Spelling suggestions: "subject:"baltasis"" "subject:"šaltinis""
1 |
Demokratija ir ekonomikos augimas: tarptautinė dimensija / Democracy and economic growth: the international dimensionKuokštis, Vytautas 23 June 2014 (has links)
Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]
|
2 |
NATO įvaizdis sovietiniuose dienraščiuose "Pravda" ir "Tiesa" 1949 metais / Image of nato in sowiet newspapers "pravda" and "tiesa" in 1949 yearŽukovski, Andžej 08 September 2009 (has links)
Magistro darbas "NATO įvaizdis sovietiniuose "Pravda" ir "Tiesa" dienraščiuose 1949 metais" skirtas NATO įvaizdžio sovietinėje periodikoje problemai nagrinėti. Darbo tikslas – ištirti NATO įvaizdį ir jo formavimo būdus sovietinėje spaudoje. Darbo uždaviniai: tirti visuomenės poveikio priemonių Sovietų Sąjungoje raidą, nagrinėti NATO įvaizdį sovietinėje spaudoje, atskleisti būdus, kuriais buvo formuojamas NATO įvaizdis, atskleisti psichologinio poveikio priemones, taikytas spaudoje ir nagrinėti jų atsiradimo aplinkybes. Struktūriškai darbas susideda iš trijų dalių. Jose ne tik apžvelgiamas NATO įvaizdis, kuris, be abejonės, yra neigiamas, bet ir tiriamos priemonės, kuriomis šis įvaizdis buvo kuriamas. Detaliam įvaizdžio kūrimo priemonių tyrimui skirti antrasis ir trečiasis darbo skyriai. Tiriant 1949 metų sovietinę periodinę spaudą, taikant jos tyrimui lyginamosios analizės metodą bei naudojant mokslinės literatūros analizės metodus, pavyko patvirtinti darbe iškeltą hipotezę, kad NATO įvaizdis buvo formuojamas išimtinai neigiamomis priemonėmis, laikraščių skaitytojams peršant neigiamą kairio aljanso įvaizdį. Pavyko įrodyti, kad neigiamam NATO įvaizdžiui sustiprinti buvo pasitelktos visos įmanomos psichologinio poveikio priemonės. Labiausiai jos išryškėjo vizualinio poveikio priemonėse – karikatūrose ir tuomet, kai periodinėje spaudoje buvo pateikiamas karikatūros ir teksto derinys. Pastarųjų analizė pateikiama remiantis moksline literatūra. Magistro darbas naudingas sovietinio... [toliau žr. visą tekstą] / In the diplom work "Image of NATO in the Soviet newspapers " Pravda" and "Tiesa" in 1949 year" to research the problem the image of NATO in the Soviet periodic publications. The newspapers at that time being investigated presented the official position of the country, therefore in them the appeared materials nayboleye accurately reflected the tendencies predominated in the media of that time. Work consists of three parts. In them not only to be carried out the means of NATO, which without somnekniya negative, but also to be carried out the detailed analysis of the means, with the aid of which was created this means. The second and third division are intended for bolleye of the detailed study of means the creation of the means of NATO. In the first division "Cold War and totalitarian regimes" researchs general political and sociocultural situation. By itself is very important from an historical point of view of 1949. It is rich in events had a nesomnenoye effect not only on the course of further events in the USSR, but also in entire peace. All these events one way or another found their reflection in the press. Formation by NATO was only one of the set of the events of that period, but much attention was given to it disproportionately. In this division is made the attempt to understand why by NATO as the military alliance of western powers, could not be predstavlenno in the positive key. The roots of opposition were located in the ideological difference of two systems The... [to full text]
|
3 |
The Role of Historical Analogies in Foreign Policy Formulation and Implementation: the Case of Cold War Historical Analogy / Istorinės analogijos užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo procese: Šaltojo karo istorinės analogijos atvejisJurgelevičiūtė, Diana 02 November 2011 (has links)
The question raised in this dissertation is: how is foreign policy explained by analyzing the use of historical analogies by decision-makers in their public statements? The purpose of this study is to develop an analytical framework that will help one to analyze the role of historical analogies in foreign policy. This dissertation challenges conventional approaches to historical analogies. It claims that conventional approaches unduly restrict the role that historical analogies play in foreign policy because of the way they perceive variety of practices in which historical analogies are used, as well as their premises about history and language analysis. This dissertation argues against the arguments of conventional instrumental, cognitive and integrated approaches and claims that the scope of constitutive approach needs to be extended. An alternative conceptualization of historical analogies is built on premises of rule-oriented constructivism, speech act theory and dialogical analysis method. In order to demonstrate the significance of the alternative approach to historical analogies the model is applied to an illustrative analysis of the Cold War historical analogy used by the U.S. and Russia’s officials in 2007–2008. The question whether a chance of a (new) Cold War between the U.S. and Russia was possible at that time is answered by showing what kind of rules policy-makers had constituted by using the Cold War historical analogy. / Disertacijoje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų viešuose pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą? Tyrimo tikslas – sukonstruoti modelį, kuris leistų paaiškinti istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje.
Teigiama, kad konvenciniai požiūriai į istorines analogijas, dėl savo prielaidų apie istorinių analogijų naudojimo praktikas, istorijos ir kalbos analizę, pernelyg siaurai aiškina istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Disertacijoje oponuojama instrumentiniam, kognityviam ir integruotam požiūriams į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje ir teigiama, kad reikėtų išplėtoti konstitutyviojo požiūrio aiškinimą. Tyrime formuluojamas konvenciniams požiūriams alternatyvus istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą.
Siekiant atskleisti, kaip remiantis modeliu gali būti analizuojamos istorinės analogijos, jis pritaikomas atvejo analizei – 2007–2008 m. JAV ir Rusijos politikų naudotos Šaltojo karo istorinės analogijos tyrimui. Remiantis istorinių analogijų analizės modeliu tuo metu JAV ir Rusijos santykių tyrimuose dažnai keltą klausimą, ar egzistuoja (naujas) šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos, bandoma atsakyti tiriant, kaip pasiremdami Šaltojo karo istorine analogija JAV ir Rusijos užsienio politikos veikėjai apibrėžė dvišalius... [toliau žr. visą tekstą]
|
Page generated in 0.0378 seconds