Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]

Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžio kūrimas oficialiose šalių interneto svetainėse. Darbo tikslas – išnagrinėti Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) įvaizdžio kūrimo ir pristatymo internete panašumus ir skirtumus bei pateikti rekomendacijas šalių interneto svetainių kūrėjams. Darbo uždaviniai: apibūdinti įvaizdžio sampratą, jo svarbą ir kūrimo principus; aptarti šalies įvaizdžio formavimo ir jo pristatymo virtualioje erdvėje svarbą; išanalizuoti interneto kaip informacijos sklaidos kanalo efektyvumą bei svarbą reprezentuojant šalį tarptautiniu mastu; atlikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oficialių interneto svetainių analizę. Išanalizavus mokslinę literatūrą prieita prie išvados, kad oficiali šalies interneto svetainė – pagrindinis valstybės interneto tinklalapis, turėtų būti svarbus šalies prekės ženklo vertybių komunikacijos ir vizualinio identiteto pristatymo tarptautinei bendruomenei kanalas. Prieš dvidešimt metų pasaulyje trys Baltijos šalys: Lietuva, Latvija, Estija buvo suvokiamos kaip viena teritorija. Natūralu, kad per pastaruosius metus užsienio valstybėse susiformavo ir kiekvienos Baltijos šalies įvaizdis. Šios valstybės beveik vienu metu pradėjo kurti savo įvaizdį internete. Pagrindinė Lietuvos interneto svetainės nepasisekimo priežastis – prieš patvirtinant Lietuvos įvaizdžio koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“ bei sukuriant pagal ją šalies prekės ženklo logotipą, nebuvo patvirtinta šalies įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / States have understood, that it is essential to realize and know exactly, what are their values and to be able to show the world theirs most unique and attractive features – only thus they would establish themselves as strong and competitive brand names as countries. The focal object of the Master thesis is image making in the official internet sites of Lithuania, Latvia and Estonia. Aim of the thesis was to analyze similarities and differences of image making and presenting in the internet of the Baltic States (Lithuania, Latvia and Estonia) and giving recommendations for creators of internet sites. The tasks of the thesis include characterizing the notion of image, its importance and principles of creation; discussing importance of image creating and presenting online; analyzing effectiveness of the Internet as a channel for spreading information and its importance in representing a country internationally; carrying out analysis of official sites of Lithuania, Latvia and Estonia. The hypothesis of the research was that presentations of the Baltic countries online are competitive, informative and qualitative, both in terms of technical parameters, quality of content and its presentation. It leads to a presumption, that image of the state is a process, requiring purposeful, coherent and complex work. To confirm that, official internet sites of the Baltic countries are analyzed according to the ten qualitative principles for creating internet site of MINERVA . After analyzing... [to full text]

Per paskutinį dešimtmetį Baltijos šalys išgyveno pilną ekonomikos ciklą - lėtą atsigavimą, spartų augimą ir staigų kritimą. Itin sparčiai vystėsi būsto paskolų ir nekilnojamojo turto rinka, todėl jau 2007 - 2008 metais buvo svarstoma dėl nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo, nors dauguma gyventojų vis dar džiaugėsi galimybe be didesnių kliūčių gauti kreditą brangstančio būsto įsigijimui. Būgštavimai dėl ekonomikos ir jos atskirų sektorių perkaitimo buvo pagrįsti – Baltijos šalių ekonomikos 2009 m. smuko daugiausiai tarp visų ES valstybių. Taigi, įvykus nekilnojamojo turto sektoriaus ir būsto paskolų rinkos pakilimui bei nuosmukiui, galima ištirti būsto paskolų portfelį viso ekonominio ciklo periodu. Įvardinus veiksnius, labiausiai įtakojančius būsto paskolų portfelio augimą, būtų galima juos stebėti, bandyti pakeisti, ir taip ateityje išvengti potencialios ekonominės krizės arba sušvelninti galimus neigiamus ekonominio nuosmukio padarinius. Darbo tyrimo tikslas – ištirti makroekonominius veiksnius, darančius poveikį Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių būsto paskolų portfelio dinamikai. Darbo objektas yra Baltijos šalių būsto paskolų portfelis ir jį įtakojantys makroekonominiai veiksniai. Siekiant užsibrėžto tikslo, yra sprendžiami uždaviniai: 1) Išnagrinėti ekonominėje literatūroje pateikiamus modelius, tiriančius būsto paskolų portfelį. 2) Apibrėžti makroekonominius veiksnius, įtakojančius būsto paskolų portfelį. 3) Išanalizuoti būsto paskolų portfelio pokyčius Baltijos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last decade Baltic countries experienced a full economic cycle – slow recovery, fast growth and sharp deterioration of whole economy. On the growth period the portfolio of mortgage loans and real estate market developed extremely rapidly, thus, since 2007 - 2008 there was discussions about the overheating of economies and bubbles of the real estate prices in the Baltic countries. However, the majority of the citizens were still taking advantage of easy accessible mortgage loans for the acquisition of desired real estate even prices were going upwards. Unfortunately, doubts about overheating of the separate parts of economies were reasonable and economies of the Baltic countries contracted the most among all EU. Therefore, with a full picture of economic cycle the analysis of portfolio of mortgage loans is being developed. Identification of the main factors that are determining growth of the portfolio of mortgage loans is important for developing a strategy to avoid possible economic crises in the future or to ease the negative effects of economic downturn. The aim of the paper – to find out the most important macroeconomic factors that are determining the dynamic of mortgage portfolio in Lithuania, Latvia and Estonia. The object of the paper – the mortgage portfolio of the three Baltic countries and macroeconomic factors of the mortgage portfolio. To reach the aim of the paper such tasks were developed: 1) Examine the theory and the models that are analyzing the... [to full text]

Iki šiol teismų praktika ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo bylose tebesiformuoja, ir neretai darbo įstatymų taikymas darbo teisinių santykių nutraukimo praktikoje sąlygoja problemas, susidaro nepakankamai aiškios, kartais netgi prieštaringos ir pagal esamą reglamentavimą sudėtingai teisiškai sprendžiamos situacijos. Pirmiausia magistro darbe aptariamos ginčų dėl darbo sutarties ypatybės, jų išskirtinumas darbo ginčų sistemoje, aiškinamasi ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip individualių darbo ginčų reikšmė bei pateikiami tokių ginčų teisminio nagrinėjimo ypatumai. Magistro darbe naujai pažvelgiama į esamų darbo sutarties nutraukimo pagrindų specifiką teoriniu ir praktiniu aspektu, kompleksiškai tiriami ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo ypatumai, atkreipiant dėmesį į aktualiausius ir problematiškiausius pagal besiklostančias darbo rinkos ir socialinės politikos tendencijas darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tokius kaip darbo sutarties nutraukimas: a) šalių susitarimu; b) kai nėra darbuotojo kaltės; c) dėl darbuotojo kaltės; d) dėl nepatenkinamų darbuotojo išbandymo rezultatų; e) dėl darbdavio likvidavimo; f) darbdavio bankroto atveju. Nagrinėjant, kaip galiojančios teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo minimais pagrindais ypatumus, pritaikomos praktiškai, keliamos ir aptariamos išsamiai neišnagrinėtas esamos teorinės ir praktinės darbo sutarties nutraukimo pagrindų problemos, siūlomos gairės interpretacijai, teisiškai vertinant... [toliau žr. visą tekstą] / Disputes over Termination of the Employment Contract: Theory and Practice. Summary The judicial practice of settling disputes concerning termination of the employment contract matters is developing until now, and the application of labor laws in the labour legal relations practice often determines the problems; the abstruse, sometimes even contradictory, and under current regulations fraught legal situations occur. Firstly, peculiarities of the disputes concerning the employment contract are discussed in the master’s work, then the importance of labour disputes over termination of the employment contract, as the individual labour disputes, is explained and the features of hearing of such labour disputes in courts are laid out. The new position on the particularity of the current grounds of the termination of the employment contract is defined in both theoretical, and practical aspects; features of disputes concerning termination of the employment contract are examined in comprehensive way, focusing on the grounds of termination of the employment contract, which are the most topical and problematic under the evolving labor market and social policy trends, such as the termination of an employment contract a) by agreement between the parties; b) on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee; c) through the employee’s fault; d) if an employer recognises that the results of a trial to assess the suitability of an employee for the assigned task are... [to full text]

Šio magistrinio darbo tema „Baudžiamoji atsakomybė už vagystę pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę“ yra aktuali šią dieną, nes vienas iš dažniausiai padaromų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse yra vagystė. Mūsų valstybė šio nusikaltimo kontrolei ir prevencijai skiria nemažą dėmesį, todėl šiandien yra aktualu paanalizuoti vieną iš dažniausiai padaromų nusikalstamų veikų nuosavybei – vagystę, kuri padaro žalą nuosavybei ar sukelia tokios žalos grėsmę. Vagysčių rūšys yra gana įvairios ir jų padarymo būdai nuolat tobulėja. Tai įtakoja prieštaringas nuomones, taikant ir aiškinant vagystės sudėties požymius. Nevienoda ir teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį, todėl vagystės sudėties ir vagystę kvalifikuojančių požymių analizė naudinga baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai. Magistrinis darbas susideda iš įvado, 5 pagrindinių darbo dalių ir išvadų. Pirmojoje dalyje nagrinėjama vagystės samprata ir įstatymų reglamentuojančių šią veiką raida. Toliau analizuojama vagystės sudėtis, tai yra objektyvieji ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Trečiojoje dalyje nagrinėjami vagystę kvalifikuojantys požymiai, ketvirtojoje dalyje nagrinėjama vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas. Magistriniame darbe taip pat nagrinėjamas vagystės atskyrimas nuo kitų panašių nusikalstamų veikų nuosavybei pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę. Kiekvienoje dėstymo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this master thesis “Criminal responsibility for a theft according to the criminal law of the Republic of Lithuania and foreign countries” is relevant nowadays, because one of the most frequent crimes, not only in Lithuania but also in other foreign countries, is theft. Our country for the prevention and control of this crime gives quite a big attention, thus today it is relevant to analyze one of the most frequent criminal activities involving property – theft, which does harm to property or causes a threat for such harm. There is a big variety of thefts, and methods of its performance develop all the time. That influences the controversial opinions when applying and explaining the attributes of theft composition. As well as the courts‘ practise is not the same, when applying the 178th article of Criminal Code of the Republic of Lithuania, thus the analysis of theft composition and attributes, qualifying a theft, is useful for the application practise of criminal law. The master thesis consists of introduction, 5 principle parts of the thesis and conclusions. In the first part there is being analyzed the conception of the theft and the development of laws, regulating this activity. Further on is being analyzed the composition of theft; these are objective and subjective symptoms of this criminal activity. In the third part there are being analyzed symptoms, qualifying a theft. In the fourth part there is being analyzed a theft as a criminal offence. In the master... [to full text]

This Master Thesis reveals how illegally residing TCN family members of static European Union citizens might get residence rights by relying on EU law; it also distinguishes the existing problems related to residence rights of illegally residing TCNs and proposes theoretical and practical solutions. The first part of the Master Thesis reveals how the EU may protect family rights despite the fact that it has no competence in human rights’ area and discloses what family mebers are being protected in the EU. The second part proves that illegally residing TCNs have possibilities to get residence rights in the EU on the grounds of the protection of their family life by relying on Article 7 of the Charter, the norms of Return directive and the citizenship status of family members – EU citizens. The third part discloses that the case-law of the EUCJ does not ensure for illegally residing TCNs adequate protection of their family life because the practise of the EUCJ in illegally residing TCNs’ cases is too heterogeneous and the Court applies insufficient criteria. Therefore seeking to find out what additional criteria could be applied in illegally residing TCNs’ cases an expert survey has been conducted and a set of criteria, which could be applied in all illegally residing TCNs’ cases related to residence rights, has been suggested. / Magistro baigiamajame darbe išanalizuota, kaip Europos Sąjungos piliečių, nesinaudojančių judėjimo laisve, šeimos nariai – nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – gali gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi Europos Sąjungos teise; darbe išryškintos pagrindinės problemos, susijusios su nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisėmis gyventi šalyje bei pasiūlyti teoriniai bei praktiniai problemų sprendimai. Pirmoje darbo dalyje išaiškinta, kaip Europos Sąjunga gali ginti šeimos teises, nepaisant to, kad ES neturi kompetencijos žmogaus teisių srityje bei atskleista, kokie šeimos nariai yra saugomi Europos Sąjungoje. Antroje dalyje įrodyta, kad, siekant apsaugoti šeimos gyvenimą, nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai turi galimybių gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi 7 Chartijos straipsniu, Grąžinimo direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos piliečių pilietybės statusu. Trečioje dalyje atskleista, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika neužtikrina nelegaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams tinkamos jų šeimos gyvenimo apsaugos, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose yra nevienalytė ir Teismas taiko nepakankamai kriterijų. Todėl, siekant išsiaiškinti, kokie papildomi kriterijai galėtų būti taikomi nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose, buvo atlikta ekspertų apklausa ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, buvo pasiūlyta kriterijų visuma, kuri galėtų būti taikoma... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.

Magistro darbo tema – Sutarčių aiškinimo doktrina ir praktika Lietuvoje. Darbe analizuojamos Lietuvos teisės doktrinos ir teismų praktikos suformuluotas sutarčių aiškinimo taisyklės, sutelkiamas dėmesys į jų tarpusavio santykį, taip pat atskleidžiami šių taisyklių pritaikymo praktikoje ypatumai. Darbo pradžioje apibūdinama sutarčių aiškinimo samprata, reikalingumas, aptariamos sutarčių aiškinimo atsiradimą sąlygojančios priežastys bei aiškinimo tikslai. Toliau nagrinėjami sutarčių aiškinimo metodai, jų išskyrimo praktinė reikšmė bei pasireiškimas Lietuvoje. Sekantis darbo skyrius skirtas išsiaiškinti, prie kokių klausimų – teisės ar fakto – reiktų priskirti sutarčių aiškinimą ir kokiu aspektu sutartį gali aiškinti kasacinės instancijos teismas. Plačiausiai darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo principas, sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų taikymas, analogiško šalims protingo žmogaus kriterijus, sutarties lingvistinio, sisteminio, teleologinio aiškinimo principai, contra proferentem taisyklė, aptariami sutarties kalbų neatitikimo problemos sprendimo variantai, sutarties spragos ir jų užpildymo galimybės. Turint omenyje kasacinės instancijos teismo svarbų vaidmenį formuojant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje, tyrinėjant sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktiką, analizuojamos Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung Das Thema der Magisterarbeit – Doktrin über die Auslegung der Verträge und ihre Anwendung in Litauen (angl. - The interpretation of contracts in Lithuanian jurisprudence and court practice). In dieser Arbeit werden die juristische Doktrin Litauens und die von der Gerichtspraxis entwickelte Regeln der Vertragsauslegung analysiert, wobei große Aufmerksamkeit ihrer gegenseitiger Beziehung gegeben ist. Es werden auch die Besonderheiten der Anwendung dieser Regeln in der Praxis dargestellt. Am Anfang der Arbeit wird der Begriff „Auslegung der Verträge“ und seine Notwendigkeit charakterisiert, es werden die Bedingungen der Entstehung dieses Begriffes und die Ziele der Auslegung besprochen. Weiter werden die Verfahren der Verträgeauslegung und ihre praxisbezogene Hervorhebung in Litauen analysiert. Im nächsten Abschnitt der Arbeit wird die Antwort gesucht, zu welchen Fragen die Verträgeauslegung gehört – des Rechtes oder der Tatsache, und aus welchem Aspekt der Vertrag von dem Kassationsgerichtshof ausgelegt werden kann. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit den Regeln der Verträgeauslegung, die im Bürgerlichen Gesetzbuch festgelegt sind, gewidmet. Und zwar: das Prinzip der Feststellung des Vorbedachts der Vertragsparteien; Bedingungen, die für die Vertragsauslegung von großer Bedeutung sind; Anwendung der Prinzipien der Ehrlichkeit, Gerechtigkeit und Vernünftigkeit; das Kriterium des vernünftigen Menschen; lingvistische, systematische, teleologische Prinzipien... [to full text]

Lietuvių kalboje vartojama nemaža skolinių, vadinamųjų tarptautinių žodžių. Bendrinė tarptautinė leksika – tai viena svetimos leksikos dalis. Visgi egzistuoja ir dar viena, ne mažiau svarbi ir aktuali tarptautinės leksikos dalis – kitų šalių (tarptautiniai) tikriniai žodžiai. Šiai leksikos daliai tirti ir skirtas šis magistro darbas. Darbo tema – kitų šalių tikrinių žodžių kirčiavimas „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tome (VLE I). Šio leksikos klodo kirčiavimo tyrimai gana skurdūs, lyginant su savos kilmės tikrinių žodžių grupėmis, todėl taisyklingam kirčiavimui būtinų žinotinų bendrųjų dėsningumų išskyrimas pravartus ir tikslingas. Apskritai ši leksikos dalis Lietuvoje nedaug tirta, taigi darbo tema šiuo atveju pasirinkta neatsitiktinai, yra gana aktuali. Tirti „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tomo (VLE I) pavyzdžiai. Šio darbo tyrimo objektas – kitų šalių tikriniai žodžiai – tam tikri nelietuviškos kilmės asmenvardžiai ir vietovardžiai (asmenvardžių dalis gerokai – kone du kartus – didesnė). Žodžių „Kita“, į kurią įeitų kiti nelietuviški tikriniai žodžiai, atsisakyta, kadangi tokių pavadinimų dažniausiai pateikiamos tik originalo kalbos formos, o darbe, remiantis lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos dėsningumais, nagrinėjamos tik adaptuotos formos. Pagrindinis magistro darbo tikslas – nustatyti kirčiavimo paradigmas, ištìrti ir pateikti kitų šalių tikrinių žodžių kirčiavimo dėsningumus „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tome. Siekiama ne tik akcentuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian language has many adopted words, they are called international words. Common international lexis – is one part of the foreign lexis. Also there is alike important part of international lexis – the proper words of foreign language. This paper of master degree is all about the proper words of foreign language. The goal of that essay is to research the proper words of foreign languages in the “Universal Lithuanian encyclopaedia” volume I (ULE I). That line of accentuation analysis is quit barren comparing to the groups of the native proper words. Therefore the exclusion of the consistency of the correct accentuation is useful and has its meaning and purpose. Mostly that part of lexis is very little researched in Lithuania. Accordingly to that fact has risen the purpose of writing the paper on such subject. Here were researched the examples of the “Universal Lithuanian encyclopaedia” volume I (ULE I). The subject of that research was the proper words of foreign language – some particular personal names and place-names (personal names were researched almost twice bigger part comparing to the place-names). Such words as „Other“, witch would include other foreign proper words were declined because the names of such words usually has the form of original language. In that work which is supported on the consistency of the accentuation in Lithuania language, was researched only adopted form of words. The main task of this paper of master degree is to set paradigms of the... [to full text]

Sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis ir ši teisė būtų iliuzinė, jeigu valstybės teisės sistema privalomą teismo sprendimą leistų palikti neįvykdytą, taip darant žalą vienai iš šalių. Dažnai pabrėžiama, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Net po to, tam tikrais atvejais yra būtinas prievartos aparato panaudojimas siekiant įvykdyti teisingumą. O teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, greitai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Valstybė, prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektinių teisių gynimą, tai įgyvendina ne tik užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą, bet ir civilinio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Šis prievartos mechanizmas yra sutelktas būtent valstybės rankose. Asmeniui, ginančiam savo pažeistas teises, reikia ne jų pažeidimą deklaruojančio teismo sprendimo arba tik šio pažeidimo konstatavimo, bet realaus teisių gynimo. Tai gali užtikrinti tik veiksminga teismo sprendimų vykdymo sistema. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / Enforcement is an integral part of the right to a trial and this right would be illusory if the law of a mandatory system would leave the decision of the Court‘s failure, to the detriment o fone of the parties. Often stressed that the process does not end the civil court decision. Even then, in some cases, it is necessary to use coercive apparatus of justice. And justice can be fulfilled and to achieve its goal only when it is legally, quickly and effectively enforced court decision. In cases where a decision is not met, the persons for whose benefit the decision may request the decision to compulsorily. Enforcement of Civil Procedure is the final stage, during which implemented the court decision and the creditor and the debtor actually experienced legal and property implications of the court decision. The judgments must strictly comply with the statutory compulsory enforcement procedures to prevent violations of creditors to the debtor and third party rights and legitimate interests. Legal relations in civil proceedings entities for their role in civil proceedings are divided into: a) pursuing justice and ensuring the implementation of judicial decisions, b) participants (those involved in this case and other participants in the process). The first group includes the court, bailiff, court clerk (Rechtspfleger) and other entities engaged in ensuring fairness and justice act - of a judicial decision, order or decision - implementation. The second group includes the parties... [to full text] / Die Durchführung der Entscheidungen stellt einen Teil des Rechts einer Person auf Gericht dar; dieses Recht wäre eine Illusion, würde das staatliche Rechtssystem auf die Vollstreckung des verbindlichen Gerichtsbeschlusses nicht bestehen und so einen Schaden für eine von den Parteien verursachen. Es wird oft behauptet, dass ein Zivilverfahren mit der Fassung des Gerichtsbeschlusses nicht beendet ist. Sogar danach ist der Eingriff des Gewaltapparates in bestimmten Fällen erforderlich, um die Gerechtigkeit auszuüben. Die Gerechtigkeit kann erst dann ausgeübt werden und ihr Ziel erreichen, wenn der Gerichtsbeschluss rechtmäßig, schnell und wirkungsvoll vollstreckt wird. Wenn der Beschluss nicht durchgeführt wird, können die Personen, zu deren Gunsten der Beschluss gefasst wurde, einen Antrag auf die Vollstreckung stellen. Während des Durchführungsvorgangs wird das streitige oder verletzte materielle subjektive Recht oder zum Schutz stehendes Interesse tatsächlich wiederhergestellt. Nachdem der Staat die Pflicht die Verteidigung materieller subjektiver Rechte zu gewährleisten auf sich genommen hat, führt er diese Pflicht nicht nur dadurch aus, dass die gerichtliche Verteidigung der verletzten Rechten und Interessen für jedes Rechtsubjekt gewährleistet ist, sondern auch durch die Vollstreckung des in einem Zivilprozess gefassten Gerichtsbeschlusses. Dieser Gewaltmechanismus ist in den Händen des Staates konzentriert. Eine Person, die ihre verletzten Rechte verteidigt, braucht... [der volle Text, siehe weiter]