SUMMARY Management of Public Health ORGANIZATION OF DISEASES PREVENTION IN PRIMARY HEALTH CARE Raminta Gečaitė Supervisor Skirmantė Starkuvienė, MD, PhD, Lecturer, Department of Social Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2005. - P.56. Aim of the study – to evaluate patients’ attitude towards the non-communicable diseases (NCD) prevention in primary health care and to clarify the differences of the prevention between general practitioners (GP) and therapeutists. Methods. The anonymous questionnaire survey was performed among adult patients, who visited their family doctor in Kaunas Kalniečiu outpatient clinic, at the Department of General Practitioners and General clinic (the work is organized in a team principal). There were 120 questionnaires distributed to the patients of GP and 101 of them were fulfilled and returned back (response rate – 84.2%). There were also 120 questionnaires delivered to the patients, who visited therapeutists and 98 of them were filled in (response rate – 81.7%). The data was analyzed by the application of statistical package SPSS 11.03 for Windows. The associations between the variables were measured using the Chi-squared and the Student tests. Results. The survey disclosed that 15.6% of the respondents visited the family doctor in order to examine their health preventively. More than half (51.8%) of the patients were satisfied with the organization of diseases prevention carried out by their family... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti švietimo sistemos pagrindinių žmogiškųjų išteklių būklę Lietuvos regionuose. Darbo uždaviniai. 1. Ištirti bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų demografinės situacijos netolygumus atskiruose Lietuvos regionuose. 2. Įvertinti mokytojų rizikos profilį susirgti lėtinėmis ligomis ir jį palyginti tarp mokytojų dirbančių didmiesčiuose ir miestuose. 3. Palyginti didmiesčių ir miestų bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų požiūrį į sveikatos priežiūrą ir sveikatos stiprinimą. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais. 1. Oficialių statistinių duomenų, gautų iš Švietimo ir mokslo ministerijos apie mokytojus, dirbusius bendrojo lavinimo Lietuvos mokyklose 2010 - 2011 m.m. analizė pagal amžių ir lytį penkiuose Lietuvos regionuose. 2. Vienmomentinis keturiose atsitiktinai atrinktose mokyklose (po vieną iš dviejų Lietuvos regionų didmiesčių ir regione esančių miestų) dirbančių mokytojų sveikatos tyrimas. Tyrimas vyko 2011 m. gruodžio – 2012 m. kovo mėnesiais. Tyrimo metu atlikta mokytojų apklausa (dalyvavo 202 mokytojai, tyrimo atsakas - 90,9 proc.) ir objektyvus jų sveikatos patikrinimas, siekiant išaiškinti lėtinių ligų rizikos veiksnių dažnius (dalyvavo 166 mokytojai, tyrimo atsakas - 74.8proc.). Duomenų analizė atlikta duomenų kaupimo ir analizės (IBM SPSS Statistics 20.0 ) programų paketu. Rezultatai: Lietuvoje dažniausiai mokytojais dirba moterys (87 proc.). Vyrų dalis didžiausiuose miestuose nežymiai mažiesnė lyginant su regionais... [toliau žr. visą tekstą] / The goal. To evaluate the status of main human resources. of educational system in different regions of Lithuania. The objectives. 1. To investigate the inequities of the demographic situation of teachers from general education schools in separate regions of Lithuania. 2. To assess the teachers’ NCD risk profile and to compare it between teachers working in cities and towns. 3. To compare the teachers’ attitudes towards health care and health promotion working in cities and regional towns. The methodology. The research was carried out in two phases: 1. The analysis of official statistical data obtained from Ministry of Education and Science according to the age and sex in five regions of Lithuania. 2. Cross-sectional health survey of teachers working in four randomly selected schools (one school from city and one from regional town in two regions of Lithuania). The survey was carried out from December, 2011 untill March 2012. The survey consisted of questionaire survey (202 teachers participated, the response rate – 90,9 %) and health check-up including NCD risk factors detection ( 166 techers participated, the response rate – 74,8%). For data analysis was used the data collection and analysis software package (IBM SPSS Statistics 20.0). Results: Most teachers are woman (83 %) in Lithuania. The proportion of men teachers in cities is smaller than in regional towns. One third of Lithuanian teachers are middle age. In cities more than in regions are working old age or... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir šių ligų pirminės profilaktikos vykdomas priemones. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų organizacinius aspektus. 2. Ištirti slaugytojų nuomonę apie sveikatą stiprinančios darbo aplinkos sudarymą. 3. Ištirti slaugytojų žinias apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir jų dažnį. 4. Palyginti slaugytojų, dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktiniuose patikrinimuose informuotumą apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir kontrolę. 5. Įvertinti slaugytojų profilaktinio sveikatos patikrinimo apimtis ir jų metu pateiktas rekomendacijas. Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas vienoje Lietuvos ligoninėje. Tyrimo dalyviai - bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimo būdas - vienmomentinė anoniminė apklausa ir įstaigos dokumentų analizė. Iš viso pateikta 200 anketų, sugrąžinta – 164 anketos, atsako dažnis 82 proc. Statistinei analizei atlikti buvo naudojamos SPSS 17.0 for Windows bei MS Excel programos. Rezultatai. Slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų kokybė nepatenkinama: atliekami ne visi teisės aktuose nurodyti būtini tyrimai, slaugytojos nekonsultuojamos gydytojų specialistų, nors 92,0 proc. darbe susiduria su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, nėra vertinami LNL rizikos veiksniai. Ketvirtadalis slaugytojų pristato medicinos pažymas nesitikrinusios sveikatos. Daugiau nei pusei slaugytojų darbovietėje nėra sudarytos sąlygos stiprinti sveikatą. Dauguma dalyvautų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To assess NCD risk for the nurses and the primary prevention measures of these diseases. Objectives. 1. To evaluate the organizational aspects of nurses‘ health check-up. 2. To examine the opinion of nurses about health enhancing worksite environment. 3. To assess the nurses‘ awareness about NCD‘ risk factors and their prevalence. 4. To compare the awareness of NCD‘s risk factors, their control among nurses participants and non-participants of health check-up. 5. Toevaluate the coverage of nurses‘ health check-up and the given recommendations. Methods. The study was provided in one Lithuanian hospital. Nurses were the participants of the study.Cross- sectional anonymous survey was carried out and the documentary analysis was performed. 200 questionaires were delivered, 164 - returned, response rate - 82 %. The SPSS 17.0 for Windows and MS Excel programmes were used for statistical anlysis of data. Results. The quality of nurses health check-up is unsatisfactory: not all investigations are carried out which are enumerated in the existing legal documents, nurses are not consulted by physicians specialists, despite the fact, that 92.0 % of them have contact with harmful environmental factors, the NCD risk factors are not detected. The quarter of nurses present the health certificates without health check-up. More than half of the nurses don’t have conditions for health promotion. Majority of nurses express willingness to participate in such health... [to full text]

Mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų (koronarinės širdies ligos, cukrinio diabeto, lėtinių kepenų ligų) yra gerokai didesnis Lietuvoje palyginus su Europos Sąjungos vidurkiu. 2007 metais pagal 20 – 64 metų vyrų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklį tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva užėmė trečiąją vietą. Dažniausiai pasitaikanti širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo forma – koronarinė širdies liga (KŠL). Epidemiologiniai tyrimai atskleidė svarbiausius lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius. Be to, nustatyti nauji aterosklerozės patogenezės elementai - oksiduoti mažo tankio lipoproteinai, vitaminai antioksidatoriai, riebalų rūgštys. Riebalų rūgštys (RR) yra oksidacijos žymenys, nes dalyvauja lipidų peroksidacijoje, kaip substratai. Jautriausios peroksidacijai – polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR). Žmogaus organizmui yra svarbios nepakeičiamos PNRR, kurias būtina gauti su maistu. Jos yra panaudojamos eikozanoidų sintezei.Gaunant su maistu per daug arba per mažai RR, atsiranda tam tikrų sveikatos sutrikimų. Dažnai RR disbalanso priežastimi tampa per gausus gyvūninių ir nepakankamas augalinių riebalų vartojimas. Dėl to gali išsivystyti lėtinės neinfekcinės ligos. Žmogaus organizmo RR turi įtakos kitų medžiagų apykaitai, todėl tokių sąsajų tyrimas tampa aktualus nagrinėjant cukraligės, kepenų ir inkstų ligų patogenezės kelius. Šio darbo tikslas yra ištirti ir įvertinti riebalų rūgštis, kaip biožymenis ir jų reikšmę lėtinių neinfekcinių ligų... [toliau žr. visą tekstą] / Mortality rate from chronic non-infectious diseases (coronary heart diseases, diabetes mellitus, and chronic liver disease) in Lithuania is far higher as compared to the European Union average. In 2007, Lithuania ranked third among EU member states according to mortality rate indicator for cardiovascular diseases of males aged 20–64. The most frequent manifestation of cardiovascular diseases is the coronary heart disease (CHD). Epidemiological studies revealed the most important risk factors of chronic non-infectious diseases. Moreover, new elements in the pathogenesis of atherosclerosis have been identified, i.e. oxidized low-density lipoproteins, antioxidant vitamins and fatty acids. Fatty acids (FA) are oxidation markers, since they participate in lipid peroxidation as substrates. The most sensitive to peroxidation are the polyunsaturated fatty acids (PUFA). On the contrary, essential PUFA are important for synthesis of eicosanoids. When too little or too much of fatty acids are consumed with food, certain health disorders arise. A common cause of FA imbalance is too abundant consumption of animal fats and insufficient consumption of vegetable fats. This may cause chronic non-infectious diseases. The FA of human body influences the metabolism of other substances, therefore, the study of such metabolic correlations comes of relevance in exploring the pathogenesis pathways of diabetes mellitus, liver and kidney diseases. The purpose of the present review is to evaluate... [to full text]

Lietuvoje PSP reforma yra vykdoma jau beveik dvidešimt metų.Labai svarbu įvertinti jos privalumus ir trūkumus, iškylančias problemas. 1994 ir 2004 metais atlikti tyrimai, kuriuos lyginant stebėti teigiami ir neigiami šeimos gydytojų veiklos pokyčiai ir netolygumai, susiję su gydytojų kvalifikacine kilme (persikvalifikavę pediatrai, terapeutai, šeimos gydytojai po rezidentūros), darbovietės steigėju (privatus ar valstybinis PSPC), urbanizacija (apskrities centras, miestas, mestelis ar kaimas), vykdoma veikla.Vertintas paslaugų prieinamumas, išaiškintos šeimos gydytojų veiklos problemos. Išryškėjo poreikis kitiems tyrimams, gautiems rezultatams patikslinti, atsakyti į naujai iškilusius klausimus. Todėl, siekiant įvertinti tolimesnius šeimos gydytojų veiklos kitimus per penkiolikąreformos metų, 2010 metais atliktas naujas tyrimas, papildytas ir pataisytas atsižvelgus į buvusių tyrimų trūkumus ir naujai iškilusias aktualijas.Šio šeimos gydytojų veiklos tyrimo užibrėžti uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti šeimos gydytojų darbo krūvio ir veiklos apimčių pokyčius per 15 PSP reformos metų. 2. Įvertinti šeimos gydytojo normoje numatytų ir praktikoje atliekamų procedūrų dažnius. 3. Ištirti šeimos gydytojų nuomonės apie jų atliekamą darbą ir jo organizacinius aspektus pokyčius vykstant PSP reformai. 4. Išanalizuoti pacientų požiūrį į savo sveikatą, jos stiprinimą ir šeimos gydytojo vaidmenį kontroliuojant LNL rizikos veiksnius. / In Lithuania PHC reform has been carried out for nearly twenty years. It is very important to assess its benefits and shortcomings, and to acknowledge emerging problems. Research was conducted in 1994 and 2004. Researchers compared positive and negative changes and differences in family physicians’ practices in relation to physicians training (retrained pediatricians, internists and residency trained family physicians), type of PHCC (private or public), urbanization (region center, town, small town or village) and provided services. They evaluated access to services and revealed problems in family physicians’ work. The need for additional research emerged in order to further explore the results and to answer newly posed questions. For that reason new survey was conducted in 2010 with the purpose to assess further changes in family physicians practice over last 15 years of health care reform. It was changed and developed according to shortcomings of previous research and newly emerged questions. The objectives of this research were: 1. To identify and compare the changes in family physicians’ workload and services during fifteen years of primary health care reform. 2. To assess the use of the procedures named in family physicians’ norm in practice. 3. To investigate the changes of family physicians’ opinion about their work and its organizational aspects during PHC reform. 4. To analyze the patients’ attitude towards their health, its strengthening and family physicians’ role... [to full text]