Magistro darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas esant šalių susitarimui, remiamasi ne tik darbo teisės teorija, bet ir teismų praktikos pavyzdžiais, bei lyginama su užsienio valstybių įstatymais. Pirmojoje magistro darbo dalyje, lyginamos Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo bei dabartinio Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtintas labiausiai sutartinį darbo teisinių santykiu pobūdį atitinkantis darbo sutarties nutraukimas. Toliau nagrinėjant temą detaliai analizuojama darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kartu siejant su sutarties laisvės principo įgyvendinimu. Akcentuojama pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimo raštu svarba, reikalavimo pareikšti sutikimą per septynias dienas bei susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp darbo santykių šalių sudarymo reikšmė. Pabrėžiama, kad esminės sąlygos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas bei terminas, nuo kada sutartis bus nutraukta. Atkreipiamas dėmesys į piniginės kompensacijos reikšmę: piniginė kompensacija gali tapti esmine darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlyga darbuotojui jos pareikalavus. Tačiau vienas svarbiausių bruožų būdingų darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu yra laisvas valios... [toliau žr. visą tekstą] / The Master Thesis analyzes the basis for termination of an employment contract by agreement between the parties; it refers not only to the theory of labour law, but also to the judicial practice and comparisons of the legal enactments of foreign countries. The first part of the Master Thesis deals with comparison of the rules governing the termination of an employment contract by agreement between the parties contained in the Labour Law Code of the Lithuanian Soviet Socialist Republic, the Law on Employment Contract of the Republic of Lithuania and the current Labour Code of the Republic of Lithuania. Article 125 of the Labour Code that entered into force on January 1, 2003 establishes the termination of an employment contract, which best complies with the contractual essence of the legal labour relations. In further research the detailed analysis of the procedure for termination of an employment contract by agreement between the parties is provided, in conjunction with the implementation of the principle of freedom of contract. The emphasis is made on the importance of the written form of a proposal to terminate an employment contract by agreement between the parties, the requirement to approve the proposal within seven days, and conclusion of the agreement between the parties involved in labour relationship on termination of an employment contract. It is noted that the essential conditions for the termination of an employment contract by agreement between the parties are... [to full text]

Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai turi ypač didelę įtaką darbo jėgos judėjimui tarp įvairių žemynų ir valstybių. Kadangi mūsų šalyje trūksta tam tikrų profesijų darbuotojų, įmonės stengiasi šias spragas pašalinti kviesdamos užsieniečius užimti laisvas darbo vietas. Nors dabartinėmis sąlygomis darbo jėgos judėjimas yra neišvengiamas reiškinys, kiekviena valstybė stengiasi apsaugoti savo šalies darbo rinką nuo nepamatuotai didelės imigrantų invazijos, nes tai sukelia demografinių, ekonominių, socialinių ir net politinių problemų. Atsižvelgiant į aktualijas, pastaruoju metu išėjo nauji teisės aktai, reguliuojantys užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje tvarką, kuriais buvo nustatytos palankesnės šeimos susijungimo sąlygos, taikomos aukštos kvalifikacijos darbuotojams, užsieniečiams, atvykstantiems dėstyti, stažuoti ar pagal mainų programas, taip pat investuojantiems Lietuvoje užsieniečiams, sugriežtintos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygos užsieniečiams, ketinantiems užsiimti Lietuvoje verslu. Darbe yra nagrinėjamas Europos Sąjungos piliečių įsidarbinimo reglamentavimas, trečiųjų šalių piliečių darbo teisinis reguliavimas. Nemažai dėmesio skiriama ir „Mėlynosios kortos“ („blue card“) institutui, nes tokiu būdu buvo užtikrintos palankesnės kvalifikuotų darbininkų iš trečiųjų šalių darbo ir gyvenimo Europos Sąjungoje (kartu ir Lietuvoje) sąlygos. Atliekant tyrimą, buvo analizuojami galiojantys ir planuojami priimti Lietuvos Respublikos teisės aktai... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical and Practical Problems Concerned with the Legal Regulation of the Employment of Foreign Nationals World processes of globalization have particularly strong influence on mobility of labor between the various continents and countries. As our country lacks certain professions, companies try to eliminate these gaps by inviting foreigners to take available jobs. Although the current conditions of labor movement is an inevitable phenomenon, each country tries to protect its own labor market from arbitrary large immigrant invasion, because it causes demographic, economic, social and even political problems. In view on current affairs came new legislation regulating the employment of foreigners Lithuania procedure, which established favorable conditions for family reunification for high-skilled workers, foreigners coming to teach, according to the exchange or internship programs, as well as foreigners investing Lithuania, tightened a temporary residence permit Republic of Lithuania, the issue of treatment for foreign nationals wishing to engage in business in Lithuania. The work is scrutinized by the European Union employment regulation of foreign workers, of third-country nationals who are of legal regulation. Much attention has been paid on the „Blue Card“ („blue card“) institute, since it had secured more favorable to skilled workers from third countries working and living in the European Union (together with Lithuania) conditions. The thesis analyses existing and... [to full text]

Šalių bendradarbiavimo pareiga yra specialiai pabrėžiama daugelio šalių įstatymuose. Ši pareiga yra kilusi iš sąžiningumo principo. Dėl to šiame darbe apžvelgiama sąžiningumo principo kilmė, jo skirtingos sampratos atskirose valstybėse. Kadangi šalių bendradarbiavimo principo turinys doktrinoje nėra išsamiai atskleidžiamas, o tai palikta padaryti teismų praktikai, darbe nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai, susiję su minėto principo taikymu bei stengiamasi atskleisti, kokią įtaką šio principo taikymas daro prievolės šalių teisminio ginčo išsprendimui. Darbo tema yra pakankamai nauja – vien tik jos tyrinėjimui Lietuvoje darbus paskyrė tik pora autorių. Nuo minėtų darbų šis labiausiai skiriasi tuo, kad yra platesnio turinio – jame apžvelgiama ne tik teorinė principo prigimtis, bet ir jo taikymas teismų praktikoje, daromos išvados apie tai, kokį poveikį šalių teisminio ginčo sprendimui turi šio principo taikymas. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra nagrinėjama užsienio šalių sąžiningumo principo bei iš jo išplaukiančios prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos samprata. Antrojoje dalyje nagrinėjama, kokia yra sąžiningumo principo ir iš jo išplaukiančio šalių bendradarbiavimo principo samprata Lietuvos teisės aktuose bei doktrinoje. Trečiojoje dalyje yra nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant šalių bendradarbiavimo principą ir daromi apibendrinimai apie tai, kokią įtaką ginčo tarp prievolės šalių išsprendimui turi bendradarbiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The duty of cooperation of parties is pointed in the law of different countries. This duty is raised from the principle of good faith. That is why this work starts with analysis of how the principle of good faith is described in different countries, including Lithuania. Because the principle of cooperation of parties is not widely described in the legal doctrine, author of this work analyses Lithuanian case – law on this subject. It is tried to detect and describe what impact to the solution of the argument of countries in the court this principle has. The subject of this paper is quite fresh – only few authors have written works on it. This work is different from those mentioned before, because it has wider content. This paper not only describes the theoretical problems of principle of cooperation of parties, but also deals with its application in Lithuanian law and main features of this application. This work is made from three parts. In the first part it is described, what is the meaning of the principle of the cooperation of parties in different countries (Germany, France, Netherlands, Italy, England and the USA). In the second part it is analyzed, what is the meaning of the principle mentioned before in Lithuanian legal acts and legal doctrine. The third part deals with application of the principle of cooperation of parties to obligation in Lithuanian case law. It is analyzed, what impact it has to the solution of cases connected with different sorts of contracts. It is... [to full text]

Pagrindinis magistro darbo tikslas – teismų praktikos ir baudžiamojo proceso teisės mokslo analizės pagrindu pateikti kaltinimo ir gynybos procesinio lygiateisiškumo sampratą, pateikti jos turinio elementus ir nustatyti, kaip ir kokių būdu kaltinimo ir gynybos šalių procesinis lygiateisiškumas yra įtvirtintas Lietuvos teisės aktais bei koks yra jo įgyvendinimo mechanizmas ir veiksmingumas. Magistro darbas susideda iš turinio, įžangos, keturių dalių, išvadų, santraukų lietuvių ir anglų kalbomis ir literatūros sąrašo. Pirmoje dalyje baudžiamojo proceso tipų raidos istorijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų analizės pagrindu prieinama prie išvados, kad kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumas turi būti pripažintas Lietuvos baudžiamojo proceso požymiu. Antroje dalyje nagrinėjamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas ir jo išraiška baudžiamajame procese; nagrinėjamas sąžiningo proceso principas ir šalių procesinių galimybių lygybė – vienas iš sąžiningo proceso pagrindinių reikalavimų. Taip pat analizuojamas doktrininis šalių procesinio lygiateisiškumo supratimas ir pateikiami jo turinio elementai. Trečia dalis skirta ikiteisminio tyrimo reguliavimo analizei siekiant nustatyti, ar kiekvienai iš šalių yra suteikta pakankamai procesinių priemonių tam, kad jos būtų lygios procesine prasme. Ketvirtoje dalyje pateikiamos kelios papildomos gynybos garantijos, kurios turėtų padėti užtikrinti kaltinimo ir gynybos procesinio lygiateisiškumo įgyvendinimą, ir jų... [toliau žr. visą tekstą] / The main aims of the Master's thesis: 1) to analyze case law of the courts and the science of criminal procedure law in order to present concept of the procedural equality of prosecution and defence, 2) to determine its elements, 3) to identify how and in what way such procedural equality is enshrined in the Lithuanian legal acts and what is its implementation mechanism. The Master's thesis consists of the contents, introduction, four main parts, conclusions, summaries in Lithuanian and English languages and source list. In the first part on the bases of historical development of criminal procedure types and the analysis of the Constitution of the Republic of Lithuania it is stated that the procedural equality of prosecution and defense must be recognized as an atribute of modern Lithuanian criminal procedure. The second part consists of the explanation of the constitutional principle of individuals equality and its expression in criminal proceedings. Moreover, in this part the fair trail principle and one of its key requirements – the equality of arms is presented. Then the doctrinal understanding of the procedural equality of the parties and its elements is discussed. The third part is dedicated to the investigation of the prie-trial stage of criminal procedure regulation in order to determine whether each party is given sufficient procedural measures to ensure that they are equal in procedural terms. The fourth section presents a number of additional defence guarantees... [to full text]

Dėl sparčiai besivystančių informacinių technologijų, palankios politinės situacijos (narystės Europos Sąjungoje, NATO, bendravalstybinių projektų ir pan.) pastebimi ženklūs pokyčiai Baltijos šalių vertybinių popierių rinkoje. Todėl natūraliai kyla noras išanalizuoti šią rinką: kuo ji yra patraukli Baltijos šalių emitentams, kokias priemones naudoja, norėdama pritraukti investuotojus, kokios suteikiamos investavimo galimybės? Darbo objektas – Baltijos šalių vertybinių popierių biržos bei jų nariai. Darbo tikslas – išnagrinėti ir palyginti Baltijos šalių vertybinių popierių biržų narių teikiamas paslaugas, jų įkainius, išanalizuoti Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę, susijusią su prekybos vertybiniais popieriais apmokestinimu, įvertinti išlaidų, patiriamų dėl nustatytų mokesčių, įtaką investuojamo kapitalo prieaugiui. Darbo uždaviniai – išanalizuoti žinomus investavimo metodus, susijusius su optimalaus portfelio sudarymu; apibendrinti VP rinkos raidą Lietuvoje – išsiaiškinti kas yra rinkos dalyviai, įstatyminis VP rinkos reglamentavimas; išnagrinėti Baltijos šalių VP rinkos esminius bruožus - struktūrą, charakteristiką; palyginti pasirinktų biržos narių teikiamų paslaugas, vertinant jų įkainius; ištirti susidariusių mokestinių išlaidų įtaką galimam kapitalo prieaugiui; įvertinti gautus rezultatus, suformuoti išvadas apie mokesčių įtaką siekiamam VP portfelio pelningumui. Iškeltų uždavinių sprendimui buvo atlikta mokslinės literatūros ir Lietuvos Respublikos įstatyminės bazės... [toliau žr. visą tekstą] / Fast development of informative technologies, convenient political situation (membership in the EU, NATO, projects with other states etc.) result in significant changes in Baltic States stock markets. That‘s why naturally rises a wish to analyze this market: what makes it attractive to issuers of Baltic states, what means does it use to attract investors, what investing possibilities are given. The subject of the work is Baltic States stock markets and their members. The purpose of the work is to analyze and compare services that provide the members of Baltic states stock markets, their tariffs; to analyze the legitimate basis of Lithuanian Republic related to taxing of stock trade considering the influence of costs having because of established taxes on increment of investment. The goal of the work is to analyze known investment methods concerning formation of optimized portfolio; to summarize stock market development in Lithuania by clearing participants of the market, legitimate regulation of the stock market; to analyze essential features (structure, characteristics) of Baltic states stock market; to compare the services of chosen members of the market by evaluating their tariffs; to investigate the influence of emerged taxing costs to possible capital increment; to evaluate the obtained results and to summarize the findings about the influence of taxes to aimed profitability of stock portfolio. For solving of set tasks was made the analysis and summarization of... [to full text]

Šiame darbe skiriami ir nagrinėjami keturi konstitucinio reguliavimo raidos etapai arba konstitucijų raidos bangos. Pirmasis konstitucinio reguliavimo etapas apima laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos, antroji – laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų, trečioji – laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos, ketvirtoji – laikotarpį nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos iki šių dienų. Tyrimas aktualus konstitucinio reguliavimo raidos aspektu. Europos valstybių konstitucijų analizė istoriniu požiūriu sudaro sąlygas išskirti esminius Europos valstybių konstitucijų raidos ypatumus bei nustatyti pagrindinius jų raidos dėsningumus. Tik atsižvelgiant į istorines - politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, lyginant jas tarpusavyje, galima išsamiau suprasti, kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta konstitucijose. Tai taip pat leidžia pažvelgti į Lietuvos valstybės konstitucijų raidą kitų Europos valstybių konstitucijų raidos kontekste. Tyrimo originalumas tas, kad tyrimo metu pateikiama lyginamoji įvairių Europos valstybių konstitucijų lyginamoji analizė, žvelgiant į konstitucijas per žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių bei valstybės valdžios organizavimo ir funkcionavimo santykių istorinės raidos perspektyvą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas yra aptarti pagrindines šiuolaikines Europos valstybių konstitucijas Europos konstitucinio reguliavimo raidos etapų... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis determines and analyzes four stages of constitutional regulation or waves of constitutional development. The first stage of constitutional regulation covers period from the end of 18th century to the end of World War I, second stage – period between the two world wars, the third stage – period from the end of World War II to the end of nineties in the 20th century and the fourth stage – period from the end of 20th century to nowadays. The research is relevant in respect of development of constitutional regulation. Historical analysis of the constitutions of European states allows to determine essential attributes of development of constitutions of European states and identify the main tendencies of the development. Only by taking into account historical-political circumstances of adoption of the constitutions and legal regulation established in them, by comparing them with each other it is possible to clearly understand why certain provisions are provided in the constitutions. It also allows to examine development of Lithuanian state constitutions in the context of development of constitutions of other European states. Analysis is original because the research provides comparative analysis of constitutions of different European states by analyzing constitutions through perspective of historical development of individual and civil rights and freedoms and relations of state government organization and operation. The main objective of this research is to discuss the... [to full text]

Darbe keliama hipotezė – procesinė taisyklė, leidžianti apylinkių teismams nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, savo iniciatyva neribotai rinkti įrodymus, pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Siekiant patvirtinti hipotezę, yra pasirinkta trijų dalių darbo struktūra. Pirmojoje dalyje aptarta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, administracinės atsakomybės samprata ir organai (pareigūnai) įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Antroje dalyje analizuojama rungimosi ir lygiateisiškumo principų samprata, jų veikimas administracinių teisės pažeidimų teisenoje. Paskutinėje dalyje įvertinamas teisėjo vaidmuo administracinių teisės pažeidimų teisenoje, lyginama su užsienio šalių teisinėmis sistemomis Atlikus mokslinės teisinės literatūros, įstatymų analizę bei išanalizavus bendros kompetencijos teismo vaidmenį nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, galima daryti išvadą, kad teisėjas rinkdamas įrodymus pažeidžia rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus. Darbe keliama hipotezė pasitvirtino. / The paper proposes a hypothesis – the procedural rule that enables district courts to collect evidence while hearing the cases of administrative law offences at their own initiative without any limitations violates the principle of equal rights of the dispute parties and the adversarial principle. In order to support the hypothesis, a three-part structure of the paper has been chosen. The first part discusses administrative legal proceedings, the concept of administrative liability and the bodies (officers) authorized to hear the cases of administrative law offences. The second part analyzes the concept of the adversarial principle and the principle of equal rights, their application in administrative legal proceedings. The final part evaluates the role of a judge in administrative legal proceedings and provides a comparison with foreign legal systems. The analysis of scientific legal literature, laws, the role of the court of general competence and the case-law on administrative law offences permits to jump into conclusion that by collecting evidence in administrative cases without limitations, the judge violates the adversarial principle and the principle of equal rights of the parties in the proceedings. The proposed hypothesis has been supported.

Šiame magistro darbe nagrinėjamos smurto šeimoje prevencijos problemos ir perspektyvos. Darbo tikslas – aptarti pagrindines smurto šeimoje charakteristikas, išanalizuoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu taikomas prevencines priemones bei pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti Lietuvoje vykdomą šeiminio smurto prevenciją. Darbas orientuotas į vyrų smurtą prieš moteris šeimoje. Darbe išsamiai analizuojama smurto samprata, apibrėžiamos pagrindinės smurto šeimoje formos: fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas. Taip pat nagrinėjami bendrieji smurto ir smurto šeimoje veiksniai – įvairios socialinės priežastys (nedarbas, turtinė nelygybė, diskriminacija, gėdos jausmas), aptariama asmens psichosocialinio neprisitaikymo, vaikystėje patirto arba stebėto smurto šeimoje, ankstesnės kriminalinės veiklos, alkoholio vartojimo ir galvos traumų įtaka formuojantis smurtiniam elgesiui šeimoje. Taip pat trumpai įvardijami smurto šeimoje socialiniai padariniai smurto aukoms, vaikams, stebintiems tėvų smurtą, pačiam smurtautojui bei visuomenei. Darbe pateikiami išsamūs statistiniai duomenys apie užregistruotus smurto šeimoje atvejus, lygiagrečiai analizuojami kriminologinių tyrimų rezultatai. Be to, šiame darbe supažindinama su darbo autoriaus atlikto visų Vilniaus miesto apylinkės teismų 2003-2008 m. išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu šeimoje tyrimo rezultatais, kurie itin aiškiai identifikuoja pagrindines smurto šeimoje charakteristikas – smurto... [toliau žr. visą tekstą] / This paper will analyze the domestic violence prevention problems and perspectives. The goal of this work is to discuss the main domestic violence characteristics, analyze Lithuanian and international prevention means and offer suggestions to improve Lithuanian domestic violence prevention. This work consentrates on mens violence over women. The conseption of violence is analyzed – the general violence features in criminology and law literature are discussed, the main domestic violence forms are defined: physical, psychological, sexual and economical violence. Also the common violence and the domestic violence factors influence over the domestic violence emerging are examined – various social causes (unemployement, wealth inequality, discrimination, shame), persons psychosocial maladjustment, violence suffered or observed in childhood, previous criminal activity, alcohol consumption and head traumas. Also there will be named the consequences of domestic violence over its victims, children who observed parents violence, violator and society. There will be presented a comprehensive statistics on the registered domestic violence accidents with a parallel analyze of criminological research results. The conclusion that the domestic violence is important and common problem in Lithuania is validated by generalization of the official comprehensive statistics and the criminological research results used in this work. The structure of the domestic violence will be analyzed. Also... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas institucinės aplinkos poveikis ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir geografinius veiksnius. Paminėti veiksniai mokslinėje literatūroje įvardijami kaip „gilieji“ ekonomikos augimo ir plėtros veiksniai, lemiantys tiesioginius augimo veiksnius: investicijas, žmogiškąjį kapitalą, technologijas. Pagrindinis tyrimo objektas yra institucinės aplinkos poveikis šalių ekonomikai. Pagrindinis disertacijos tikslas – remiantis teoriniais teiginiais bei empiriniais tyrimais pagrįsti institucinės aplinkos poveikį šalių ekonomikai, atlikti poveikio vertinimą ir palyginimą skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti institucijų funkcijas ir pasireiškiantį poveikį ekonomikai; susisteminti empirinių institucijų poveikio ekonomikai tyrimų rezultatus, išskirti pagrindinius diskusinius klausimus, atskleisti taikytų tyrimo metodikų trūkumus; sudaryti institucinės aplinkos poveikio ekonomikai vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 16 priedų. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the impact of institutional environment on economics, considering the impact of international trade and geography factors as well. Aforementioned factors are called “deep determinants” of economic development, as they influence proximate determinants of economic growth – investments, human capital, and technology. The main object of research is the impact of institutional environment on countries’ economics. The primary aim is to reason the impact of institutional environment on economics by means of analysis of theoretical and empirical studies and to evaluate and compare this impact between countries where institutional environment is different. The major tasks: to explain the function of institutions and its impact on economics; to summarize the results of empirical studies on the impact of institutions on economics, to highlight the main debatable questions, to reveal the main shortcomings of the applied methodology; to create a model for the evaluation of the impact of institutional environment on economics and to test it in groups of countries where institutional environment is different. The dissertation consists of three parts including Introduction, 3 chapters, Conclusions, References and 16 Annexes. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results and... [to full text]

The dissertation investigates the impact of institutional environment on economics, considering the impact of international trade and geography factors as well. Aforementioned factors are called “deep determinants” of economic development, as they influence proximate determinants of economic growth – investments, human capital, and technology. The main object of research is the impact of institutional environment on countries’ economics. The primary aim is to reason the impact of institutional environment on economics by means of analysis of theoretical and empirical studies and to evaluate and compare this impact between countries where institutional environment is different. The major tasks: to explain the function of institutions and its impact on economics; to summarize the results of empirical studies on the impact of institutions on economics, to highlight the main debatable questions, to reveal the main shortcomings of the applied methodology; to create a model for the evaluation of the impact of institutional environment on economics and to test it in groups of countries where institutional environment is different. The dissertation consists of three parts including Introduction, 3 chapters, Conclusions, References and 16 Annexes. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas institucinės aplinkos poveikis ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir geografinius veiksnius. Paminėti veiksniai mokslinėje literatūroje įvardijami kaip „gilieji“ ekonomikos augimo ir plėtros veiksniai, lemiantys tiesioginius augimo veiksnius: investicijas, žmogiškąjį kapitalą, technologijas. Pagrindinis tyrimo objektas yra institucinės aplinkos poveikis šalių ekonomikai. Pagrindinis disertacijos tikslas – remiantis teoriniais teiginiais bei empiriniais tyrimais pagrįsti institucinės aplinkos poveikį šalių ekonomikai, atlikti poveikio vertinimą ir palyginimą skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti institucijų funkcijas ir pasireiškiantį poveikį ekonomikai; susisteminti empirinių institucijų poveikio ekonomikai tyrimų rezultatus, išskirti pagrindinius diskusinius klausimus, atskleisti taikytų tyrimo metodikų trūkumus; sudaryti institucinės aplinkos poveikio ekonomikai vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingos institucinės aplinkos šalių grupėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai ir 16 priedų. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema... [toliau žr. visą tekstą]