Tyrimo tikslas – Įvertinti moterų motyvaciją dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje bei šeimos gydytojo institucijos vaidmenį vykdant šią programą Šilalės rajone. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas vykdant 25-60 m. amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją, anketinę apklausą. Apklausa atlikta aštuoniose Šilalės rajono gydymo įstaigose. Bendras tiriamųjų skaičius N=250. Rezultatai. Įvertinus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją Šilalės rajone, aktyvumą dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje, nustatyta, kad beveik visos (88 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys buvo bent kartą gyvenime pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio. Aktyviau tikrinosi moterys asmeniškai informuotos šeimos gydytojo apie vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą telefonu, žinančios, kad pasitikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio moterims nuo 25 iki 60 metų amžiau moterims yra nemokamas, manančios, kad programa yra vykdoma tinkamai bei nurodžiusios, kad šeimos gydytojo vaidmuo vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą yra svarbus. Tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio buvo daugiau kartų paimtas moterims, kurios asmeniškai buvo informuotos šeimos gydytojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, per pastaruosius 12 mėn. pas savo šeimos gydytoją lankėsi 2-ą kartą ir daugiau, savo sveikatą vertino blogai ir buvo 45-60 metų amžiaus. Beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the motivation of women to participate in cervical cancer prevention program and the role of family physician’s in this program. Methods. Study was carried out among women, aged 25-60 years, who were seeking for family physician’s consultation. The survey was conducted in eight primary health care centers in Šilalė district. The total number of respondents was 250. Results of The Research. Almost all of the women (88%) who participated in the research were checked up for cervical cancer at least once in their life. More active women in cheek-up were those who were personally informed - by telephone, or were - informed by their family doctors, also those who knew that - the Prevention Programme of Cervical Cancer for women aged 25 – 60 is free of charge, who indicated that the role of family doctor‘s is very important in the context of this programme and that the programme is implemented properly. A smear of cervical cancer has been taken more times for women who were informed personally about the Prevention Programme of Cervical Cancer. 45% of the respondents decided to participate in this programme themselves. The main reason why women actively participate in the Prevention Programme of Cervical Cancer is the opportunity to protect themselves from the consequences of serious disease. The respondens pointed out some disadvantages of this programme: the lack of important information about the programme; insufficient public information; not... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šeimos gydytojo pasirinkimą ir keitimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. Uždaviniai :1. Nustatyti ir įvertinti PSP paslaugų teikėjo pasirinkimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. 2. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojo keitimą įtakojančius motyvus priklausomai nuo įstaigos tipo. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų elgseną ir pasitenkinimą paslaugomis priklausomai nuo įstaigos tipo. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2013m. sausio- kovo mėn. Naudota anoniminė anketinė viešosiose: Prienų rajono PSPC ir Birštono PSPC bei privačiose PSP įstaigose besilankančių pacientų apklausa( n═247). Atsakas dažnumas 81,5 proc. Tyrimo rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 ( Statistical Package of Social Scienles ) for Windows statistinių duomenų paketą. Ryšiai tarp požymių vertinti pagal Chi kvadrato ( x2 ) kriterijų. Rodiklių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p< 0,05. Rezultatai. Pacientų tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog (48 proc.) privačių PSPC ir (46 proc.) viešųjų PSP įstaigų pacientų yra patenkinti šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai šeimos gydytojo paslaugų vertinimas neturi sąsajų su išsilavinimu, socialiniu statusu ir mokėjimu už paslaugas. Privačiose gydymo įstaigose (40 proc.) respondentų nepasirenka šeimos gydytojo dėl nepatenkinamų paslaugų kokybės, o (75 proc.) viešųjų PSP centrų respondentų - dėl netinkamo šeimos gydytojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to assess factors that determine the choice and change of family doctor depending on the type of institution. Objectives: 1. To identify and assess factors that determine the choice of a primary healthcare service provider depending on the type of institution. 2. To assess and compare motives that influence the change of a family doctor depending on the type of institution. 3. To assess and compare patientes behaviour and satisfaction depending on the type of institution. Methods of the research. The research was conducted in between January and March, 2013. An anonymous survey was performed on patients who visit public institutions of Prienai district primary health care and Birštonas primary health care and also private primary health care institutions (n=247). The response in public primary health care institutions was 81.5%. The statistical analysis of the research results was performed using SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). The relationships between the features were assessed using x2 criterion. Results. The analysis of patient research results showed that 48% of patients of private primary healthcare and 46% of public healthcare institutions are satisfied with the services provided by family doctors. During the research it was found that statistically the assessment of family doctor service quality does not have connection with education, social status or payment for services, 40% of respondents do not choose family doctor... [to full text]

Lietuvoje PSP reforma yra vykdoma jau beveik dvidešimt metų.Labai svarbu įvertinti jos privalumus ir trūkumus, iškylančias problemas. 1994 ir 2004 metais atlikti tyrimai, kuriuos lyginant stebėti teigiami ir neigiami šeimos gydytojų veiklos pokyčiai ir netolygumai, susiję su gydytojų kvalifikacine kilme (persikvalifikavę pediatrai, terapeutai, šeimos gydytojai po rezidentūros), darbovietės steigėju (privatus ar valstybinis PSPC), urbanizacija (apskrities centras, miestas, mestelis ar kaimas), vykdoma veikla.Vertintas paslaugų prieinamumas, išaiškintos šeimos gydytojų veiklos problemos. Išryškėjo poreikis kitiems tyrimams, gautiems rezultatams patikslinti, atsakyti į naujai iškilusius klausimus. Todėl, siekiant įvertinti tolimesnius šeimos gydytojų veiklos kitimus per penkiolikąreformos metų, 2010 metais atliktas naujas tyrimas, papildytas ir pataisytas atsižvelgus į buvusių tyrimų trūkumus ir naujai iškilusias aktualijas.Šio šeimos gydytojų veiklos tyrimo užibrėžti uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti šeimos gydytojų darbo krūvio ir veiklos apimčių pokyčius per 15 PSP reformos metų. 2. Įvertinti šeimos gydytojo normoje numatytų ir praktikoje atliekamų procedūrų dažnius. 3. Ištirti šeimos gydytojų nuomonės apie jų atliekamą darbą ir jo organizacinius aspektus pokyčius vykstant PSP reformai. 4. Išanalizuoti pacientų požiūrį į savo sveikatą, jos stiprinimą ir šeimos gydytojo vaidmenį kontroliuojant LNL rizikos veiksnius. / In Lithuania PHC reform has been carried out for nearly twenty years. It is very important to assess its benefits and shortcomings, and to acknowledge emerging problems. Research was conducted in 1994 and 2004. Researchers compared positive and negative changes and differences in family physicians’ practices in relation to physicians training (retrained pediatricians, internists and residency trained family physicians), type of PHCC (private or public), urbanization (region center, town, small town or village) and provided services. They evaluated access to services and revealed problems in family physicians’ work. The need for additional research emerged in order to further explore the results and to answer newly posed questions. For that reason new survey was conducted in 2010 with the purpose to assess further changes in family physicians practice over last 15 years of health care reform. It was changed and developed according to shortcomings of previous research and newly emerged questions. The objectives of this research were: 1. To identify and compare the changes in family physicians’ workload and services during fifteen years of primary health care reform. 2. To assess the use of the procedures named in family physicians’ norm in practice. 3. To investigate the changes of family physicians’ opinion about their work and its organizational aspects during PHC reform. 4. To analyze the patients’ attitude towards their health, its strengthening and family physicians’ role... [to full text]

Šiandien yra būtina lanksti švietimo įstaigų darbo sistema, todėl šiame darbe buvo aiškinamasi, kokia šiuo metu yra tėvų nuomonė apie įvairias šių įstaigų teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas vaikams. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugų šeimoms ir vaikams, kurie lanko ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, paslaugų įvairovę. Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo ir su juo susijusių paslaugų įvairovę vaikams, kurie lanko įstaigas ir kurie nelanko, vėliau šias abi paslaugų kryptis palyginti. Buvo numatyta hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė skiriasi kiekybės požiūriu ir netenkina pakitusių visuomenės poreikių. Tiriamųjų imtis: 1190 respondentų. Iš kurių - 898 tėvai, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir 292 tėvai, kurių vaikai nelanko šių įstaigų. Tėvai buvo pasirinkti iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Nustatyti tyrimo faktai leidžia teigti, kad tyrimo hipotezė pasitvirtino- daugiau paslaugų yra teikiama vaikams, kurie lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas .Tiems, kurie jų nelanko- paslaugų įvairovė yra žymiai menkesnė, todėl turėtų būti geriau apgalvota ir kryptingiau organizuojama. Raktažodžiai: vaikų priežiūros paslaugos, šeimos politika, paslaugos šeimoms ir vaikams, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys ir nelankantys vaikai, paslaugų įvairovė. / Nowadays it is essential to have an adapting system of educational institutions, therefore in this thesis analysis have been conducted about parents’ opinion of various services which pre-school educational institutions provide. Goal of this investigation: To analyze the variety of pre-school educational institutions and services for children that attends or absent them and their families. Aim of this investigation: To determine the variety of pre-school educational institutions for children who attend or absent these institutions and the services that are provided by them and compare these two branches. A hypothesis state, that pre-school educational institution’s services does not meet the changed society’s demands, nor there are sufficient of them. Poll respondents are: 1190 parents, from which 898 people whose children attend pre-school educational institutions and 292 parents’ children that do not attend them. Parents have been chosen from different Lithuania’s cities and areas. Poll shows that hypothesis of this investigation can be confirmed. More services are provided for children who attend these institutions, compared to children that do not. In this case system ought to be carefully rethought and organized more efficiently. Key-words: children attending services, family policy, services provided for families and children, pre-school educational institution attend or absent children, variety of services.

Darbo tikslas – ištirti ekspatriantų pasitenkinimo darbu įtaką ketinimui išeiti iš įmonės. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai išanalizuoti ekspatriantų valdymo esmę, nustatyti ekspatriantų pasitenkinimą darbu įtakojančius veiksnius, išnagrinėti ketinimą palikti organizaciją įtakojančius veiksnius, empiriškai patikrinti ekspatriantų pasitenkinimo darbu įtaką ketinimui palikti įmonę. Darbo pradžioje analizuojama su ekspatriantais, pasitenkinimu darbu ir ketinimu palikti įmonę susijusi literatūra, parenkami literatūroje minimi veiksniai, turintys įtakos ekspatrianto pasitenkinimui darbu. Taip pat literatūros pagrindu konstruojamas teorinis modelis. Vėliau atliktas empirinis tyrimas, kurio tikslas - empiriškai patikrinti siūlomą ekspatriantų kaitos valdymo modelį. Atlikus kokybinį tyrimą buvo suformuluotas galutinis ekspatriantų pasitenkinimą darbu įtakojančių veiksnių sąrašas. Kiekybinio tyrimo metu atlikta ištisinė vienos įmonių grupės darbuotojų apklausa, išanalizuoti modelio veiksnių reikšmių lygiai bei tarpusavio ryšiai. Tyrimas dalinai patvirtino teorinį modelį bei atskleidė ekspatrianto pasitenkinimo lygio ryšį su ketinimu palikti įmonę. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei praktinė interpretacija vadovams. / The purpose of this work is to explore the influence of expatriate job satisfaction on propensity to leave the company. List of tasks was established in order to achieve the purpose of the master work, i.e. analysis of the essence of expatriates’ management, identification of the factors that influence expatriate job satisfaction, identification of the factors that influence propensity to leave the company, empirical test of the influence of expatriate job satisfaction on propensity to leave the company. Literature about expatriates, job satisfaction and propensity to leave the company was analysed in the first part of the work. Afterwards, elements that have influence on expatriate job satisfaction were selected. Finally, theoretical model based on the literature analysis results was created. Empirical test was executed in order to test proposed expatriate turnover management model. Final list of elements that have influence on expatriate job satisfaction was created as a result of qualitive research. Later on quantitive research was executed during which means of model elements and relations between them were evaluated. Research partly approved the theoretical model and showed that there was relation between expatriate job satisfaction and propensity to leave the company. Conclusions and practical interpretation for managers was proposed at the end.

Lyčių lygybė reiškia, kad abi lytys turi būti vienodai matomos, turi turėti vienodus įgaliojimus, ir teises, taip pat ir galimybes vienodai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai pasiekta šioje srityje, tačiau praktika rodo, kad nelygybė vis dar egzistuoja ir primena, kad tobulėti vis dar yra kur. Todėl šiame darbe nagrinėjamas lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Suomijoje. Suomija pasirinkta kaip palyginamasis atvejis pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, Suomija yra viena Baltijos regiono šalių. Antra, Suomija, kaip ir Lietuva, yra viena iš šiandieninių ES šalių. Trečia, Suomija – tai šalis, kurios pasiekimai lyčių lygybės įgyvendinimo srityje 2008 m. pripažinti geriausiais tarp ES narių. Darbo objektas - lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Darbo tikslas – atskleisti Suomijos ir Lietuvos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo ypatumus. Darbo uždaviniai: • Aptarti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo aspektus Lietuvoje • Analizuoti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimą Suomijoje • Ištirti Lietuvos ir Suomijos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Teisės aktų analizė. 3. Statistinių duomenų analizė. 4. Lyginamasis ir atvejo tyrimo metodas. Taigi Suomijos, kaip vienos iš efektyviausiai įgyvendinančių lyčių politiką, lyginimas su Lietuva, padėjo atrasti skirtumų ir panašumų, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality means that both sexes should be equally visible, must have the same powers and rights, as well as opportunities to participate equally in all spheres of life. In recent decades, significant progress in this area, but practice shows that inequality still exists and points out that the improvement is still everywhere. Therefore, this work deals with gender equality policy implementation in Lithuania and Finland. Finland has chosen as a comparable case for the few reasons. First, Finland is one of the state of the Baltic region. Secondly, Finland, as well as Lithuania, is one of the EU member states. Third, Finland is a country whose achievements in the field of gender equality in 2008 are recognized as the best among the EU's members. Object - Gender equality policy implementation The aim - to reveal the Finnish and Lithuanian gender equality policy features. Objectives: • To discuss the gender aspects of policy implementation in Lithuania • Analyze the gender equality policy in Finland • Investigate the Lithuanian and Finnish gender equality policy on the similarities and differences The following methods was used at the paperwork: 1. The scientific literature review. 2. Legislative Analysis 3. Statistical analysis of data. 4. And comparative case study method. Finland Therefore, as one of the most implementing gender policy in comparison with Lithuania, helped discover the differences and similarities and assessed to achieve better results in terms of gender... [to full text]

Material and methods Characteristics of study population The entire adult population (patients 16 years or older) of two PHC doctors practices in Kaunas were invited to participate in study. Approval from the Kaunas University of Medicine Ethics Committee was obtained and participants signed a written informed consent prior to examination. Patients from one practice were intervention community, patients from another practice - control community. In intervention community 1219 patients 16 years or older participated in first survey (506 men and 713 women, response rate 87.1%), in control community – 1068 patients (439 men and 629 women, response rate 87.1%). Intervention, oriented to improve control of risk factors of NCD, was integrated into the PHC team daily practice during one year in intervention community. Control community was receiving usual PHC. After one year (in 2000) all participants of first survey were invited to participate in second survey. Each survey followed the same methods. In intervention community 1069 patients (506 men and 713 women, response rate 87.7%) participated in second survey, in control community - 940 patients (439 men and 629 women, response rate 88.0%). There was no difference between communities concerning age and sex distribution of participants (table 2.1.1). Table 2.1.1 Distribution of respondents by age and sex in intervention and control communities Age,years Intervention community Control community Men women total men women... [to full text]

Darbe atlikta teorinė ekologinio vaiko pažinimo ir vertinimo modelio sampratos, raiškos dokumentuose, vaikų raidos ypatingumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių įvertinimo pokyčių analizė. Empirinėje darbo dalyje nagrinėjami prioritetai, kuriuos teikia specialistai vertindami ir ugdydami vaiką, tėvų pasirengimas teikti informaciją apie savo vaiką, ekologinio požiūrio taikymo prioritetai ir teorinių nuostatų į vaiko pažinimą raiška praktikoje. Iškeltos hipotezės, kad specialistų teorinės nuostatos į vaiko pažinimą ir ugdymą grindžiamos ekologinio sisteminio modelio elementais, kurie praktikoje gali būti keičiami tradiciniu vaiko vertinimo modeliu bei, kad specialistų diskusijos grupėje, refleksijos bei tinkamas teorinis ir praktinis pasirengimas leidžia pažinti vaiką šeimos kontekste. Anketinės apklausos bei sutelktos grupės metodais atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti specialistų nuostatas į vaiko pažinimą, vertinimą ir ugdymą, šių nuostatų raišką praktikoje bei jų sąsajas su ekologiniu sisteminiu požiūriu, ir pateikti vaiko pažinimo šeimos kontekste praktinį modelį. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, Kruskal- Wallis neparametrinio testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 112 darželių ir 39 ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistai bei 106 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Vertindami ir ugdydami ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaiką, turintį specialiųjų poreikių, specialistai... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of the ecological systemic model conception and it‘s expression in the official documents, as well as the changes in the process of identification and assessment of children special needs/special educational needs have been analyzed and presented in the master thesis. In the empirical part of the paper the professional priorities in childs‘ assessment and education, parents preparedness to share information with professionals about their child, priorities of ecological approach used, as well as attitudes towards the child in a practice have been analyzed and described. Hypothesis has been formulated that theoretically the professionals‘ attitudes towards a child, towards the recognition of his/her developmental peculiarities as well as towards the training are based on the elements of ecological systems approach. However in the educational practice the elements of ecological model can be combined with the elements of traditional child‘s estimation model. Discussions in a focus groups, reflections and relevant theoretical and practical preparedeness enable professionals to know the child in the context of his/her family. The research has been based on the methods of questioning in written as well as on focus group method. The main purpose of the inquiry was to evaluate professionals’ attitudes towards the assessment and the education of the child as well as the expression of these attitudes in the practice and their links with ecological systemic... [to full text]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjo įvairūs pokyčiai tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Vienas iš daugelio naujų reiškinių yra skyrybų skaičių augimas, kuris pradėjo gerokai didėti paskutiniame XX a. ketvirtyje. Lietuva yra priskirtina prie tų Europos šalių, kuriose ištuokų lygis yra aukštas.Ispanijoje skyrybos ėmė dažnėti nuo 1981 m. įsigaliojus 1981 liepos 7 d. įstatymui, kai pakeitus civilinį kodeksą, sutuoktiniams buvo leidžiama santuoką nutraukti skyrybomis. Tačiau įstatyme buvo numatyta sutuoktinių gyvenimo skyrium iki skyrybų sąlyga, kaip privalomas apmąstymų laikotarpis prieš priimant galutinį sprendimą. Tačiau 2005 m. liepos 8 d. įsigaliojęs įstatymas šią sąlygą panaikino, keliais naujais pakeitimais papildydamas skyrybų eigą. Tai turėjo didelę įtaką sparčiam skyrybų augimui Ispanijoje. / When Lithuania recovered its independence many changes took place both on the economic and social fronts. One of these changes was the increase in the number of divorces which grew rapidly in he last quarter of the twentieth century. Currently, Lithuania is regarded as one of the EU countries with the largest number of divorces. In Spain divorces started in 1981 after the Law from July 7th 1981 came into force. This law reformed the existing civil code and allowed for the possibility of ending a marriage by means of a divorce. Notwithstanding this, the very same law also included the possibility of using the legal figure of marital separation. This legal figure was actually considered a compulsory step prior to applying for divorce giving the spouses some time for careful thinking. However, on July 8th 2005 with the approval of the new law reforming the civil code this prerequisite was eliminated. This had a great impact in the growth of divorces in Spain. / Cuando Lituania recuperó su independencia,tuvieron lugar diversos cambios en el terreno económico y social. Uno de de esos nuevos fenómenos fue el crecimienro de divorcios, que experimentaron una importante subida en el último cuarto del siglo veinte. Lituania es uno de los países europeos con nivel alto de divorcios. En España los divorcios comenzarón a crecer desde 1981, cuando entró en vigor la ley de 7 de julio de 1981, reformadora del código civil. Desde entonces, se permitió el divorcio. Sin embargo, en la ley también se contemplaba la figura de la separación matrimonial, como requisito indispensable, antes de acudir al divorcio. De este modo, se estableció un periodo de reflexión necesario. Sin embargo, cuando entró en vigor la ley de 8 de julio del 2005, se eliminó el periodo de reflexión, introduciéndose cambios en la regulación del proceso de divorcio.Esto tuvo una gran influencia en el repentino crecimiento de divorcios en España.

1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas rinkinys teisių ir laisvių (teisė į gyvybę, kankinimų draudimas, teisė į teisingą teismą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt.), taikomų kiekvienam, esančiam valstybės, ratifikavusios šią Konvenciją, jurisdikcijoje. Tačiau čia nėra išskiriamos vaikų, kaip specifinės socialinės grupės, reikalingos didesnės apsaugos, teisės. Visgi remiantis tuo, kad EŽTK įtvirtintos teisės taikomos „kiekvienam“, teigtina, kad jos taikomos ir vaikams. Šiame darbe autorė siekia atskleisti, kokios teisės yra užtikrinamos vaikams EŽTK 8 straipsnio plotmėje, taip pat tam tikrus, iš šių teisių kylančius, probleminius aspektus. Siekiant šio tikslo, ypač didelis dėmesys skiriamas EŽTT jurisprudencijai, kadangi remiantis šio Teismo praktika ne tik nustatomas tam tikrų teisių turinys ir jo kaita, bet ir atskleidžiama vaiko teisių apsaugai aktuali problematika. Pirmoje šio darbo dalyje bandoma apibrėžti, kas apskritai yra vaikystė, kodėl teisiškai svarbu nustatyti tiek aukštutinę, tiek žemutinę vaiko amžiaus ribas bei koks yra vaiko teisinis statusas. Nagrinėjama įvairi mokslinė literatūra bei įvairūs tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai atskleidė, kad daugiausia problemų kyla nustatant žemutinę vaiko amžiaus ribą, kadangi šis klausimas tiesiogiai susijęs su abortų reguliavimu. Pagal kai kurių valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, teisinį reguliavimą, matyti, kad neretai civilinėje teisėje... [toliau žr. visą tekstą] / The 1950's Convention of European Council on Human Rights and Fundamental Freedoms establishes a set of rights and fundamental freedoms (the right to life, prohibition of torture, the right to a fair trial, the right to respect for private and family life etc.) applicable to everyone within the jurisdiction of the state that ratified the Convention. Children are a very specific social group, which needs greater protection. However their rights are not distinguished in the Convention. On the basis that the rights enshrined in the ECHR are applicable to „everyone“, it may be maintained that those rights can be applicable to children as well. The author of this work aims to reveal the rights that are guaranteed for children in the context of the article 8 of the ECHR. To this end, particular attention is paid to the jurisprudence of the ECtHR. According to the case law of this Court, it can not only be determined the contents and evolution of specific rights, but also relevant problematic issues for the protection of the rights of a child can be revealed. In the first part of this work the author attempts to define a childhood, to identify both the upper and lower limits of the child's age and the child's legal status. By examining different scientific literature and various international and national legislations it was revealed that most of the problems arise in determining the lower limit of the age of a child, since this issue is directly related to the regulation of... [to full text]