Darbe konkrečiai nagrinėjama tarpvalstybinio kompromiso būdu sutarti pajamų iš nekilnojamojo turto, įmonių pelno, individualios veiklos pajamų, pajamų iš darbo santykių, kapitalo valstybių apmokestinimo teisių padalijimo klausimai, aiškinamos su šių pajamų apmokestinimu susijusios teisinės definicijos. Pateikiamas Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytų konkrečių maksimalių mokesčio tarifų prie pajamų šaltinio palūkanoms, dividendams ir honorarams įvertinimas. Nors daugumos valstybių ratifikuotų sutarčių tekstas yra beveik vienodas, tačiau, kaip rodo pasaulinė praktika, kartais atskirų valstybių teismai sutartis aiškina skirtingai, dėl to kai kur siekiama pašalinti neaiškumus interpretuojant konkrečių sutarčių nuostatų turinį. Darbe taip pat analizuojamos tos sutarčių nuostatos, kurios draudžia mokesčių mokėtojui naudotis sutartimi kaip instrumentu vengiant mokestinių prievolių valstybei, praktiškai vertinamos valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo galimybės, skirtos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslams įgyvendinti. Siekiant išsamesnio tyrimo, nagrinėjama tema vietomis inkorporuojama į nacionalinių, Europos Sąjungos teisės aktų bei pasaulinės praktikos kontekstą. Pažymėtina, jog didžioji dalis klausimų aptariami nuolat akcentuojant pagrindinius dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslus, ypač teisinio dvigubo apmokestinimo eliminavimo siekį tarptautiniuose santykiuose. Bandoma ieškoti tarptautinių susitarimų... [toliau žr. visą tekstą] / In the work author examines the questions, rising from the international area of division of separate states’ taxing rights on income from immovable property, business profits, individual activity, dependent personal services and capital; also author explains related legal definitions. The evaluation of concrete maximum withholding tax rates for dividends, interest and royalties, stated in conventions for the avoidance of double taxation, applied in Lithuania, is also discussed. Though the text of conventions, which were ratified in majority states, is almost consentient, however, the global practice shows that sometimes courts read conventions differently. Therefore, in a number of cases of this work it is tried to eliminate obscurities in interpreting the content of particular conventions’ provisions. Also those provisions of conventions, which forbid taxpayer to use the treaty for state’s tax duties avoidance, are analysed. What is more, the work contains the practical evaluation of states’ competent authorities’ cooperation opportunities, intended for the implementation of the purposes of conventions for the avoidance of double taxation. For the reason to make analysis more comprehensive, the theme under consideration is sometimes incorporated in the context of national, European Union’s law and global practice. It should be noted that the most part of the related questions are discussed by emphasizing the main purposes of conventions for the avoidance of double taxation... [to full text]

Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje Santrauka Konstituciniam Teismui paskelbus 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimus, Lietuvoje precedentas pirmą kartą oficialiai pripažintas privalomu teisės šaltiniu. Lietuvos teisininkų bendruomenėje buvo ir vis dar yra svarstoma, kokos priežastys lėmė, kad bendrosios teisės institutas tapo Lietuvos teisės sistemos dalimi. Darbe, remiantis statutinės teisės normomis, Lietuvos teisės mokslo atstovų darbais, bei konkrečiais pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, stengiamasi ištirti ir atskleisti prielaidas bei aplinkybes, lėmusias precedento susiformavimą dabartinėje Lietuvos teisės sistemoje. Precedento instituto užuomazgų būta jau tarpukario Lietuvoje, tačiau pasireiškus tarybinės teisės intervencijai, jis taip ir liko nesusiformavęs. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teismų vaidmuo ir jų formuojamos praktikos reikšmė palaipsniui didėjo, kol galiausiai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo vadovautis jau sukurtais precedentais, o ne kurti naujus. Tai buvo precedento doktrinos formavimosi Lietuvoje pradžia. / A Precedent as a Source of Law Issues in Lithuania Summary A judicial precedent was established as a binding source of law in the Lithuanian law system by the resolution of the Constitutional Court of the Republic Lithuania, dated 28h March 2006, and the resolution of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, dated 24th October 2007. The question whether the institute of the common law tradition should have had to become a part of Lithuanian law system is still considered and discussed among the Lithuanian lawyers. This paper, which is based on the analysis of legal acts, works of Lithuanian law scientists and decisions of the Supreme Court of Lithuania and the Court of Appeals of Lithuania, seeks to analyse the background and circumstances under which the precedent institute was established in Lithuanian law system. A germ of the precedent already existed in the interwar Lithuania. However, due to the historical reasons and an intervention of the Soviet law, the precedent institute was not further developed. Later, after Lithuania announced independence, the role of Lithuanian courts and their jurisprudence has become important again. Finally, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania has stated that the same cases must be decided in the same way, i.e. they have to be decided not by creating new court precedents, competing with the existing ones, but by taking account of the already consolidated ones.

This work begins with going deep into the entitlement, into its essence. First it obliges to determine „doctrine“ – how it is understood generally. Then it is necessary to reveal doctrine in only one of its meanings – as a source of law. After getting clear definitions, which mostly are used in this work, and following the encoded order in the entitlement we proceed to research – to compare the true value of doctrine, as a source of law of civil procedure, in Lithuania and abroad.

The target of this project was to generate a prototype, which would model the elements of the user interface based on the information flow specification. The system is programmed using MS Visual Basic for Applications, its’ graphical environment is MS Visio 2000 and the elements of GUI for modeling are taken from MS Visio 2000 stencil WUI (wui.vss). The created module allows for easy modeling of graphical user interface elements for the data source, which is selected from the database. The processing stages of the data sources are illustrated using MS Visio 2000 documents’ windows, – one window for each stage. In the database, the elements of GUI are associated with the data source processing stages they are related to, i.e. the ones that they are present in. It means, that when working with the system, after selecting the desired data source and its processing stages one wants to model, the system generates the forms with associated GUI elements. This work was being done in the order of the scientific group of Information systems design, which analyses the design of the Information systems in the wide context of requirements engineering, process and data structures specification. This designed and realized model is going to be a part of a CASE tool meant for designing computerized information systems. Once the CASE tool is finished, it is planned to use it for educational purposes in Kaunas University of Technology in the department of Information systems. It is going to... [to full text]

Šis darbas analizuoja Lietuvos bankų teisės šaltinius, atskirai išskiria ir aptaria kiekvieno iš jų svarbą Lietuvos bankų teisės reglamentavimui. Trumpai apžvelgiama bankų teisės samprata, bankų teisės sistema, teisės šaltinio sąvoka. Atskirai aptariama bankų teisės normų sisteminimo reikšmė. Darbe nagrinėjami Lietuvos bankų teisės kaip atskiros teisės šakos bei bankų teisės aktų, reglamentuojančių bankų teisinius santykius, ypatumai. Analizuojant bendrus teisės šaltinius atitinkamai parodoma jų vieta bankų teisės šaltinių sistemoje, nes teisingas bankų teisės šaltinių įvertinimas, jų vietos nustatymas teisės šaltinių hierarchijoje leidžia teisingai pritaikyti bankų teisės normas praktikoje. Darbe nagrinėjami ne tik banko teisės šaltiniai, teisinio reglamentavimo problematika, tačiau atskleidžiama ir pačio bankų teisės instituto, teisės šaltinio specifika, trumpai aptariama bankų teisės samprata, jos formavimosi prielaidos. Siekiant plačiau atskleisti bankų teisės sistemų įvairovę, trumpai apžvelgiama užsienio valstybių bankų teisė, jos reglamentavimas bei sisteminimo problemos ir tendencijos. / Peculiarities of banking law of the Republic of Lithuania as a separate branch of law as well as peculiarities of banking law acts regulating legal relations of banks are analyzed in the paper. By analyzing general sources of branches of law, their position in the system of banking law sources is indicated, for righteous assessment of sources of banking law, institution of their position in hierarchical system of law sources enables to put into practise the rules of banking law. Not only sources of banking law and topics of legal regulation are analyzed but also institution of banking law itself and particularity of a law source is inducted, as well as conception of banking law and premises of its formation are briefly discussed in the paper. In order to induct variety of systems of banking law more widely, banking law of foreign countries, its regulation as well as problems and tendencies of systematization are briefly reviewed. While reviewing the system of banking law sources, every banking law source is separately analyzed in the paper as a separate banking law act: the Constitution of the Republic of Lithuania, ratified international treaties, laws, post-law legal acts and additional – facultative – banking law sources – doctrine, customs, principles, and court practice. Their arrangement in hierarchical system of law sources is discussed by determining position and significance of each of them in the system of law sources. Changes of law sources in the context of... [to full text]

The final master thesis investigates work of linear electric drive, powered by alternative energy source. There is analyzed influence of solar cell inner resistance for asynchronous drive work. There are analyzed principle or solar cell work and made it mathematical model it Matlab software package. Using this model there were made UI characteristics of solar cell working under different irradiance and temperature levels. In this work there is described simplified algorithm of calculation of linear asynchronous drive. Using this algorithm and Matlab software package there where calculated and modeled linear asynchronous drive and its dynamic speed and force characteristics. A result of this work is a dependence of linear asynchronous drive force from inner solar cell resistance.

Esant sparčiam rinkos ekonomikos vystymuisi, darbo santykių dinamiškumui bei kitiems faktoriams, reguliuojant darbo santykius, būtina derinti centralizuotą (valstybinį) ir sutartinį teisinį reguliavimą, kuris pasireiškia sudarant individualias ir kolektyvines sutartis. Nustatant kolektyvinės sutarties vietą darbo teisės šaltinių sistemoje (hierarchijoje),būtina įvertinti kolektyvinės sutarties teisinę prigimtį bei jos taikymo ribas. Kolektyvinė sutartis. Lietuvos darbo teisės doktrinoje pripažįstama norminiu susitarimu, kadangi ji yra nevienkartinio taikymo aktas, nustatantis bendrąsias visiems įmonės darbuotojams ir darbdaviui privalomas elgesio taisykles, kurių laikymosi ginčai sprendžiami teismo arba taikinimo tvarka. Darbo kodeksas kolektyvinės sutarties normatyvines nuostatas pripažįsta darbo teisės šaltiniu. Darbo kodeksas numato kelių lygių kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybę – nacionalinės, šakos, teritorinės ir įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymą. Sprendžiant skirtingo lygio kolektyvinių sutarčių nuostatų konkurencijos klausimą, turi būti taikomas in favorem (darbuotojui palankesnio teisinio režimo) principas, darbuotojui palankesnės sąlygas nustatanti taisyklė visada turės viršenybę, nepriklausomai nuo to, kokio lygio kolektyvinėje sutartyje ji įtvirtinta. Kyla nemažai diskusijų dėl tarptautinių kolektyvinių sutarčių teisinės prigimties bei sudarymo galimybių. Manytina, kad jos negali egzistuoti kaip visavertis norminis aktas dėl skirtingo kolektyvinių... [toliau žr. visą tekstą] / Regarding to the development of an economic structure, dynamic labour relations and other factors, while regulating labour relations it is necessary to combine State legal regulation with agreemental regulation, which is realized by making individual contracts and collective agreements. Trying to ascertain the place of a collective agreement in the system (hierarchy) of sources of the Labour Law, it is necessary to assess collective agreement‘s legal nature and the scope of application. Collective agreement in Lithuanian Labour Law doctrine is declared as a normative agreement, because it is an act of multiple application, establishing common rules for all the employees and employers of the enterprise. Collective agreement (its normative statutes) is declared as a source of Labour Law by Labour Code. A three-tier system of collective agreements is approved by the Labour Code – collective agreements at a national, sectorial and territory and enterprise levels. The rule of application of concurring statutes of different level collective agreements is based on applying in fvorem principle – a deviations to a worker‘s advantage is supreme, not a matter which level collective agreement it is approved in. A lot of discussions appear on the occasion of a legal nature and possibilities of drawing up international collective agreements. Therefore, an international collective agreement cannot exist as a full value normative act due to different regulations of collective agreements in... [to full text]

Civilinės atsakomybės taikymas yra labai jautri sritis, todėl svarbu užtikrinti jos taikymo vienodumą bei nukentėjusiojo asmens bei už žalą atsakančio asmens interesų balansą. Viena iš civilinės atsakomybės instituto dalių – atsakomybė be kaltės. Atsakomybės be kaltės („griežtosios atsakomybės”) normų egzistavimas visuomet kėlė nemažai diskusijų, nes atsakomybės taikymas nekaltam asmeniui gana prieštaringas ir sunkiai moraliai pateisinamas. Todėl pirmojoje darbo dalyje pateikiama griežtosios atsakomybės samprata bei pagrindimas. Toliau darbe nagrinėjama atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str., kategorija. Atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma be kaltės, todėl svarbu preciziškai apibrėžti jos taikymo ribas bei nustatyti taikymo specifiką. Pirmiausia darbe yra apžvelgiami didesnio pavojaus šaltinių rato nustatymo principai. Ši dalis svarbi, nes nuo minėtų principų priklauso griežtosios atsakomybės ribos. Pasirinkus didesnio pavojaus šaltinių ratą apibrėžti įstatymuose, atsakomybės be kaltės taikymas tampa aiškus, tačiau įstatymų leidėjui atsiranda rizika pamiršti tam tikrus pavojingus objektus. Kita vertus, paliekant didesnio pavojaus šaltinio plėtojimą teismų praktikai, rizikuojama susidurti su neprognozuojamu atsakomybės be kaltės taikymu. Toliau darbe aptariamos su valdytojo sąvoka susijusios problemos, civilinės atsakomybės sąlygos bei atleidimo nuo atsakomybės pagrindai... [toliau žr. visą tekstą] / Since application of civil liability is a very sensitive area it is important to ensure the consensus of its application and the balance of interests of the aggrieved party and the person who is liable for damage. Liability without fault is a part of civil liability institute. The existence of liability without fault (strict liability) norms has always been negotiable since the application of civil liability on an innocent person is quite controversial and hard to justify morally. Therefore, the conception and the grounding of strict liability is introduced in the first part of the paper. Later in the paper the category of liability arising from a possession of a potentially hazardous object, which is provided in Article 6.270 of Civil code of the Republic of Lithuania, is being analysed. Since liability according to this Article is applied without fault it is very important to define the boundaries and particularity of its application. First of all, the principles of the definition of the unit of potentially hazardous objects are reviewed. This part is quite important since the boundaries of strict liability depend on the above mentioned principles. In case of the determination of potentially hazardous objects in legal acts the application of this kind of liability becomes clear. On the other hand, the legislator faces the risk to simply forget particular dangerous objects. When the development of the conception of potentially hazardous object is left for the case-law the... [to full text]

Aplinka yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Aplinkos kokybė tiesiogiai įtakoja ir žmogaus gyvenimą, tokias žmogaus teises kaip teisę į gyvybę bei sveikatą. Ekonomikos augimas ir technikos priemonių progresas lėmė aplinkos apsaugos problemų atsiradimą. Aplinkos apsaugos problemos yra svarbios visame pasaulyje, valstybės siekia rasti šių problemų sprendimo būdus ir užtikrinti kiek įmanoma aukščiausią aplinkos apsaugos lygį. Aplinkos apsauga yra tarptautinis tikslas, kuris pasiekiamas įgyvendinus pagrindinius aplinkos apsaugos principus. Pagrindiniai aplinkos teisės principai yra aukštas aplinkos apsaugos lygis, žalos šaltinio, atsargumo ir prevencinių veiksmų, „teršėjas moka“ ir kt. Būtent šie aplinkos teisės principai apibūdina aplinkos teisės turinį, tikslus ir uždavinius. Kadangi aplinkos teisės principai yra svarbi aplinkos teisės dalis, darbe bus nagrinėjama pagrindinių aplinkos teisės principų sąvoka, jų reikšmė ir įgyvendinimas Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, taip pat kaip šie principai vertinami nacionaliniuose teismuose bei Europos Teisingumo teisme. Bus siekiama nustatyti, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant aplinkos teisės principus, pateikiami galimi jų sprendimo variantai. Analizuojant aplinkos teisės principus buvo remtasi užsienio mokslininkų darbais, taip pat Lietuvos autorių darbais, nagrinėjančiais aplinkos teisės principus, taip pat nacionalinių teismų bei Europos Teisingumo teismo praktika. Darbą sudarys įvadas, trys dalys... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umwelt ist der untrennbare Bestandteil des Menschenlebens. Die Qualität des Menschenlebens ist der Umwelt gehört. Sie übt Einfluß auf die Menschenrechte in das Leben und die Gesundheit aus. Das Wachstum der Wirtschaft und der technischen Progreße lösen die Probleme der Umwelt. Die Umweltschutzesproblemen sind sehr wichtig in ganzem Welt, deshalb streben die Staaten nach den Lösungen dieser Problemen und hohem Schutzniveau. Nämlich charakterisieren diese Grundprinzipien den Inhalt des Umweltrechts und zeichnen die Ziele und die Aufgaben des Umweltrechts kennen. Der Umweltschutz ist das internacionale Ziel, das es erreichen ist, wenn die Grundprinzipien des Umweltrechts in die Tat umsetzen sind. Die Grundprinzipien des Umweltrechts Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind hohes Schutzniveau, Ursprungsgrundsatz, Verursacherprinzip, Grundsatz des bestmöglichen Umweltschutzes, Kostenverteilungsprinzip und andere. Die Grundprinzipien des Umweltschutzes schließen die harmonische Gesamtheit aus. Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind sehr ein wichtige Bestandteil des Umweltrechts, deshalb wird es in dieser Arbeit der Begriff der Grundprinzipien des Umweltschutzes, ihre Bedeutung und die Verwirklichung in dem Gemeinschaftsrecht und nationalem Recht analysieren, wie die Grundprinzipien des Umweltschutzes zielt in den nationalen Gerichte und in dem Gericht der Europäischen Union. Den Untersuchungsgegenstand dieser Arbeit stellt die Verwirklichung der Grundprinzipien und daraus... [to full text]

Kiekvieną dieną žmonės ir ypatingai pradinių klasių mokiniai susiduria su tobulėjančiomis technologijomis (internetu, televizija, kompiuteriniais žaidimais) ir dideliais įvairios informacijos srautais. Reikia sugebėti nepasiklysti tarp jų ir atsirinkti tai, kas svarbu bei reikalinga. Todėl daug dėmesio reikia skirti jau pradinėse klasėse, kad padėtume mokiniams susivokti, kokia pateikiama informacija jiems yra naudinga, o kokia ne. Taigi šiuos gebėjimus reikia ugdyti ir ugdytis jau pradinėse klasėse. Vaikai į mokyklą ateina norėdami įgyti kuo daugiau svarbios ir naudingos informacijos. Todėl pradinių klasių mokytojas turi puoselėti ir stiprinti vaikų norą įgyti naujų žinių ir gebėjimą jomis tinkamai naudotis. Jis turi juos išmokyti naudotis vadovėliais, kad bet kada juose sugebėtų susirasti reikiamą informaciją. Todėl svarbus pedagogų darbas išmokyti vaikus skaityti ne tik grožinius, bet ir negrožinius tekstus. Mokytojas turi nuo pirmos klasės padėti pradinių klasių mokiniui išmokti ieškoti ir susirasti informaciją ne tik internete, bet ir vadovėliuose, kurie yra vieni iš pagrindinių pagalbininkų mokymosi metais. Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių gebėjimus naudotis vadovėliu kaip informacijos šaltiniu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibendrinti informacijos šaltinio sampratą; 2. Aptarti psichologinius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus; 3. Apžvelgti pedagoginius skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse aspektus: • Apibūdinti skaitytojo ugdymą mokėjimo... [toliau žr. visą tekstą] / Every day people and especially pupils from the elementary school confront modern technologies (internet, television, computer games) and big sources of various information. It is very important to choose what is important and necessary. For this reason we should pay a very big attention for elementary school, in order to help pupil understand which given information is necessary and which is not. For this reason these abilities should be already developed in elementary school. Children come to school willing to get a lot of necessary and useful information. For this reason a teacher of elementary school has to cherish and strengthen children wish to get new knowledge and abilities to use them properly. He has to teach them how to use coursebooks, in order children could find necessary information. Thus teachers has to teach children to read not only fiction, but also nonfiction. Since the first grade the teacher has to teach children how to look for and find the necessary information not only in the internet, but also in the coursebooks that are one of the main helpers during learning. The purpose of the research – to explore the abilities of elementary school pupils in using a coursebook as a source of information. The tasks of the research: 1. Generalize the concept of a source of information; 2. Discuss psychological education aspects of a reader in elementary school; 3. Overlook pedagogical education aspects of a reader in elementary school: • Describe reader‘s... [to full text]