Pagrindinė ir natūrali visos visuomenės narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka yra šeima. Tam, kad vaikas šeimoje gyventų pilnavertį gyvenimą jis turi jausti tėvų meilę, globą ir atsakomybę, tačiau tėvai ne visada gali ir sugeba įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu. Tuomet, siekiant apsaugoti vaiką bei jo interesus, valstybė gali atskirti vaiką nuo tėvų. Tačiau kyla klausimas ar valstybės taikomi mechanizmai nepažeidžia tėvų teisių auginti savo atžalas, o taip pat ir vaikų teisių – augti savo šeimoje, ypač tais atvejais, kai vaikas atskiriamas nuo šeimos prieš jo ir šeimos narių valią. Tokia valstybės intervencija į šeimos gyvenimą gali sukelti neigiamų padarinių, tokių kaip - šeimos narių susvetimėjimą ir pavojų šeimos ryšiams, todėl šio darbo tikslas yra - išnagrinėti ar teisinis mechanizmas, numatantis priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų arba jų globėjų, pažeidžia konstitucinius principus saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Siekiant įgyvendinti tikslą, keliami šie uždaviniai: apibūdinti šeimos instituto sampratą ir reikšmę visuomenei bei valstybei; atskleisti tėvų teises ir pareigas bei vaiko teisinių santykių turinį šeimoje; išanalizuoti vaiko ir tėvų teisių į šeimos gyvenimą apsaugos ribas; išanalizuoti galimus vaiko atskyrimo nuo tėvų būdus, procesus, sąlygas, pasekmes bei praktinius taikymo aspektus Lietuvoje ir kitose teisinėse sistemose; įvertinti teisinius pagrindus paimti vaiką iš šeimos teismų praktikoje; apžvelgti norimas įvesti... [toliau žr. visą tekstą] / Family is basic, natural growth and well-being environment in our society for children. For the child it is essential to feel parental love, care and responsibility, but parents are not always capable and able to fulfill its obligations in respect of the child. In order to protect a child and his interests a state may separate child from his parents. But the question is whether the state‘s mechanisms doesn‘t violate the rights of the parents to grow their children, as well as the rights of the child – to grow with his family, especially in cases where a child is separated from his family against his and other family members will. The Masters aim is – to examine whether the legal mechanism applicable for the forced separation of children from their parents or guardians is in violation of constitutional principles to protect and care for the family, motherhood, fatherhood and childhood. In order to achieve the aim of the work the following tasks need to be done: to describe the concept and the importance of the family to the society and child; to examine the protection of child and parents rights to family life; to analize separation methods, processes, conditions, consequences and practical application aspects in Lithuania and other countries; to assess the legal framework in the child removal cases.

Šeimos planavimas apima sprendimus, kuriuos poros ir individai priima dėl savo reprodukcinio gyvenimo, vaikų skaičiaus ir jų atėjimo laiko. Šeimos planavimas taip pat apima sprendimus ar naudoti gimimų kontrolės metodus, ar nutraukti nėštumą. Gimimų kontrolė – tai metodų visuma, kuriais siekiama apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, o taip pat nutraukti nėštumą. Nenumatyti nėštumai ir neplanuoti gimimai gali sukelti rimtų socialinių, ekonominių ir sveikatos pasekmių poroms ir individams. Reprodukcinį sprendimą gali įtakoti tiek individualūs veiksniai, tokie kaip amžius, išsilavinimas, įsitikinimai, žinios apie gimimų kontrolės metodus, poros santykiai, tiek visuomeniniai – aborto įstatymai, šeimos planavimo paslaugos, religija, moters statusas, gimimų kontrolės metodų prieinamumas, socialinės normos. Šiame darbe pristatoma Vilniaus universiteto studentų apklausos (N=140) atsakymai į klausimus apie jų žinias, pažiūras ir elgesį susijusį su gimimų kontrole ir šeimos planavimu. Respondentų buvo klausiama apie jų požiūrį į šeimos planavimą ir abortus, gimimų kontrolės metodų priimtinumą, žinias apie gimimų kontrolės metodus ir šeimos planavimą, religingumą, kontraceptinių priemonių naudojimą, kontraceptinių priemonių savybių svarbumą jas renkantis, partnerio (-ės), tėvų, draugų ir gydytojų nuomonių svarbumą renkantis kontraceptines priemones, santykių trukmę, lytinių santykių dažnumą. / Family planning involves decision made by couples and individuals concerning their reproductive lives and the number and spacing of their children. Family planning also include the decisions whether to use birth control methods and whether to interrupt pregnancy. Birth control is any methods used to prevent fertilization or to terminate a pregnancy. Unplanned births and unintended pregnancies can cause severe social, economic and health consequences for couples and individuals. The choice of birth control methods is conditioned by individual factors such as age, education, personal attitudes, knowledge of birth control methods, couple relationship and social factors such as abortion laws, family planning services, religion, status of women, accessibility of birth control methods, social norms. This study includes the statistical analysis of the survey (N=140) responses by Vilnius university students to questions measuring the knowledge, use and attitudes regarding birth control and family planning. Respondents were asked about their: attitudes toward family planning and abortion, the acceptability of different birth control methods, knowledge about birth control methods and family planning, religiosity, contraceptive use, the importance of attributes of contraceptive methods, the importance of partners, friends, parents and doctors opinion when choosing contraceptive methods, duration of relationship, frequency of intercourse.

Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje numatyta saviraiškos laisvė apima laisvę gauti informaciją ir idėjas bei laisvę jas skleisti. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą ir susirašinėjimo slaptumą. Įgyvendinant vieną Konvencijoje numatytą teisę dažnai kyla kitų įtvirtintų teisių gynimo problema. Ypač tai aktualu taikant Konvencijos 10 straipsnį, kuris labai dažnai konfliktuoja su Konvencijos 8 straipsniu. Esminis principas, kuriuo vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, pagrįstas tuo, kad Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta nuomonės reiškimo laisvė negali pažeisti asmens teisės į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra nustatęs konkrečių privataus gyvenimo apsaugos ir nuomonės reiškimo laisvės ribų, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į esamą situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Interesų balanso principas turi būti taikomas praktiškai įgyvendinant Konvencijos 8 straipsnį ir 10 straipsnį. Būtina rasti “pagrįsta balansą” ir nuspręsti, kokia Konvencijoje garantuojama teisė konkrečiu atveju turi viršenybę kitos teisės atžvilgiu. Teismas visų pirma analizuoja tokius kriterijus: ar nuomonės reiškimo laisvė atitinka visuomenės interesą žinoti tam tikrą faktą ar situaciją, ar šis visuomenės interesas yra svarbesnis už asmens privataus gyvenimo apsaugą, ar tam tikros informacijos paskelbimas yra pagrįstas egzistuojančiu... [toliau žr. visą tekstą] / Article 10 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted to the freedom of expression, which includes freedom to hold opinions and to receive and impart information and ideas. Article 8 of the Convention protects private and family life, home, correspondence of every individual. By implementing one Conventional right a problem of other right’s protection often occurs. It is a matter of great relevance while implementing Article 10 of the Convention which very often conflicts with Article 8 of the Convention. The fundamental principle which European Court of Human Rights invokes in his case- law is based on the view that freedom of expression which is guaranteed in Article 10 of the Convention, cannot violate the right to respect for one’s private life. European Court of Human Rights has not set down particular limits of the private life’s protection and freedom of expression. It means that in each case the Court has to examine the existing situation and its circumstances. So the principle of “interest balance” has to be applied while implementing Articles 8 and 10 of the Convention in practice. It is essential to find the “reasonable balance” and to decide, which right guaranteed under the Convention will have the priority over another in each case. Firstly, the Court has to analyze these criterions: whether the freedom of expression satisfy the public’s interest to get particular information about certain facts or situation, whether this public’s... [to full text]

Analysis of possibilities for preparation for family life becomes essential because young people have to treat their future family life with great responsibility, to know its legal, public and individual aspects. In Lithuania, the practice of preparation for marriage and support for family life cannot yet be considered as a system. Family life educational programmes in secondary schools are only starting to be implemented. Pre-marriage preparation programmes are being run only by Catholic Church institutions, but their accessibility is also rather limited. This context gives rise to the research problem addressed in this dissertation, i.e. a mismatch between the needs for preparation for marital life and the actual possibilities to satisfy these needs. The objective of the research is to reason theoretically and empirically the educational model of preparation for living in a marital family. Educational patterning is based on paradigms of structural functionalism and systematic thinking. Having defined the concept, the needs and the possibilities of preparation for marital life, the educational model components have been distinguished: the content which incorporates functions of a marital family; competencies required to perform these functions and areas of knowledge which help to acquire these competencies. The content of preparation for a marital family is realized through the possibilities ensured by state and Catholic Church documents, institutions implementing the... [to full text] / Rengimo(si) šeimos kūrimui galimybių analizė tampa svarbi, kadangi jauni žmonės privalo žvelgti į būsimąją šeimą atsakingai, jie turi žinoti apie santuokos kūrimo teisinius aspektus, visuomeninius ir individualius gyvenimo šeimoje momentus. Lietuvoje rengimo(si) santuokai bei paramos šeimyniniam gyvenimui veikla kol kas negali būti įvardijama, kaip sistema. Švietimo ir ugdymo programos šeimyninio gyvenimo klausimais bendrojo lavinimo mokyklose dar tik pradedamos įgyvendinti. Ikisantuokinio rengimo programas realiai vykdo tik katalikų Bažnyčios institucijos, tačiau jų prieinamumas taip pat yra gana ribotas. Šiame kontekste kyla disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema - prieštaravimas tarp rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje poreikių ir jų tenkinimo galimybių. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelį. Edukologinis modeliavimas grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo ir sisteminio mąstymo paradigmomis. Atskleidus rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje sampratą, poreikius ir galimybes, išskirti edukologinio modelio komponentai: turinys, kuris apima santuokinės šeimos funkcijas; gebėjimus, reikalingus šių funkcijų realizavimui ir pažinimo sritis, leidžiančias įgyti šiuos gebėjimus. Rengimo(si) santuokinei šeimai turinys realizuojamas per galimybes, kurias užtikrina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios dokumentai, institucijos įgyvendinančios turinį ir specialistai, kurie organizuotų ir realizuotų šį procesą... [toliau žr. visą tekstą]

Rengimo(si) šeimos kūrimui galimybių analizė tampa svarbi, kadangi jauni žmonės privalo žvelgti į būsimąją šeimą atsakingai, jie turi žinoti apie santuokos kūrimo teisinius aspektus, visuomeninius ir individualius gyvenimo šeimoje momentus. Lietuvoje rengimo(si) santuokai bei paramos šeimyniniam gyvenimui veikla kol kas negali būti įvardijama, kaip sistema. Švietimo ir ugdymo programos šeimyninio gyvenimo klausimais bendrojo lavinimo mokyklose dar tik pradedamos įgyvendinti. Ikisantuokinio rengimo programas realiai vykdo tik katalikų Bažnyčios institucijos, tačiau jų prieinamumas taip pat yra gana ribotas. Šiame kontekste kyla disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema - prieštaravimas tarp rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje poreikių ir jų tenkinimo galimybių. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje modelį. Edukologinis modeliavimas grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo ir sisteminio mąstymo paradigmomis. Atskleidus rengimo(si) gyvenimui santuokinėje šeimoje sampratą, poreikius ir galimybes, išskirti edukologinio modelio komponentai: turinys, kuris apima santuokinės šeimos funkcijas; gebėjimus, reikalingus šių funkcijų realizavimui ir pažinimo sritis, leidžiančias įgyti šiuos gebėjimus. Rengimo(si) santuokinei šeimai turinys realizuojamas per galimybes, kurias užtikrina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios dokumentai, institucijos įgyvendinančios turinį ir specialistai, kurie organizuotų ir realizuotų šį procesą... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of possibilities for preparation for family life becomes essential because young people have to treat their future family life with great responsibility, to know its legal, public and individual aspects. In Lithuania, the practice of preparation for marriage and support for family life cannot yet be considered as a system. Family life educational programmes in secondary schools are only starting to be implemented. Pre-marriage preparation programmes are being run only by Catholic Church institutions, but their accessibility is also rather limited. This context gives rise to the research problem addressed in this dissertation, i.e. a mismatch between the needs for preparation for marital life and the actual possibilities to satisfy these needs. The objective of the research is to reason theoretically and empirically the educational model of preparation for living in a marital family. Educational patterning is based on paradigms of structural functionalism and systematic thinking. Having defined the concept, the needs and the possibilities of preparation for marital life, the educational model components have been distinguished: the content which incorporates functions of a marital family; competencies required to perform these functions and areas of knowledge which help to acquire these competencies. The content of preparation for a marital family is realized through the possibilities ensured by state and Catholic Church documents, institutions implementing the... [to full text]

Teisė nekaltinti savęs, apimanti draudimą versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius - tai kiekvieno asmens konstitucinė garantija, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą šiandieninėje konstitucinėje visuomenėje sprendžiant teisingumo klausimus. Asmuo turi teisę apginti save ir savo artimuosius nuo bet kokio pobūdžio ar sunkumo kaltinimo. Nemo tenetur se ipsum accusare principas kildinamas iš žmogaus orumo principo ir teisės į laisvą asmens vystymąsi, todėl šis principas turi būti aiškinamas neatsiejamai nuo kitų konstitucinių principų ar nuostatų, susijusių su teisingumo, draudimo piktnaudžiauti valdžia samprata, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų bei kitų proceso subjektų interesų apsauga. Magistro baigiamajame darbe pateikiama teisės nekaltinti savęs analizė kitų konstitucinių principų kontekste. Skirtingose šalyse draudimo versti duoti parodymus prieš save principo, taikomo siekiant apsaugoti įtariamųjų ir liudytojų procesinius interesus, veikimo mechanizmas nėra vienodas. Priklausomai nuo baudžiamųjų procesinių santykių konstrukcijos bei nuo šiuose santykiuose vyraujančio teisinio reguliavimo metodo ir teisinio proceso principų, šios garantijos pobūdis ir apimtis skirtingose baudžiamojo proceso teisės doktrinose vertinami nevienodai. Tačiau, tiek bendrosios, tiek kontinentinės teisės sistemose draudimas versti duoti parodymus prieš save ar savo artimą vertinamas kaip valstybės nustatytas imunitetas, apsaugantis nuo... [toliau žr. visą tekstą] / The right of non-self-incrimination, that includes prohibition to compel to give evidence against oneself, family members or close relatives - is every person's constitutional guarantee to ensure human and public relations compatibility in today's constitutional society, dealing with justice issues. A person has the right to defend himself and his relatives from any type or severity of accusation. Nemo tenetur se ipsum accusare principle derived from the principle of human dignity and the right to the free development of the individual. Bearing this in mind, this principle must be interpreted through other constitutional principles or provisions relating justice, concept of prohibition of power abuse, interests protection of victims and other entities of process. Master's thesis provides the analysis of the right of non-self-incrimination in the context of other constitutional principles. In different countries the mechanism of functioning of the principle of the prohibition to compel to give evidence against oneself, applicable in order to protect suspects and witnesses interests in proceedings, is not the same. Depending on the criminal procedural relations structures and prevailing legal regulation method in these relations, the legal process principles, the nature and scope of this guarantee is treated differently in various criminal law doctrines. However, in both common and civil law systems the prohibition to compel to give evidence against oneself and family members... [to full text]