to identify the key opportunities and barriers of GIS implementation in Lithuania. “Green” investment scheme is a new financial mechanism, by which the income from sale of the assigned amount units is being further invested in a greenhouse gas reduction. Executing experts survey, identified that dedicating 80 percent for “hard” and 20 percent for “soft greening” projects is the most appropriate variant in Lithuania. In Lithuania is a lot of unused energy efficiency and renewable resource development opportunities and a strong GIS side is already operating legal framework and institutional framework of Lithuania. The study showed that too little human resources is being used for GIS design, development and management and LEIF is weak of human capacity and competence. It was found that Lithuania will be able to sell only a part, but not all AAU surplus. Since Lithuania has the opportunities to implement GIS... [to full text]