Didėjant aplinkos taršai ir miškų nykimui, vis didesnę reikšmę įgyja medžių fiziologinės funkcijos ir biocheminės-biofizinės reakcijos. Iš visų medžių rūšių spygliuočiai yra patys jautriausi teršalų indikatoriai, savo morfologiniais pokyčiais signalizuojantys apie pasikeitusią aplinkos būklę.
Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. įsteigtas tam, kad būtų išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksai bei antropoekosistemos, reprezentuojančios Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir naudojimui reguliuoti. Nuo septinto dešimtmečio susirūpinus pavienių gamtos ir kultūros objektų – atodangų, medžių, piliakalnių, pastatų ir pan. – išsaugojimu, kai kurioms šio krašto vertybėms buvo suteiktas gamtos ar kultūros paminklo statusas.
Pagal tarptautinio miškų monitoringo metodiką (Manual on Methods <…>, 1994), buvo ištirta Žemaitijos nacionalinio parko 408 paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) apskaitos medžių pagal svarbiausius I-ojo lygio miškų monitoringo rodiklius: Krafto klasę, perimetrą, viršūnės būklę, sausų šakų kiekį, derėjimą, spyglių išsilaikymo amžių, lajos formą, lajos pažeidimo tipą, lajos defoliaciją, 1/3 lajos defoliaciją, vizualiai pastebimus medžių pažeidimus.
Morfologinių rodiklių reikšmės indikuoja, kad Žemaitijos nacionalinio parko eglynų būklė yra gana gera: eglių sausų šakų vidutinis kiekis – 18,62±0,32 %, spyglių išsilaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / While environment pollution and forest disappearance are constantly increasing physiological functions and biochemical – biophysical reactions of trees are gaining growing significance. Conifers are the most sensitive indicators of pollution of all the kinds of trees; they, using their morphological changes, can signalize about aberrant environmental condition. Žemaitijos National Park was established by Lithuanian Republic Highest Council in 1991 in order to conserve the landscape complexes of national importance and anthropoecosystems, representing the nature and culture distinction of Žemaitija ethnografical district. Besides, one of the main purpose of Žemaitija National Park is to save, arrange and regulate the using of these nature and culture resources. In the 7th decade it was bothered about the conserving the single objects – exposures, trees, mounds, buildings etc., some of them was provided the status of nature or culture monument.
According to international methods of forestry monitoring (Manual on Methods <…>, 1994), 408 vulgar firs (Picea abies (L.) H.Karst) have been investigated. The main indices of the 1st level forestry monitoring have been assessed: Kraft rating, perimeter, the condition of treetop, the amount of dead branches, crop, the age of thorn persistence, tree form, the type of lesion, defoliation, 1/3 of defoliation and violation that can be seen visually. The age of thorn persistence, defoliation and 1/3 of defoliation have been chosen as main... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090810_130706-55431 |
| Date | 10 August 2009 |
| Creators | Tarvydas, Arūnas |
| Contributors | Stravinskienė, Vida, Žeimavičius, Kęstutis, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090810_130706-55431 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0023 seconds